Ludolfas Libertsas. Scenos apipavidalinimo eskizas. 1928 m. Latvijos Nacionalinio Dailės Muziejaus kolekcija.
Pradėję Rygos meno erdvių ir parodų apžvalgą, nutarėme plačiau apžvelgti svarbiausius parodų kūrėjus. Šį kartą pristatome latvių tapytoją, grafiką, scenografą Ludolfą Libertsą (Ludolfs Liberts, 1895–1959). Tai vienas ryškiausių XX amžiaus 20–30-ųjų metų teatro menininkų. Jo sukurti kūriniai išsiskiria meninės vaizduotės, spalvų turtingumu ir formų didingumu.
Libertsas turėjo ypatingą gebėjimą atspėti publikos troškimus bei magišką dovaną sukurti scenoje nuostabų pasaulį, kuris stebino ir džiugino tiek kritikus, tiek publiką. Neretai Libertso dekoracijos buvo sutiktos plojimais iš karto pakilus uždangai, o kai šiandien pamatai scenografijos eskizus ar jo pastatytų spektaklių fotografijas, toks susižavėjimas tampa visai suprantamas.
Ludolfas Libertsas. Personažo kostiumas. 1920 m. Latvijos Nacionalinio Dailės Muziejaus kolekcija.
Art deco era, žymėjusi Libertso teatrinės karjeros klestėjimą, atsiskleidė jo sugalvotų kostiumų ir dekoracijų ornamentiniuose motyvuose – palmečių variacijose, geometriniuose raštuose ir zigzaguose, vertikalių linijų kirčiavimuose, formų ritmuose, panašiuose į fontanų versmes. Visa tai, kas išdėstyta anksčiau, kartu su kontrastingų, ryškių spalvų ir aukso spindesiu sukūrė neįtikėtiną nuostabumo įspūdį. Ludolfo Liebertso biografas Jānis Siliņš rašė, kad menininkas monumentalaus masto blizgesį pasiekė naudodamas „gryną“, nemaišytą spalvą: „Puodai buvo užpildyti kilogramais ryškiai raudono turkiško kormorano, mėlynų, žalių, geltonų pigmentų. Art deco stiliui būdinga prabanga ir prašmatnumu išsiskyrė tiek rytietiškos ar Tolimųjų Rytų egzotiškos atmosferos spektakliai (operos „Aida“ (1927), „Turandot“ (1930), „Samsonas ir Delila“ (1931) arba „Šebos karalienė“ (1935) ir kt.), tiek ir spektakliai pagal latvių liaudies pasakojimus (operos „Vaidelote“, „Spriditis“ (abi 1927 m.) ir kt.).
Ludolfo Libertso sukurti pastatymai su dideliu pasisekimu vyko Lietuvoje ir Švedijoje, o nuo 1929 m. jis dirbo ir teatro režisieriumi. Menininkas surengė personalines parodas Paryžiuje (1927), Briuselyje (1929) ir Berlyne (1930), o visur tarp eksponuojamų darbų buvo pristatomi dekoracijų ir kostiumų eskizai.
Parodoje R. Sutos ir A. Beļcovos muziejuje eksponuojama rinktinių Ludolfo Libertso kūrinių ekspozicija iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos, kurią papildo pavieniai kūriniai ir fotografijos medžiaga iš Rašto ir muzikos muziejaus, taip pat originalūs kostiumai ir aprangos aksesuarai iš kolekcijos, sukurti pagal Ludolfo Libertso Rygos istorijos ir laivybos muziejaus eskizus.
Ludolfas Libertsas. Scenos apipavidalinimo operai „Aida“. 1927 m. Latvijos Nacionalinio Dailės Muziejaus kolekcija.
Ludolfas Libertsas. Scenos apipavidalinimas spektakliui „Auksinis gaidelis“. 1928 m. Latvijos Nacionalinio Dailės Muziejaus kolekcija.
Dauguma kūrinių buvo restauruoti specialiai šiai parodai, nes iki šiol – ilgus dešimtmečius – buvo neprieinami plačiam žiūrovų ratui.
Nuo 2022 m. kovo 1 d. iki gruodžio 30 d. Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejus (Ryga, Elizabetes g. 57a, ad. 26) kviečia aplankyti parodą „Ludolfas Libertsas – art deco teatro karalius“.
Originalaus teksto autorė: Natalija Evseeva
Rygos muziejai ir parodos laukia jūsų – kiekvieną mėnesį paruošiame Rygos meno muziejų ir parodų apžvalgą, kurią rasite čia.
