Wolf Vostell. „B 52 Lipstick Bomber“, 1968 m. / LATGA

„Fluxus“ susiformavo 1960 m. ir iki šiol veikia labiau kaip tinklas, nei judėjimas. Jis suvienijo įvairių šalių menininkus, kompozitorius, architektus ir dizainerius, kurie eksperimentavo ir ieškojo galimybių sujungti įvairias menines technikas ir disciplinas, įpinant atsitiktinumą ir nuotykį. „Fluxus“ yra lotynų kilmės žodis, reiškiantis tekėjimą.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. gegužės 12 d. portale vilniausgalerija.lt

J. Mačiūnas teigė, kad „Fluxus“ tikslas buvo „skatinti revoliucinį potvynį bei išsiliejimą mene, propaguoti gyvąjį meną, antimeną“. Tai turi stiprų dada, dvidešimtojo amžiaus pradžios meno judėjimo atgarsį. Jurgis Mačiūnas (1931–1978) – lietuvių kilmės menininkas, dailininkas avangardistas, yra laikomas „Fluxus“ įkūrėju. Jis teigė, kad viena svarbiausių „Fluxus“ ištakų yra muzika, domėjosi John‘o Cage‘o kūryba, o atsitiktinumo aspektas kūrinyje „4‘33“  turėjo įtakos menininko kūrybai.

Jurgis Mačiūnas. „Fluxkits 1 2 3“. 1965 m. / LATGA

1961 metais AG galerijoje Niujorke Jurgis Mačiūnas surengė pirmąjį renginį, kurį oficialiai pavadino „Fluxus“. Nuo 1962 m. vyko „Fluxus“ festivaliai Europoje. Pagrindiniai veiklos centrai buvo Niujorkas, Vokietija ir Japonija. „Fluxus“, kaip meno reiškinys, praplėtė suvokimą, kas gali būti menas. Nuo septintojo dešimtmečio tai padarė didelę įtaką meno kūrybos pobūdžiui, kai greta egzistuojančios meno krypties klesti įvairios meno formos ir požiūriai.

„Fluxus“ judėjimas neturėjo ir nesilaikė vieningo meninio stiliaus. Menininkai naudojo įvairias medijas ir procesus, prisijaukinę „pasidaryk pats“ galimybes kūrybinėje veikloje, dažnai rengdami atsitiktinius pasirodymus ir naudodami bet kokias turimas medžiagas meno kūrimui. „Fluxus“ atstovai matė save kaip alternatyvą akademiniam menui ir muzikai, judėjimas buvo demokratinė kūrybiškumo forma, atvira visiems. Buvo skatinamas menininkų ir įvairių meno formų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su publika ar žiūrovu. Vertinamas paprastumas, antikomercializmas bei atsitiktinumas. Kuriant kūrinius svarbų vaidmenį vaidina ne tik atsitiktinumas, bet ir humoras.

Robert Fillou. „Optimistic Box #3 – So much better if you can’t play chess (You won’t imitate Marcel Duchamp)“, 1969 m. / LATGA

Robert Fillou. „Optimistic Box #3 – So much better if you can’t play chess (You won’t imitate Marcel Duchamp)“, 1969 m. / LATGA

Wolf Vostell. „Self Portrait (Selbstbildnis) from Graphics of Capitalist Realism“, 1971 m. / LATGA

6-ajame dešimtmetyje „Fluxus“ judėjime dalyvavo daug avangardistų menininkų, įskaitant Josephą Beuysą, Dicką Higginsą, Alice Hutchinsą, Yoko Ono, Nam June Paik, Beną Vautier, Robert Wattsą, Robert Filloi, George Brecht, Benjaminą Pattersoną, Wolf Vostell, Emmettą Williamsą ir t. t.

George Brecht. „No Smoking“, 1973 m. / LATGA