Sonios Boyce triumfas Venecijos meno bienalėje: „Auksinį liūtą“ pelnęs JK paviljonas
Jungtinės Karalystės paviljonas, 59-oji Venecijos meno bienalė | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2022 m.
Balandžio 23 d. prasidėjo svarbiausias metų meno įvykis – 59-oji Venecijos meno bienalė. Septynis mėnesius truksiantis prestižinis renginys tyrinėja žmogaus ir žmonijos kitimą, laisvę bei vaizduotę. Atidarymo dieną tradiciškai įvertintas ir geriausias nacionalinis paviljonas. Šiais metais „Auksinis liūtas“ keliauja į Jungtinę Karalystę, kurios paviljone skamba muzika, išradingai ir jautriai perteikiama menininkės Sonios Boyce.
Sonya Boyce – menininkė, Londono menų universiteto profesorė, gyvenanti ir dirbanti Londone. Savo tyrimuose analizuodama meną, kaip socialinę praktiką, Sonya Boyce nuo temos pernelyg nenukrypsta ir Venecijos meno bienalėje. Jungtinės Karalystės paviljone pristatyta garso instaliacija „Feeling Her Way“, fotografijomis, vaizdo įrašais ir muzikos garsais pasakoja apie penkias juodaodes atlikėjas, kurių didžiulis indėlis į šalies muzikos istoriją nebuvo tinkamai įvertintas. Instaliacijos centre – muzikančių vokaliniai eksperimentai, įkūnijantys laisvės, stiprybės ir pažeidžiamumo temas.
Anot Venecijos meno bienalės žiuri, Sonia Boyce, „bendradarbiaudama su kitomis juodaodėmis moterimis, lankytojams atskleidžia daugybę nutylimų istorijų“. S. Boyce yra pirmoji juodaodė moteris, atstovaujanti Jungtinei Karalystei Venecijos meno bienalėje.
Jungtinės Karalystės paviljonas, 59-oji Venecijos meno bienalė | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2022 m.
Jungtinės Karalystės paviljonas, 59-oji Venecijos meno bienalė | © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2022 m.
Prestižinis renginys šiemet išsiskiria rekordiniu moterų dalyvių skaičiumi, pirmą kartą per 127 metus, renginį kuruoja ir italė moteris – Cecilia Alemani. Ypatingai daug dėmesio skiriama rasizmo, lyties, istorinės atminties klausimams.
Bienalėje analizuojamos trys pagrindinės temos: kūnas ir jo metamorfozės, žmogaus ir technologijų santykis, kūnų ir Žemės ryšys. Svarbiausias meno renginys pasaulyje kviečia rasti atsakymus į nesibaigiančius klausimus: kaip keičiasi žmogaus suvokimas? Kaip pasaulis atrodytų be mūsų? Kas sudaro gyvybę? Kuo mes skiriamės nuo gyvūnų, augalų, kitų gyvybės formų? Tarptautinė paroda remiasi menininkės Leonoros Carrington ir jos knygos „The Milk of Dreams“ (liet. svajonių / sapnų pienas) idėjomis.
