5 žymiausios XX a. pjesės, kurias turi žinoti kiekvienas
Portalo usplash.com nuotr.
XX a. dramaturgija – tikras lobynas. Teatruose iki šių dienų statomos ir mėgstamos praeitame šimtmetyje parašytos pjesės. Dramaturgijoje tuo metu didelis dėmesys buvo skiriamas socialinėms problemoms (skurdas, vidurinioji ir žemesnioji klasės, karas), tikrovės ir iliuzijos santykiui. Šiame cikle bus pristatytos žymiausios ir reikšmingiausios praėjusio amžiaus pjesės.
1. Eugene O’Neill „Ilga dienos kelionė į naktį“
Tai keturių veiksmų tragedija, parašyta 1939 – 1941 metais, tapusi klasika. 1957 m. pelnė Pulicerio premiją. Pjesėje veikia viena šeima: Džeimsas Taironas – narciziškas aktorius, išgyvenantis savo karjeros saulėlydį, jo žmona Meri – nuo morfijaus priklausoma, gyvenimu nusivylusi moteris ir du jų sūnūs. Abu sūnūs turi problemų su alkoholiu, tačiau tėvas to negali pripažinti. Kol Meri vis giliau klimpsta į morfijaus haliucinacijas, tėvas su sūnumis vis aštriau aiškinasi santykius.
2. Edward Albee „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“
Trijų veiksmų pjesė, parašyta 1962 m. Pjesės veiksmas vyksta viename kambaryje, kuomet pagyvenusi pora, Džordžas ir Marta, grįžta namo apsvaigę nuo alkoholio. Kaip tik tuo metu pas juos užsuka pažįstama jauna pora. Draugų susitikimas po truputį tampa manipuliacijų ir įžeidinėjimų kupina naktimi. Pjesės pabaigoje Džordžas susiruošia nužudyti savo sūnų, tačiau neilgai trukus paaiškėja, kad pora vaikų neturi.
3. Samuel Beckett „Belaukiant Godo“
Dviejų veiksmų absurdo tragikomedija, parašyta 1952 m. Pjesėje veikia Vladimiras ir Estragonas, kurie laukia mistiškojo Godo. Godo žada ateiti, bet niekada nepasirodo. Belaukdami Godo, jie sutinka Lakį ir Pozo, kurie svarsto pasikarti, tačiau vis tiek kažko laukia. Pjesė parašyta minimalistiniu stiliumi, su humoru. Dažniausiai ji interpretuojama, kaip žmogaus gyvenimo prasmės paieškų alegorija.
Portalo unsplash.com nuotr.
4. Tennessee Williams „Geismų tramvajus“
Trijų veiksmų pjesė, parašyta 1947 m. Tais pačiais metais pelnė Pulicerio premiją. Pjesė pasakoja apie Blančos Diubua gyvenimo nuosmukį. Patyrusi virtinę nesėkmių, buvusi gražuolė yra priversta persikraustyti į prastą butą Naujajame Orleane ir gyventi su savo jaunesniąja seserimi bei jos vyru. Pjesėje susikerta tikrovė ir vidinis veikėjų pasaulis. Visi personažai nesugeba adekvačiai priimti realybės ir gyvena iliuzijose.
5. Arthur Miller „Komivojažerio mirtis“
Dviejų veiksmų pjesė, parašyta 1949 m. Pjesė pelnė Pulicerio premiją. Po daug metų nuolatinio darbo, pagrindinis pjesės veikėjas Vilis Lomenas staiga suvokia, kad buvo prastas tėvas ir vyras. Sūnų gyvenimas nesusiklostė, o ir jis pats niekada nepakilo karjeros laiptais. Lomenas nugrimzta į prisiminimus, kuriuos nepagrįstai romantizuoja. Pjesės kulminacija įvyksta tuomet, kai sūnus tėvui prisipažįsta tris mėnesius praleidęs kalėjime. Pagrindinio veikėjo gyvenimas pasibaigia tragiškai.
