Jerzy Grotowski | Z. Kresowaty piešinys

Jerzy Marian Grotowski (g. 1933 m. rugpjūčio 11 Lenkijoje – m. 1999 m. sausio 14 d. Italijoje) – lenkų teatro režisierius ir teoretikas.

Grotowskis studijavo aktorinį meistriškumą, tačiau jau 1957 m. Krokuvoje debiutavo, kaip režisierius su E. Ionesco pjese „Kėdės“. 1957 m. Opolėje, Lenkijoje atidarė nedidelį, laboratoriniu pricinipu pagrįstą, teatrą. Jo surinkta trupė pradėjo gastroliuoti ir susilaukė tarptautinio pripažinimo. 1982 m. J. Grotowskis buvo pakviestas dirbti Amerikoje. Bėgant laikui, jam pradėjo nepatikti tai, kaip Amerikoje adaptuojamos ir interpretuojamos jo iškeltos idėjos, todėl išvyko į Italiją. Ten, Pontederos miestelyje, atidarė savo vardo centrą.

Pagrindinės Jerzy Grotowski idėjos, sukėlusios tikrą revoliuciją teatro pasaulyje, sutalpintos knygoje „Skurdžiojo teatro link“ (1968 m.)

GROTOWSKIO TECHNIKA

Remdamasis savo praktika, Grotowskis sukūrė terminą „skurdusis teatras“. Kurdamas teatre jis stengėsi atsisakyti visko, kas nėra būtina. Grotowskio skurdžiajame teatre buvo mažai aktorių, nebuvo kostiumų, rekvizito ar didelės scenografijos. Vietoj to visas dėmesys buvo kreipiamas į aktorių galimybes.

Grotowskio skurdusis teatras itin fiziškas, istorijos buvo pasakojamos aktorių kūnais.

PAGRINDINIAI SKURDŽIOJO TEATRO BRUOŽAI

• Fizinis pasirengimas:

Grotowskis tikėjo, kad įmanoma viską papasakoti tik per aktoriaus kūną, todėl jam buvo itin svarbus aktoriaus fizinis pasirengimas. Grotowskio trupė buvo vieni stipriausių fizinių aktorių, todėl galėdavo žiūrovui emociją perduoti akies trūktelėjimu ar venos susitraukimu.

• Balsas:

Anot Grotowskio, balsas – toks pats instrumentas, kaip gitara ar pianinas. Jo studentai treniruodavo savo vokalinį spektrą nuo itin žemo iki itin aukšto, mokėsi kokybiškai imituoti gyvūnus, gamtos garsus.

• Atmintis:

Grotowskiui buvo labai svarbu treniruoti aktorių atmintį. Anot jo, tik supratęs savo prisiminimus aktorius gali suprasti save, kaip kūrėją.

• Žmogiškasis kontaktas:

Grotowskio teatre beveik nebuvo atstumų. Aktoriai dažnai vaidindavo per rankos ilgį nuo sėdinčių žiūrovų. Grotowskis sakydavo, kad vienintelis būdas užmegzti tikrą, prasmingą ryšį yra būti arti ir žiūrėti į akis.

• Susikaupimas:

Tam, kad spektaklis pavyktų, aktorius turi būti stiprus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Todėl Grotowskio teatre buvo itin svarbu rasti vidinę ramybę ir susikaupimą.