„Menininko anketa“ – išskirtinė „Vilniaus galerijos“ portalo rubrika. Jos pašnekovai turi galimybę iš daugiau nei dvidešimties paruoštų klausimų išsirinkti juos labiausiai dominančius. Šįkart į klausimus atsako fotografas Andrej Vasilenko.
Andrej Vasilenko. Liubarto tiltas, 2017
Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?
Esu dokumentinės fotografijos atstovas. Stebėjimas yra mano pagrindinis įrankis. Stengiuosi taikyti stebėtojo principą visiems savo darbams tiek, kiek tai leidžia galimybės, turiu omeny ir apmokamus darbus, ne tik kūrybinius projektus. Turbūt pagrindinis mano motyvas yra mano paties gyvenimas ir patirtys. Stebėjimas man yra ir galvojimas, ir analizė tuo pačiu metu, per palyginimus ir analizę atsiranda kritinis matymas.
Kur studijavote ir kas buvo/yra jūsų pagrindiniai mokytojai? Koks jūsų santykis su dėstytojais ir kokia jų įtaka kūrybai?
Studijavau Vilniaus dailės akademijoje. Manau, savo kelio pradžioje iš dėstytojų gavau gebėjimą ieškoti ir surasti bei analizuoti supamą aplinką. Tai turbūt vertingiausias dalykas, kurį išsinešiau su savimi iš studijų patalpų. Niekad nebuvau tas, kuris dėstytojus kažkaip labai sureikšmina ir suteikia jiems ypatingumo statusą. Visada maniau, kad kiekvienas kūrėjas turi pirmiausiai atsispirti nuo to, kas jam yra svarbu. Į dėstytojus labiau žiūrėjau kaip į meno psichologus, jei pats menas būtų pacientu. Jie buvo šalia tam, kad man parodytų, kurioje vietoje užstrigau ir galimai nukreiptų ten, kur pats noriu eiti. Taip pat sėmiausi iš jų ir teorinių žinių.
Menininkas – individualistas ar bendruomenės žmogus? Kaip apibūdintumėt Lietuvos menininkų bendruomenę ir ar laikote save jos dalimi?
Manau, ir taip, ir ne. Esu labiau individualistas, nes daug ką darau pats, bet aišku, jei kalbėtume apie parodas ar foto albumų leidybą, tai komanda yra reikalinga. Nors pažįstu nemažai menininkų, bet dirbu daugiausiai vienas. Lietuvos menininkų bendruomenė yra labai įvairi, sakyčiau, ji susideda iš mažesnių menininkų grupių, kurios sudaro bendruomenę. Kartais pasigendu nuoširdesnio bendravimo tarp menininkų, nes jaučiasi konkurencija ir per didelis susireikšminimas tam tikrose menininkų ratuose. Labiau palaikau ryšį su fotografais ir kino žmonėmis, gal sutampa tam tikrų dalykų matymas.
Andrej Vasilenko. Autoportretas
Ar jūsų kūryba atspindi šiuolaikines socialines problemas, o gal kalba amžinomis, fundamentaliomis temomis?
Kadangi nemažai dirbu su miesto fotografija, tai kalbu apie šiuolaikinę miesto būklę ir jo identitetą. Bet man svarbios visos detalės, nors fotografijose stengiuosi perteikti savo matymą, tuo pačiu bandau ir palikti erdvės žiūrovui. Mano kontekstas yra miestas, todėl į tai įsitraukia viskas, kas jame vyksta. Turbūt labiausiai kalbu apie miesto pokyčius – ir gerus, ir blogus. Miestas ir yra ta socialinė erdvė, per miesto stebėjimą ir fiksavimą galima kalbėti apie jo problemas. Miestą juk kuria žmonės.
Kaip manote, koks yra didžiausias iššūkis menininkui? Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?
Man turbūt didžiausias iššūkis yra būti aktualiu tame, ką aš darau. Visada mąstau apie tai, ką fiksuoju ir rodau žiūrovui: ar tai nebus melas, ar teisingai šneku apie tam tikrą problematiką, ar mane supras. Taip pat norisi išlaikyti savo braižą vaizde, nesvarbu, ar tai būtų mano asmeninis projektas, ar apmokamas darbas. Krizės kyla visiems, bet, manau, jos kyla tuomet, jei padarai kažką sėkmingo, populiaraus ir pernelyg save spaudi, kad sekantis projektas būtų irgi sėkmingas, bet, manau, taip nebūna arba būna labai retai. Mažesni ir galimai ne tokie paklausūs projektai irgi reikalingi, nes negali visuomet kilti tik į viršų. Tie mažesni projektai leidžia tau nesustoti kuriant, jie yra ir tam tikros pauzės tarp didesnių ir gilesnių projektų.
Ar galėtumėte išvardinti 3-5 (arba daugiau) labiausiai patikusius filmus? Ar turite mėgstamų kino režisierių? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su kinu, dramaturgija, video menu? Ar jūsų kūrybai būdingas siužetiškumas?
Vienu metu žiūrėjau daug kino filmų, tai buvo dar studijų laikais, po to kažkaip buvo pertrauka, galiausiai pradėjau kurti pats. Pirmaisiais studijų metais žiurėjau daug kino klasikos: Fellini, Antonioni, Tarkovskis, Kaurismaki, Jarmusch, Hitchcock, Lynch ir kiti. Turbūt jie nemažai įtakojo ir mano matymą bei fotografijos stilistiką. Taip pat patinka ir tapyba, pvz Edward Hopper, Van Gogh.
Andrej Vasilenko. Eden klubas, 2019
Andrej Vasilenko. Konstitucijos pr., 2015
Andrej Vasilenko. Gedimino kalnas, 2017
Andrej Vasilenko. Lietuvos kooperatyvu sajunga 2015,
Andrej Vasilenko. Smolensko g., 2016
