– Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?
– Kamera – mano bendravimo būdas su Lietuva, su pasauliu. Jausminė analoginė fotografija. Žmonės, jų ryšiai ir emocijos. Gyvenimo fraktalai ir bozonai. Ta 1/500 žmogaus sekundės pavirtusi į daleles juostoje ir įgavusi naują fizinę formą. Tikro ryšio kūrimas fotografas-žmogus, kad ir labai trumpam. Dalelių mainai. Akimirkos, kurios įvyksta prieš ir po klasikinio kadro. Kur žmonės murma, kad per anksti, kad akiniai ne į tą pusę, per ilgai reikia laukti. Ar tiesiog atsipalaiduoja ir nekreipia dėmesio – susikūrė ryšys. Juosta padeda užtikrinti netobulumą, o ryškinant – netikėtumo galimybę. Kiekvienas fotografuotas ir išryškintas žmogus – motyvacija kurti, eiti. Gal sustoti ir toliau eiti.
Kadangi daugelis nuotraukų apie žmones/su žmonėmis, prasminga būti laiku ir vietoje. Nepamirštant ir ryšių kūrimo, tikrumo. Bendravimas. Štai ir praėjo kelios paros būnant ir bandant užfiksuoti, pagauti. Tarsi bendravimo praplėtimas, papildymas dar viena dimensija. Grožis nuostabus – tai yra. Šiuolaikinė antropologija?
– Ką jums reiškia šiuolaikinis globalizacijos / skaitmeninių medijų / ekranų „triukšmo“ kontekstas ir intermedialaus meno tendencijos? Kaip visa tai atsiliepia jums ir jūsų kūrybai?
Tuom analoginė fotografija ir žavi, kad primena apie lėtumą, susikaupimą ir laukimą. Netobulumą. Tobulumo – tiesiog nėra. Jeigu žmogui duodi juostinę kamerą ir paprašai padaryti 37 kadrus per dieną – dažniausiai dienos gale negausite pilnos juostos. Kodėl?
Ir tuo pačiu – skaitmeninė erdvė egzistuoja kartu su analogine. Du skirtingi podai, kurie įgalina kurti, padeda atrasti ir dalintis. Tu ir aš, pasirenkame kiek būti kiekviename.
Skaitmeninta analoginė kūryba įgauna naują pagreitį, galimybes, matomumą, poveikį ir paskęsta ekranuose. Įdedi – ir paskęsta. Ir tegul. Lai. Nepamirškime, kad kalbėjome apie ryšį. Tie keli jis/ji, kuri/is pasakė, kad tai jų, galimai, geriausia nuotrauka, jam/jai patinka save matyti – sukelia prabudimą. Ačiū tau.
– Ar jūsų menas atspindi šiuolaikines socialines problemas, o gal kalba amžinomis, fundamentaliomis temomis? Ką jūsų kūrybai reiškia socialinis kontekstas ir šių dienų problematika (pavyzdžiui, feminizmas, LGBT ir pan.)?
Daugelis kadrų yra iš vakarėlių ir festivalių. Ten sodru. Intymu. Beveik tikra. 24H. Dalis nuotraukų lieka pamatytos tik ryšyje fotografas-žmogus. Stengiuosi išlikti neutralus tam, ką matau ir fiksuoju. Permatomas ir lakus kaip skystis, pvz., vanduo. Taip, atspindi. Nuotraukomis perteikiu santykius, aprangą (ar jos nebuvimą), emocijas, svajones, košmarus, veiklas, statusą. Socialinė antropologija?
Nuotraukos kontekstas labai svarbus, o tuo pačiu, kartais noriu provokuoti žiūrovą, jį eliminuodamas. Palikti žiūrovą vieną su vizualu. Be pasakojimo, be detalių, be lapelių. O juk taip negali būti! Beprotybė vakuume. Pradedama kurti nauja istorija. Kieno dabar nuotrauka? Papasakoju tikrąjį iš kur ir kodėl, nes juk beprotybė kitaip, tai reikšminga.
– Kaip manote, koks yra didžiausias iššūkis menininkui? Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?
– Menininko iššūkis – išlikti savimi, savo kūrybiniame vektoriuje. Viešoji tvarka asmeninio pasaulio ir kūrybos. Krizės – gana dažnos. Praleiskime pasikartojančius dalykus, nes jie nekeičia ir nesikeičia. Nefrustruosime čia ir dabar, lieka juostinio fotografavimo procesas, kuris yra brangus, didelė klaidų rizika ir nedraugiškas gamtai. Susiimi už galvos pavargusiomis rankomis, pergalvoji išvardintus krizių punktus ir keliauji žiūrėti skaitmeninių fotoaparatų skelbimus. Susikaupi ir pabandai prisiminti tuos šimtus kartų, kai žmonės mato, kad kamera analoginė. Jiems/joms įdomu, stebisi, klausia. Atsiduoda analoginės kameros kadrui. Ir dedame naują juostą, pagalvosime po to.
– Kokie jūsų kūrybiniai ateities planai? Didžiausia siekiamybė?
Įsigyti skaitmeninę kamerą ir baigti šį analoginį žygį. Tai gali užtrukti. Iki tol – rodyti žmonėms juos tokius, kokius jie ne visada save mato. Palengvinti jų savęs pažinimą ir priėmimą per juostą. Ir žinoma, išleisti įdomią, spalvingą knygą vaikams.
Sutikti skirtingų pasaulio žmonių ten, kur jie yra, tokie, kokie yra. Ir tais atvejais, kai tai įmanoma – pasidalinti su jumis. Atiduodant nuotrauką jūsų asmeniniam pasakojimui. Visai įdomus žaidimas. Australija.
Mindaugas Oželis (g. 1985). Rezidentas Sodas 2123
IG: @vienajuosta @mindaugasozelis @spongelab