Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Imanto Vecozolos vardas siejamas su natiurmortais, tačiau jo tapybos praktika plati ir įvairi. Dailininkas daug dėmesio skiriaįvairiems žanrams – peizažams, portretams, kaimo buities vaizdavimui ir didelės apimties figūrinėms kompozicijoms. Autorius dirba keliomis technikomis – aliejumi, tempera, akvarele, pastele ir koliažu, praktikuodamas tiek alla prima techniką, tiek laipsnišką kompozicijos konstravimą daugiasluoksnės tapybos metodu. Jo kūrybą persmelkia domėjimasis latvių gyvenimu, buitimi ir kasdienybe.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Gyvenimas šia akimirka. Jāzepo Grosvaldo menas“ per paveikslus, piešinius ir objektus pasakoja apie įvairiapusio latvių menininko Jāzepo Grosvaldo gyvenimą ir kūrybą.
Jāzepas Grosvaldas (1891–1920) laikomas modernizmo Latvijos mene pradininku, savo kūryboje sėkmingai derinusiu europietiškumą ir tautiškumą.
Parodos pagrindas – Vermlando muziejaus kolekcijoje esančios Jāzepo Grosvaldo kompozicijos iš Pirmojo pasaulinio karo metu sukurtų ciklų „Archers“ ir „Eastern“. Antrojo pasaulinio karo metais šie kūriniai iškeliavo į Švediją, kur emigravo Jāzepo Grosvaldo seserys. XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sesuo Margareta Groswalde, kuri rūpinosi paveldo išsaugojimu, padovanojo Vermlando muziejui 221 Jāzepo Grosvaldo kūrinį.
Daugiau apie parodą.
Parodą sudaro ryškus paveikslų, skulptūrų, instaliacijų, foto ir video meno rinkinys, sukurtas šešių menininkų ir autorių kolektyvų, nepriklausomų ekspertų nominuotų aštuntajam „Purvīš“ apdovanojimui už geriausią vizualiojo meno pasiekimą 2021 ir 2022 metais. Tarp nominantų – Evelīna Deichmane, Ance Eikena, Kristaps Epners, Daiga Grantiņa, Darja Melnikova, Evita Vasilijeva ir Kasparas Groševs. Iš viso į galutinę „Purvīš Prize 2023“ atranką buvo nominuotas 21 menininkas / menininkų grupė, kurių kūryba buvo pripažinta svarbiu įvykiu Latvijos vizualiojo meno scenoje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Daugiau apie parodą.
Parodai Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Vineta Kaulača sukūrė naują paveikslų kolekciją. Menininkė savo kūrinius išdėsto remdamasi muziejaus erdviniu išplanavimu – trimis tarpusavyje sujungtomis ekspozicijų salėmis, leidžiančiomisparodyti savarankiškas kūrinių grupes, kurios tuo pačiu yra konceptualiai susietos. Parodoje vaizdinė tapybos kalba pateikiama dialoge su kitomis meno formomis – fotografija, kinu ir architektūra.
Daugiau apie parodą.
Hanelės Zanės Putniņos naujos linoraižinių serijos šaltinis – Latvijos nacionalinio dailės muziejaus XX a. II pusės – XXI a. tapybos kolekcijos inventorinėse kortelėse esantys darbų aprašymai. Kai kūrinys įtraukiamas į muziejaus kolekciją, kuratorius trumpai ir glaustai aprašo naująjį įsigijimą. Rašytojas, norėdamas būti kuo glaustesnis, formuluodamas mintį gali nepastebėti kitų iš teksto kylančių asociacijų. Inventoriaus kortelės tekstas savo esme puikiai realizuoja savo funkciją – įrašyti konkretų kūrinį kaip rinkinio dalį, tačiau skaitant jį už šio konteksto ar literatūriškai, gali atsirasti naujų prasmės klodų. Menininkui šie tekstai tampa receptu kuriant naujas kompozicijas ar interpretacijas. Kita svarbi sąlyga – Hanele Zane Putniņakuria savo darbus nematydama originalių kūrinių, aprašytų inventoriaus kortelėse. Reaguodama į tekstą, menininkė įsivaizduoja kompoziciją, kurią pažodžiui perkelia į linoraižinio piešinį. Taip užmezgamas ryšys tarp teksto, kūrinio ir interpretacijos.
Daugiau apie parodą.
Doma laukums 6, Rīga
Kolekcija skirta susipažinti su turtingu Pietryčių kultūros paveldu. Azija, pilna spalvų, raštų, medžiagų, technikų, simbolių ir tradicijų.
Pietryčių Azija yra viena iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų, kuriame per šimtmečius vietinės tradicijos susiliejo su kaimyninėmis Indijos, Kinijos, Australijos ir Okeanijos kultūromis. Regiono kultūros paveldui įtakos turėjo ir istoriniai jūrų prekybos keliai, ir Europos kolonijinės galios.
Daugiau apie parodą.
Kiekviena meno kolekcija turi savo istorinę pradžią. „Rietumu Banka“ kolekcija tik šiek tiek jaunesnė už patį banką, kuriam 2022 metais sukako 30 metų, bet juos galima laikyti bendraamžiais. Meno kolekciją sudaro tiek Europos, tiek Amerikos, taip pat Latvijos menininkų darbai. Šiai parodai buvo pasirinkta Latvijos menininkų XX a. tapybos darbų rinktinė, kuri atspindi jos epochos tikrovę ir yra esminė Latvijos meno istorijos dalis. Kolekcija dabar trumpam prieinama visuomenei, nes meno kūriniai yra banko biuro patalpose.
Daugiau apie parodą.
Skārņu iela 10, Rīga
Parodoje surinkti reikšmingiausi Germano Ermičiaus darbai nuo jo studijos įkūrimo 2014 m., atskleidžiantys dizainerio kūrybos procesą ir filosofiją. Savo praktikoje derindamas dizaino ir dailės technikas, Germanas Ermičius kuria ryškius kūrinius, kurie žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Jam būdingas laipsniškas, atkaklus požiūris į galutinį rezultatą, siekis suteikti formą nematerialiems reiškiniams, ieškant naujų technologinių technikų, eksperimentuojant su spalvomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paskutinė Aleksandros Belcovos (1892–1981) darbų paroda Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje surengta 2019 m., siūlanti plačiausią iki šiol tapytojos kūrybos retrospektyvą. Daugelio lankytojų nuomone, viena įdomiausių ekspozicijos skilčių buvo citatos iš Aleksandros Belcovos dienoraščių ir susirašinėjimo. Tragiški 2022 m. politiniai įvykiai suteikia ypatingą skambesį ir aktualumą tiek tam, ką parašė menininkė, tiek ir faktams iš jos biografijos.
Daugiau apie parodą.
Lāčplēša iela 101, Rīga
Daugiau nei 1000 porceliano, fajanso ir molio objektų iš Zuzāns kolekcijos bei archyvinės medžiagos papasakos Kuznecovo porceliano gamybos istoriją.
Žodžiai „Kuznecovo porcelianas“ žinomi beveik kiekvienam, ir galima teigti, kad latvių porcelianas daugiausia siejamas su Kuznecovo vardu. Tačiau tik nedaugelis žino, kad XIX amžiuje Rusijoje veikė 13 Kuznecovo vardu pavadintų gamyklų, iš kurių viena buvo Rygoje. Būdama pirmoji porceliano manufaktūra, įkurta Latvijos teritorijoje, veikė nuo 1841 m. iki Antrojo pasaulinio karo ir užėmė svarbią vietą Kuznecovo porceliano istorijoje, nes vienintelė tarpukariu turėjo Kuznecovo vardą, kai visos kitos Kuznecovų šeimos gamyklos Sovietų Rusijoje jau buvo nacionalizuotos. Šis laikotarpis sutapo su dideliais pasauliniais pokyčiais, kurie atsispindėjo ir mene, formuojantis visiškai naujiems, savitiems meno stiliams. Natūralu, kad tai galima pastebėti ir šio laikotarpio Kuznecovų porceliano gamyboje kartu su unikaliomis vietinėmis savybėmis, kurias sukūrė Latvijos menininkai.
Daugiau apie parodą.
Kūrinys be pavadinimo, nes yra atviras interpretacijoms. Jāņo Avotinšo kūryba dažnai stebina ryškiu intymumu, perkelia į neapibrėžtą laiko ir erdvės dimensiją, kurią turi tik konkretus meno kūrinys.
Jānis Avotiņš įkvėpimo semiasi iš vizualinio kultūrinio ir istorinio paveldo ir dažniausiai save išreiškia tapyboje, retai – grafikoje ar trimačiais kūriniais. Meno kūrinys „Be pavadinimo“ yra specialiai sukurtas ir yra dailininko personalinės parodos „Šventė“ (Šventė, 2018-02-13–2018-03-23) Vilniaus šiuolaikinio meno galerijoje „Vartai“ dalis. Paroda sutapo su Baltijos šalių šimtmečio jubiliejumi ir tapo pagrindiniu teminiu rėmu, pasirinkus bendruomenės sampratą.
Daugiau apie parodą.
Andreja Pumpura iela 2, Rīga
Pagrindinė autoriaus tema – gamtos nuotaikų ir jų kuriamų žmogaus sielos atspindžių vaizdavimas. Girtas įkvėpimo ieško tarp besikeičiančių sezonų, apšvietimų, natūraliai susiformavusių faktūrų. Jis piešia rūką, miglą, vandenis, saulėlydį, pievą – tiesiog ramią nuotaiką. Menininkas netapo jūros, nes ji nuolat juda, taip pat ir uolienų, nes gamtoje jos tvirtos, ir mėnulio Girtas taip pat netapo. Tai ne tapyba, tai siejama ne su neigimu, o su savikritika – ar sugebėsiu, ar išeis pakankamai įtikinamai? Menininkas kuria savo darbus galvodamas apie žiūrovą; jį motyvuoja ir jo paties augimas, ir įvertinimas iš išorės. „Plačiaekranis peizažas“ tam tikra prasme yra unikali paroda, nes tai viena iš retų personalinių Girto Boronovskio parodų ir visiškai atskleidžia brandaus menininko meistriškumą.
Daugiau apie parodą.
Sporta iela 2 k-1, Rīga
Philip Pilekjær sukūrė naują vaizdo kūrinį savo parodai Kim? centre, kuris imituoja populiarųjį „YouTube“ žanrą, žinomą kaip „lo-fi“. Paprastai į šį žanrą įtraukiami jau esami animacinių filmų klipai kaip vaizdiniai kūriniai ilgiems švelnių ritmų grojaraščiams, kurie yra sukurti kaip aplinkos fonas, pavyzdžiui, skaitymas ar poilsis.
Daugiau apie parodą.
Konceptualiai aiški, formaliai lakoniška, tikslaus turinio – naujausia Krišo Salmanio personalinė paroda siūlo kritiškai apžvelgti sąmonėje tvyrančias praeities galias per kūrybą, kuri yra aštriai estetizuota, vengianti nostalgiškų spąstų. Mesti iššūkį pavėluotai (pop) kultūros tendencijai flirtuoti su posovietine estetika ir pasakojimais – tendencija, kuri dažnai pasitelkia kičinį požiūrį į meno kūrybą – Salmanio parodos priekyje yra neentuziastinga ironija, nukreipta į kūrybos relikvijas. netolima praeitis, fizinius ir intelektualinius šiandienos „griuvėsius“. Tai emocingas pasakojimas, kupinas sumišimo ir kartėlio tiems, kurie nori, gali ir yra pasirengę jį skaityti.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 12, Rīga
Muziejus „Rygos Art Nouveau centras“, bendradarbiaudamas su Kārli Ošlej, Daugpilio Marko Rothko meno centru ir draugais iš Prancūzijos ambasados Latvijoje, kviečia į Irinos Ošlej parodą „Pabusk sapne“. Parodoje bus eksponuojama trisdešimt Irinos Oshlej meno kūrinių aliejaus ir akrilo technika, skatinančių pažvelgti į autorės svajones apie žmogų laike ir erdvėje.
„Rygos Art Nouveau centre“ demonstruojami tik menininkei būdingi autorine technika atlikti darbai, kuriuose juntamas ir art nouveau linijų bei spalvų prisilietimas. Parodoje „Pabusk sapne“ bus eksponuojami paveikslai, kuriuose Irina Ošlej (1966–2021) spalvomis ir linijomis įamžino sapnus. Autorės minčių ir svajonių vizualizacijos skatina pažvelgti į save ir išdrįsti kelti didžiuosius gyvenimo klausimus. „Svajonės yra pagrindinis mano darbo įkvėpimo šaltinis ir siužetai. Tapydama ir piešdama stengiuosi pavaizduoti sapne išgyventą atmosferą ir įspūdį, kurį ji man padarė. Kūriniuose ne tik vaizduojama tai, kas buvo matyta sapne, bet ir surenkamos jo sukeliamos emocijos bei apmąstymai, kurie rezonuoja su kolektyvinėmis vertybėmis.“
Daugiau apie parodą.
Parodoje „Plytelės“ pristatomos art nouveau stiliaus plytelės iš įmonės „Architektūrinių pavadinimų grupė“ kolekcijos.
Tai didelių plytelių kolekcija, kuri leis pamatyti prabangių art nouveau stiliaus laiptinių vaizdą. XX amžiaus pradžioje plytelės puošė daugelio Rygos namų laiptinių sienas ir grindis, deja, ne visuose namuose šie gražūs interjerai išlikę iki šių dienų. Parodoje bus puiki proga susidaryti savo laikmečio Rygos namų didybės vaizdą, apžiūrint įvairiose Vokietijos gamyklose (NSTG, SOMAG ir kt.) pagamintas sienų, grindų ir virtuvės plyteles, kurios kadaise puošė Rygos namų interjerus.
Daugiau apie parodą.
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 4-9, Rīga
Siekdama paremti kylančius menininkus, galerija „Art Platz“ organizuoja grupinių parodų ciklą „FORESIGHT“, pradedant nuo „FORESIGHT 2023“. Dviejose galerijos parodų salėse eksponuojami šeši skirtingų kartų ir patirties menininkai. Kiekvienas menininkas išsiskiria individualiu stiliumi, žinute ir technika. Atstovaujami įvairūs žanrai ir medijos. Eksponuojami ryškūs ir spalvingi šiuolaikiniai popmeno didelio formato paveikslai, instaliacijos, poetinė nespalvota grafika ir klasikinė aliejinė tapyba. Keletas menininkų išsiskiria unikaliomis autorinėmis technikomis.
Daugiau apie parodą.
Berga Bazārs, Marijas iela 13 k.3, Rīga
Ieva Baltaduonytė (LT), „Seeking the Latest in Photography!“ apdovanojimų nugalėtoja, Rygos fotografijos bienalė – NEXT & ISSP.
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Parodos trukmė: 37 min.
Daugiau apie parodą.Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Parodos trukmė: 57 min.
Daugiau apie parodą.
Hieronymus Bosch paveikslai ne tik vizualiai intriguoja, jie alsuoja alegorijomis ir įvairiais simboliais.
Daug simbolių laikui bėgant prarado savo prasmę, tačiau didelė dalis vis dar yra suprantami ir interpretuojami. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos menininko darbuose simbolizuoja nuodėmingą seksualumą, dideli paukščiai – nepasotinamą žmogaus geismą, stikliniai vamzdeliai ir kolbos – bergždžias alchemikų pastangas įminti gamtos paslaptis, įvairūs simboliai rodo žmogaus polinkį lošti, taip pat rajumą, godumą, pavydą.