Prasidėjo fanzinų kultūra. Kad nusipirkčiau kasetę arba fanziną, netgi susirašinėdavau su žmonėmis, gyvenusiais toje pačioje gatvėje. Telefonais nebendraudavome, dauguma su tėvais gyveno. Pašto ženklus naudodavome daug kartų – štampo ženklas su seilėmis nusivalydavo. Būdavo legendinių pašto ženklų, matydavosi, kad jie labai daug kartų naudoti.

Klausėmės grupių „33%kpiv“, „Adamkus ir Ieva“, „Apatija“. Vėliau – „Armatūros“. „Armatūra“ – Antakalnio grupė, kuri prieš tai vadinosi „Punktas“, ir, kaip jie dabar visada dainuoja apie statybas, prieš tai dainuodavo apie taros supirktuvę. Buvo legendinė taros supirktuvė „Punktas“.

Dar vykdavo eisenos. Minėdami Sido Vicious, „Sex Pistols“ bosisto, mirties metines ėjome per visą Antakalnį – nuo paties Antakalnio galo – krūva pankų su plakatais ir vėliavomis. Viename plakate, atsimenu, buvo parašyta: „Mes gėlės šiukšliadėžėj“ – 1977 m. „Sex Pistols“ poezija.

Denis Vėjas. Iš serijos „Vilniaus sekretai“, 2021

Pavardyk Vilniaus pankrokerių pavardžių.

Džonis, Nafania – tokia pankė, buvo Brolis – toks veikėjas, Zigzagas, Rėma, Pulka, žinoma, Erkė, Maišas, kaip ir suprantama, po to grupė „Erkė maiše“. Aktyvus buvo „Skat“ vokalistas Savičenko.

Ar visi pankai protestavo prieš tą patį?

Senesni pankai protestavo prieš tarybinę valdžią – už laisvę, už Lietuvą. Truputį nacionalistiniai pankai. Didžiausias jų priešas buvo sovietinė valdžia ir milicija, nes milicija mušdavo visus be klaustukų: išlipdavo iš mašinos, bum bum bum, subaladodavo ir nuvažiuodavo toliau. Gal dar kartais nusiveždavo į „kirpyklą“. O mūsų karta protestavo prieš sistemą.

Įsivaizduokit, tėvai kovojo už laisvę, trispalves vėliavėles nešiojosi ir staiga sūnus grįžta namo, ant striukės užsirašęs „griaukim valstybę“ arba „rinkimai nieko nepakeis“. Smūgis į paširdžius. Juk ne dėl to jie sėdėjo tarybiniame lageryje. Ir dar, negana to, tas pats sūnus klausosi rusiško pankroko, tarkim, „Гражданская оборона“, su rusiškais keiksmažodžiais.

Ką tavo kartos pankai veikia šiandien?

90 procentų sukūrė šeimas, turi vaikų, paskolų. Daug – užsienyje. Nepamirškime, yra ir į amžiną atilsį išėjusių. Yra tokių, kurie vis dar aktyviai groja. „Toro bravo“, „Armatūra“. „Erkė maiše“ irgi buvo atsikūrę.

Baigę mokyklą bastėmės po Europą, iki Afrikos. Vėliau viskas aprimo. Tačiau ir šiandien kartais nueinu iki supuvusios skylės „Kably“, į koncertus. Pankrokas niekur nedingo. Mano atveju jis atgimė šiuolaikiniame cirke. Šiuolaikinis cirkas irgi yra pankrokas, tik kitokiame kūne. Ir to protesto iš manęs neišimsi, įaugo.