Paminklas Mindaugui. Skulpt. R. Midvikis, 2003, fragmentas J. Jacovskio nuotr.; Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. 446 p.)
Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalijasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato Lietuvos karalių Mindaugą. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.
Mindaugo antspaudas, 1255
Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.
Mindaugas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius (1253–1263). Pirmą sykį minimas kaip Dausprungo brolis, vienas iš lietuvių kunigaikščių, kurie sudarė taikos sutartį su Voluine (1219). Apie 1240 m., pašalinęs ar pajungęs varžovus, suvienijo Lietuvą. Jam teko kariauti su vokiečių riteriais, su rusų kunigaikščiais ir totorių vadu Burundajumi. 1253 m. Mindaugas apsikrikštijo, Kulmo vyskupas Heidenrikas, popiežiaus Inocento IV pavestas, vainikavo jį karaliumi. 1260 m. lietuviai laimėjo didelį mūšį su Vokiečių ordinu prie Durbės, kiek vėliau vėl įsiveržė į Livoniją. Vokiečių riterius taip pat spaudė prūso Herkaus Manto sukilėliai. Šiuos įvykius, nors Mindaugas juose tiesiogiai nedalyvavo, ordinas pristatė Europos viešajai nuomonei kaip jo atsimetimą nuo krikščionybės. Tuo metu mirė Mindaugo žmona, uoli katalikė Morta. Kaip pasakoja sekdamas metraščiais Albertas Kojalavičius-Vijūkas, „šermenų iškelti į rūmus atvyko […] Daumanto, Nalšios kunigaikščio žmona, karalienės sesuo. Karalius, turėdamas begėdiškų ketinimų, sulaužė įstatymą jėga pamynęs moters dorą, jis pasilaikė ją už žmoną.“ Anot metraščio, Mindaugas tvirtinęs, jog taip padaryti liepusi pati Morta, kad svetima moteris neskriaustų jos ir Mindaugo vaikų. Keršydamas Daumantas nužudė Mindaugą ir du jo sūnus. Po to Daumantui teko pasitraukti į Pskovą: ten jis, beje, tapo žymiu valdovu ir net stačiatikių bažnyčios šventuoju. Lietuvos sostą užėmė kitas Mindaugo priešininkas Treniota, kuriam tradicija priskiria Durbės mūšio pergalę.
Mindaugo vainikavimo medalis. Dail. P. Repšys, 1997
Mindaugas ne tik suvienijo Lietuvą, bet ir prijungė prie jos Juodąją Rusią – žemes į pietus nuo lietuvių gyvenamo ploto. Įžymus istorinis vaidmuo ir tragiškas likimas pavertė jį kone mitine figūra, simbolizuojančia nuolat pavojuje esantį Lietuvos valstybingumą. Kai 1918 m. buvo kilęs sumanymas paskelbti Lietuvą monarchija, numatomam karaliui, vokiečių hercogui Urachui, buvo parinktas Mindaugo II vardas. Mindaugui skirta daug meno veikalų ( Julijaus Slovackio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Justino Marcinkevičiaus dramos ir kt.). 2003 m. Vilniuje, netoli Gedimino kalno, pastatytas Regimanto Midvikio darbo Mindaugo paminklas. Naujamiestyje yra Mindaugo gatvė. Nerį kerta Mindaugo tiltas. Kai kurie istorikai mano, kad Vilnius buvo Lietuvos sostinė jau Mindaugo laikais. Tvirtinama, jog jis pastatydinęs pirmąją Vilniaus katedrą, kuri po jo mirties vėl buvusi paversta pagonių šventykla. Tačiau dėl katedros pastato ikikrikščioniškos istorijos tebesiginčijama.
Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 22–23).
