Vilniuje nufilmuota ne viena biografiniais motyvais paremta istorija. Nuo XIX a. imperatorių iki žymių menininkų ar net kontroversiškų asmenybių – sostinės gatvėse atgimė įvairių laikotarpių dramos, nusikaltimai bei šiandieninį pasaulį nulėmę praeities įvykiai. Vilniaus kino biuras rekomenduoja 7 TV serialus ir filmus, kuriuose pristatomi tikri ir išgalvoti istorinių asmenybių gyvenimo vingiai.

HILMA

Hilma af Klint (1862–1944) – švedų menininkė ir mistikė, laikoma viena pirmųjų Vakarų pasaulio abstraktaus meno kūrėjų, taip pat feminizmo pradininke. Net 1300 vienetų jos meno darbų pasauliui buvo beveik nežinomi ilgus dešimtmečius. Paslaptingi, filosofiniai ir spiritizmo idėjomis paremti menininkės paveikslai iki šiol kelia daugybę klausimų.

Biografinio filmo „Hilma“ kūrėjas – 3  „Oskarams“ nominuotas Holivudo režisierius Lasse Hallström. „Hilma“ – istorija apie nepaliaujamą tiesos ieškojimą, apie žmoniją bei visatą, laikais, kai visos taisyklės buvo kuriamos vyrų. Mano tikslas yra priversti auditoriją visais pojūčiais patirti kliūtis ir vargus, su kuriais ji susidūrė,“ – pasakoja kūrėjas.

2021 m. „Hilma“ filmuotas įvairiose sostinės vietose – Kūdrų parke, Pilies, Latako, Bokšto, Šv. Dvasios ir Kaštonų gatvėse, Vilniaus Rotušėje, Vilniaus universitete, Lietuvos rašytojų sąjungos erdvėse, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vilniaus geležinkelio stotyje ir kitose miesto erdvėse.

KLARKAS

„Klarkas“ (anglų k. „Clark“) – švedų serialas, paremtas vienos kontroversiškiausių asmenybių šiuolaikinėje Švedijos istorijoje – Klarko Olofsono (Clark Olofsson) – biografija. Neįtikėtiną istoriją apie vieną pirmųjų „įžymybe gangsteriu“ laikomą nusikaltėlį – Klarką Olofsoną,  režisavo Hansas U. J. Akerlundas, o pagrindinį vaidmenį atliko žymus švedų aktorius Billas Skarsgardas.

Legendinis švedų gangsteris savo kriminalinę karjerą pradėjo nuo smulkių vagysčių septintajame dešimtmetyje, o paskui buvo nuteistas kalėti už pasikėsinimą nužudyti. Kalėjime Klarkas susidraugavo su kitu nusikaltėliu – Janu Eriku Olsonu, su kuriuo, kiek vėliau, apiplėšė didžiausią Stokholmo banką. Tai buvo neįprastas apiplėšimas. Pagrobėjai ir darbuotojai greitai tarpusavyje pajuto draugiškumą, dalijosi patirtimi ir istorijomis, žaidė įvairius žaidimus. Kai įkaitai buvo paleisti, nė vienas iš jų teisme nebuvo liudytoju prieš pagrobėjus, vietoj to, jie pradėjo rinkti pinigus jų gynybai. Būtent šis nusikaltimas lėmė termino „Stokholmo sindromas“ atsiradimą.

„Klarko“ žiūrovai ekranuose išvys Užupį, Rotušės aikštę, Lukiškių kalėjimą, Etmonų ir Arklių gatves. Ypatingą vaidmenį suvaidino ir Odminių skveras – būtent jis tapo garsiąja Normalmstorg aikšte, kurioje policijos ekipažai stebėjo banką apiplėšimo metu.

Vilniaus kino biuras kviečia pasivaikščioti serialo „Klarkas“ įkvėptu turizmo maršrutu.

JEKATERINA DIDŽIOJI

Seriale vaizduojamas Rusijos imperatorienės Jekaterinos II  gyvenimas nuo 1764 m.  iki jos mirties 1796 m. Daug dėmesio skiriama vėlesniesiems Jekaterinos Didžiosios valdymo metams ir jos santykiams su Grigorijumi Potemkinu. Jekateriną Didžiąją suvaidino „Oskaro“ ir dviejų Auksinių gaublių laureatė, žymi britų aktorė Hellen Mirren.

„Hbo“ ir „Sky TV“ kurtas serialas „Jekaterina Didžioji“ buvo filmuotas įvairiose Vilniaus vietose, tarp kurių – Lietuvos rašytojų sąjunga, Vilniaus Rotušė, Trakų Vokės dvaras, Vilniaus universiteto biblioteka. Pastaroji seriale trumpam virto XVIII-XIX a. tarybos posėdžių rūmais.

SISI

„Sisi“ – Austrijos imperatorienės Elžbietos brandos istoriją pasakojanti kostiuminė drama, sulaukusi didžiulio populiarumo Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vengrijoje. „Story House Pictures GmbH“ prodiusuojama juosta kalba apie universalias temas – sekant imperatorienės Elžbietos gyvenimą, remiantis kai kuriais jos gyvenimo faktais, narpliojami meilės, pareigos jausmo, laisvės ir šeimos klausimai bei sudėtingi moters pasirinkimai. Viena gražiausių XIX a. Europos moterų tituluojamą imperatorienę Sisi, vaidina šveicarų aktorė Dominique Devenport.

„Sisi“ žiūrovai galėjo išvysti daugybę Lietuvos vietų – mūsų šalyje filmuotos svarbios mūšių, vestuvių, krikštynų, maišto scenos iš visų trijų serialo sezonų. Vilniaus gyventojai tikrai atpažins ir ne vieną sostinės lokaciją – nuo Vilniaus universiteto centrinių rūmų, Lietuvos nacionalinės filharmonijos iki Lietuvos rašytojų sąjungos ar Belmonto.

Vilniaus kino biuras kviečia XIX a. Austriją atrasti Vilniuje ir pasivaikščioti serialo įkvėptu turizmo maršrutu.

 

GROJARAŠTIS

„Grojaraštis“ (anglų k. „The Playlist“) pasakoja tikrais įvykiais paremtą Švedijos muzikos platformos „Spotify“ sukūrimo istoriją. Verslininkai Danielis Ekas ir Martinas Lorentzonas revoliucionavo muzikos pramonę sukurdami nemokamą ir legalią muzikos platformą. „Grojaraštyje“ susipina tikri ir išgalvoti įvykiai bei iššūkiai, kuriantys prikaustantį ir rafinuotą pasakojimą.

Nedaugelis žino, kad pernai „Netflix“ platformoje pasirodęs serialas buvo filmuotas Vilniuje įsikūrusiuose biuruose, kino paviljonuose ir moderniuose Vilniaus dangoraižiuose, kurie „Grojaraštyje“ virto į Niujorko įrašų studiją. Prie serialo įgyvendinimo daug prisidėjo ir profesionalai iš Lietuvos – pavyzdžiui, techninių rekvizitų inžinieriai, serialui kūrę butaforijas ir padėję įrengti istorijoje dažnai figūruojantį programuotojų ofisą.

POETAS

Tarp Vilniuje filmuotų biografiniais motyvais paremtų filmų – režisierių Vytauto V. Landsbergio bei Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Poetas“. Tikromis Lietuvos partizanų ir kitomis biografinėmis pokario asmenybių istorijomis paremta juosta renka poeto Kosto Kubilinsko gyvenimo dėlionę. Filme išryškėja laisvės, pasiaukojimo, sudėtingų, bet neišvengiamų pasirinkimų pasekmės. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose 2023 m. filmas buvo nominuotas net 9 kategorijose, o pagrindinį veikėją į įkūnijęs Donatas Želvys tapo geriausiu metų aktoriumi.

2021 m. „Poetas“ filmuotas Lietuvos rašytojų sąjungos erdvėse, V. M. Putino memorialiniame bute-muziejuje, Aguonų g., Šv. Jurgio, J. Basanavičiaus g., Vilniaus senajame teatre.

BLOOD, SEX AND ROYALTY

Šis „Netflix“ serialas – šiuolaikiškas žvilgsnis į XVI a. meilės istoriją tarp Anglijos monarchų Henriko VIII ir Anos Bolein. Dramatiškas valdovės gyvenimas ir mirties aplinkybės ją  pavertė ryškia Anglijos reformacijos judėjimo figūra. Manoma, kad nesugebėjusi pagimdyti karaliui vyriškos lyties įpėdinio, ji buvo apkaltinta kraujomaiša ir išdavyste bei nuteista mirti.

Vaidybinis–dokumentinis serialas remiasi istorikų ir ekspertų komandos komentarais ir atskleidžia ne vieną karališkosios poros gyvenimo paslaptį.

2022-siais Anglijos istorijos puslapiai filmavimo komandą atvedė į Vilniuje esančius Valdovų rūmus – čia atkurtas Henriko VIII kabinetas, Anos Bolein miegamasis, karališkoji menė. Dalis scenų filmuotos ir Trakų pilyje.