Talino meno parodos ir muziejai liepą

Vasarą Estijoje vilioja ne tik Baltijos pajūris, bet ir Talinas, jo senamiestis ir visas kultūrinis gyvenimas. Suplanuokite trumpą išvyką, kurios metu pasigrožėsite ne tik puikiu Talino senamiesčiu, bet ir moderniu menu bei išskirtinėmis parodomis. Talino muziejai ir meno parodos liepą laukia Jūsų!

KUMU meno muziejus

Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn

Paroda „Menas antropoceno amžiuje“
2023 05 05–2023 10 08

Didžiausia visų laikų paroda, skirta meno ir aplinkos santykiams Estijoje, sutelkta į tris temas: Estijos meno istorijos permąstymas iš ekologinės perspektyvos, šiuolaikinio meno galimybės įveikti aplinkos krizę ir „žaliasis muziejus“.
Daugiau apie parodą.

Tõnis Saadoja paroda „Aukštis virš jūros lygio“
2023 04 11–2023 09 24

Tõnis Saadoja. Paveikslas. 2023 m. Menininko sutikimu

Parodos pavadinimas nurodo mūsų skausmo slenkstį tiek ekologine, tiek egzistencine prasme, ir klausimus, kurie tyliai persmelkia mūsų gyvenimą kasdien. Ar mano nosis vis dar išlindusi iš vandens? Ar pakanka deguonies kvėpuoti? Ar pakanka kuro? Kiek truks šiandiena? Pasaulis ateityje: koks jis bus ir ar galime jį apibūdinti naudodamiesi šiandienos įrankiais ir žiniomis?
Daugiau apie parodą.

Paroda „Pro juodą tavo akių tarpeklį“
2023 06 16–2023 11 05

Marju Mutsu. Žvilgsnis. 1976 m. Estijos dailės muziejus

Nuo septintojo dešimtmečio antrosios pusės atsirado labai daug moterų menininkių, kurios atnaujino vėlyvojo sovietmečio grafiką. Parodoje surinkti 1960–1980 m. kūrybos laikotarpio menininkių Concordia Klari (1938–2004), Silvi Liiva (1941), Marju Mutsu (1941–1980), Naima Neidre (1943), Kaisa Puustaki (1945), Marje Taska (1955), Vive Tolli (1928–2020), Aili Vindi (1941), Mare Vindi (1942–2020) ir Marje Üksis (1945) darbai. Šių menininkių kūryba yra tarsi rakto skylutė, pro kurią atsiskleidžia ypatingi sovietmečio grafikos bruožai. Kita vertus, šių autorių darbai ir juose aptariamos temos sklandžiai įsilieja į šiandienos meno sceną.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Futuromarennia. Ukraina ir avangardas“
2023 04 08–2023 09 10

Oleksandras Hvostenko-Hvostovas. Spektaklio „Mob“ scenografija (Uptono Sinclairo romano „They Call Me Carpenter“ adaptacija). 1924 m. Mostetskoy arsenalas, Kijevas, Ukraina.

Paroda atskleidžia įžvalgas apie Ukrainos avangardinį meną, kuris siekė modernizuoti visuomenę. Radikalios ateities svajonės reiškėsi tapyboje ir scenografijoje, architektūroje, literatūroje ir kine. Oleksandros Ekster, Davido Burlyuko ir Vasilo Jermilovo kūriniai atkeliauja iš muziejų, kurie ir toliau dirba net karo metu, nuolat puolant Rusijai. Paroda leidžia kritiškai įvertinti pokolonijinę Vakarų ir Rusijos avangardo istoriją, išryškinant daugybę Ukrainos meninio gyvenimo ypatumų ir sąsajų su tarptautine raida XX a. pradžioje.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija

Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija

Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus

Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija

Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus

Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti KUMU meno muziejų:

Kadriorg dailės muziejus

Weizenbergi 37, Tallinn

Paroda „Spalvotas šokis. Suomijos modernistinis menas“
2023 03 04–2023 08 20

Väinö Kunnas. Raudonas šokis. Detalė. 1927. Estijos meno muziejus

Šioje parodoje pateikiami pirmųjų Suomijos dešimtmečių ieškotojai ir sukilėliai: puikūs tapytojai Alvar Cawén, Väinö Kunnas, Jalmari Ruokoski, Tyko Sallinen, Yrjö Ollila ir kiti, kurie norėjo išreikšti menininko vidinę patirtį ir subjektyvius kūrybinius pasirinkimus, o ne politiškai motyvuotą meną.

Modernistinis suomių menas, sukurtas per pirmuosius XX amžiaus dešimtmečius, gimė dviejų priešingų tendencijų įtakoje: viena vertus, romantizuojant nacionalinius mitus ir simbolius, kita –  stebint Vakarų avangardo judėjimą, pabrėžiantį meno ir menininkų individualumą ir autonomiją. Belgijos ir Prancūzijos post-impresionistų (1904 m.) ir Edvardas Muncho (1909 m.) parodos Helsinkyje įkvėpė trumpalaikius, bet nuostabius spalvų proveržius ir spalvų paieškos erą Suomijos mene. Buvo pastebėta, kad, išreikšdami drąsų ir tiesioginį ekspresionizmą, kartais besiribojantį su šiurkštumu, šie meno kūriniai įkūnija esmines suomių atkaklumo, saviironijos ir tam tikro atšiaurumo vertybes, tačiau buvo kritikuojami dėl pagarbos nacionaliniam orumui.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31

Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus

Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda

Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:

Mikkel muziejus

Weizenbergi 28, Tallinn

Tiit Pruuli meno kolekcija „Pakelkite bures!“
2023 05 20–2023 10 15

Tiit Pääsuke. Baltijos jūros nuotraukos III. Fragmentas. 1995 m. Tiit Pruuli meno kolekcija

Šioje parodoje pirmą kartą pristatoma per pastaruosius du dešimtmečius Tiito Pruuli sukurta meno kolekcija. Kadangi Pruuli yra aistringas jūreivis ir keliautojas, nenuostabu, kad jūra ir su jūra susijusios temos yra jo kolekcijos pagrindas. Greta klasikinių jūros peizažų čia yra kūriniai, vaizduojantys jūros ir žmonių susitikimo vietas: laivų ir švyturių paveikslai, uostų ir žvejų kaimelių vaizdai. Paroda tyrinėja jūros meną Estijoje nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus

Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Mikkel muziejų:

Niguliste muziejus

Niguliste 3, Tallinn

Paroda „Michelis Sittovas šiaurėje? Altorių paveikslai dialoge“
2023 05 04–2023 11 05

Michelio Sittowo dirbtuvės. Šventosios šeimos altorius. Fragmentas. 1510–1520 m. Bollnäs bažnyčia, Švedija

Garsus Taline gimęs menininkas Michelis Sittovas (apie 1469–1525), vėlyvaisiais viduramžiais aktyviai veikęs Europos karališkuosiuose dvaruose, gimtajame mieste dirbo daugiau nei penkiolika metų. Pietų ir Šiaurės Europos dvaruose tapė karalių ir aukšto rango bajorų portretus. Taline jis ėmėsi vietos pirklių ir miesto tarybos, taip pat Šiaurės šalių bažnyčių užsakymų. Kilusio iš daugianacionalinio ir daugiakalbio Hanzos miestelio, Michelio Sittovo, kuris turėjo vokiečių ir suomių-švedų šaknis, karjera buvo nepaprasta. XV–XVI amžių sandūroje jis buvo vienas plačiausiai pripažintų portretų tapytojų Europoje. Užsienyje jis nepasiliko, o grįžo į gimtąjį miestą ir ten dirbo meistru du laikotarpius: 1506–1514 m. ir paskutiniais gyvenimo metais, 1518–1525 m. Gimtojoje Baltijos jūros teritorijoje jo įgaliotinių ratas išsiplėtė nuo Livonijos į šiaurę: rašytiniai šaltiniai pažymi darbus Siuntio bažnyčiai Suomijoje, o, labai tikėtina, Sittow galima priskirti Šventosios giminės altorių Bollnäs bažnyčioje šiaurės Švedijoje.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Niguliste muziejaus ekspozicija

Hermeno Rodės dirbtuvės. Mikalojaus bažnyčios didžiojo altoriaus retabulas. Detalė. 1478–1481 m. Estijos meno muziejus

Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.

Viduramžių bažnytinis menas mažojoje koplyčioje
Nuolatinė ekspozicija

Mergelė Marija su Kūdikiu Kristumi. Apie 1500 m. Estijos dailės muziejus

Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė bažnyčios varpų ekspozicija Niguliste bažnyčios bokšte

Mikalojaus bažnyčios Mergelės Marijos varpas Taline. C. von Ungern-Sternberg piešinys. 1829 m. Estijos istorijos muziejus

Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.

Adamson-Eric muziejus

Lühike jalg 3, Tallinn

Paroda „Už medžių yra miškas“
2023 03 24–2023 08 27

Leili Muuga. Žalias judėjimas. Detalė. 1988–2012 m. Estijos meno muziejus

Miško motyvuose ir natūraliuose XX amžiaus estų meno peizažuose atsispindi gamtos ir žmogaus ryšys. Turime pamatyti didelį vaizdą – medžius ir mišką, kad suprastume, jog ekonominiai ir kultūriniai miškų aspektai yra glaudžiai susipynę su žmonių ir gyvūnų gyvenama aplinka ir gerove.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
Nuolatinė ekspozicija

Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus

Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:

Fotografijos muziejus „Fotografiska“

Telliskivi 60a-8, Tallinn

Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lai 17, Tallinn

Tanelio Veenre paroda „Mėlynbarzdis“
2023 06 16–2023 09 24

Tanelio Veenre meninė praktika yra nuolatinis unikalios asmeninės visatos tyrinėjimas. Įtraukdamas savo savitą pasaulėžiūrą ir kultūrinius susitikimus, Veenre savo savitus vaizdus supina su visuotinai atpažįstamomis nuorodomis, todėl sukuria jausmingas, mistiškas ir šiuolaikiškas kompozicijas. Turėdamas įvairų vaizdinių repertuarą ir sumaniai valdydamas technologijas, Veenre naršo per daugybę medžiagų, apimančių blizgų plastiką, akmenis, medieną, muzikos instrumentus, organines medžiagas ir netgi rankomis kvepiančius aliejus, kad sukeltų jutimines patirtis. Jo žaismingas požiūris į kūrybą įlieja kerinčio prisilietimo lengvumo ir viliojančios vaizdinės kalbos.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Vietinis grožis: Talino juvelyrinių dirbinių fabrikas“
2023 05 05–2023 10 01

Talino juvelyrinių dirbinių gamykla vaidina svarbų vaidmenį Estijos dizaino istorijoje. Sovietmečiu griežtas ir romantiškas stalo indų, stalo įrankių ir papuošalų stilius dešimtmečius apibrėžė vietos kasdienybę.
Šiuo metu eksponuojama paroda suteikia galimybę susieti objektus, menininkus, gaminių planavimo ir gamybos laiką, išryškinti objektų dizaino ypatybes bei platesnį tam tikram laikotarpiui būdingą industrinio meno kraštovaizdį. Parodoje taip pat parodomi proceso niuansai nuo projektavimo iki objektų užbaigimo.
Daugiau apie parodą.

Nauja instaliacija „Ar turite tai namuose?“ pristato Estijos namuose randamas dizaino ikonas
2023 04 14–2023 09 10

Emaliuoti ąsočiai, dizainerė Kaie Parts. Gamybos asociacija Vasar, 1967–1968 m.

Estijos taikomojo meno ir dizaino muziejaus (ETDM) nuolatinėje parodoje „Estijos dizaino įvadas“ bus eksponuojamas instaliacijos projektas „Ar turite tai namuose?“, pristatomas Estijos dailės akademijos (EKA) studentų. Projekto idėja kilo iš parodos lankytojų nostalgiško atpažinimo akimirkų, kuriuos dažnai galima išgirsti sakant: „O, aš tai turiu namuose!
Projektas „Ar turite tai namuose?“ ragina visus dalyvauti ir dalintis savo asmeninėmis dizaino istorijomis. Bendradarbiaudamos su muziejumi EKA studentės Ksenia Kovalenko, Maivi Kärginen-Kivi, Lilla Lukács, Paula Oberndorfer ir Johanna-Elisabeth Tärno (sukūrė projektą) paprašė žmonių pasižvalgyti po savo namus ir dokumentuoti visus estų dizainerių pagamintus objektus.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Natūralu, kad ne“
2023 04 14–2023 06 11

Paroda „Natūralu, kad ne“ į gamtą žiūri ne tik kaip į išorinę kūno aplinką, į vietą, į kurią galime nunešti savo kūną, bet ir supranta kūną kaip (natūralią) vietą. Tačiau, užuot galvojus apie gamtą, o kartu ir žmogaus prigimtį, kaip apie tai, kas nekinta, prie ko galėtume grįžti, čia tiek natūrali aplinka, tiek kūnas suprantami kaip nuolatinės transformacijos, galbūt net mutacijos. Darosi vis sunkiau atskirti, kas yra žmogaus sukurta, o kas ne – gyvename ekstremalios klimato kaitos, viską prasiskverbiančio mikroplastiko, hibridinių kompozicinių peizažų, nusėtų įvairiausiomis atliekomis nuo elektronikos iki tekstilės, laikais. Daiktai, kuriuos gaminame, yra tai, kuo mes tampame.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija

Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m², yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo ​​Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:

 Galerija „Hobusepea“

Hobusepea St 2, Tallinn

Peeter Laurits paroda „Kingfisher in the underworld. Spectres and virtual spaces“
2023 06 17–2023 07 10

Vaikščiojimas požemyje yra tarsi vidinis nerimas, tarsi vaikščiojimas po savo vidų – venas, žarnas, išsišakojimus, mazgus, krešulius. Tai kraujagyslių ir raumenų spazmai. Cheminiai ir elektros smūgiai. Drebulys, bangavimas, išsiveržimai. Keisti skoniai. Keista jausti, kaip tavyje verda skirtingi gyvenimai, kad tu pats esi visi šie skirtingi gyvenimai.
Daugiau apie parodą.

Gerda Hansen, Jane Muts ir Mari Steinberg paroda
2023 07 12–2023 08 07

Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:

Galerija „Draakon“

Pikk 18, Tallinn

Helenos Keskküla, Jihye Lee (KR) ir Alice Slyngstad (NO) paroda „SALTY EMBER NORMAL SMOULDER“
2023 06 12–2023 07 08

Ji atsivedė savo draugus, kad parodytų, kur L. jį numetė, o po to atsisėdo verkti.
Jos ašaros buvo sūrios, o ežeras – ne. Prieš daugelį metų ten nusileido ir lėktuvas.

Mirktelėdamas ilgomis blakstienomis jis pasakė, kad kvėpuoja burna. Tarp plaukų yra sudėtingos informacijos sankaupos.

Helena Keskküla (1992, Pärnu) gyvena ir dirba Amsterdame, Nyderlanduose.
Jihye Lee (1992, Seulas) yra menininkas, gyvenantis ir dirbantis Diuseldorfe, Vokietijoje.
Alice Slyngstad (1990, NO) gyvena ir dirba Osle.
Daugiau apie parodą.

Marijos Sidljarevitš paroda
2023 07 10–2023 08 05

Kaip rasti galeriją „Draakon“:

„Kai“ meno centras

Peetri 12, Noblessner, Tallinn

Shoplifter paroda „Hyperweb“
2023 05 27–2023 08 20

Shoplifter (Hrafnhildur Arnadóttir). Fot. Rio Gandara

Kritikų pripažinta ir visuomenės mylima Reikjavike įsikūrusi menininkė Shoplifter (Hrafnhildur Arnadóttir) sukurs unikalią įvairiaspalvę instaliaciją „Kai“ erdvėje, naudodama sintetinius priauginamus plaukus. Šie spalvingi masinės gamybos pluoštai yra kruopščiai sumaišomi ir pakeičiami iš pradinės paskirties, kad būtų sukurtas kabantis spalvų labirintas ir susipynusių sūkurių tinklas, chaotiškai sklandantis aplink žiūrovą. Instaliacija įkvepia vidinei kelionei su daugiajutine tekstūros kalba ir ryškia chromatine 3D formacija.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno centrą „Kai“:

Galerija „Tallinn Art Hall“

Vabaduse Väljak 6, Tallinn