Mistra (UNESCO pasaulio paveldo sąrašo nr. 511) – antras po Konstantinopolio Bizantijos laikų miestas ir Morėjos regiono (pietų Peloponesas) sostinė, klestėjusi XIII-XIV amžiuose. Šiandien Mistra – nė tūkstančio gyventojų neturintis miestelis, tačiau sutraukia dešimtis tūkstančių turistų, ieškančių Bizantijos žavesio pėdsakų: mieste puikiai išlikusios bažnyčios, vienuolynai, įtvirtinimai, rūmai ir net įspūdingos autentiškos freskos.
Vos 6 kilometrai nuo Spartos
Istorija taip susidėliojo, kad beveik toje pačioje vietoje, tik skirtingu metu, išaugo du galingi miestai: legendomis apie nenugalimą kariuomenę pagarsėjusi Sparta ir mūsų aprašoma Mistra. Pirmoji išdygo Sparta: apie 1000 m. pr. Kr. ją įkūrė dorėnai. Deja, po kelių šimtų šlovės bei įtakos metų žemės drebėjimai, o vėliau ir puldinėjimai taip sunaikino Spartą, kad jau mūsų laikų istorikams buvo sunku atrasti jos tikrąją vietą, taigi kurį laiką manyta, kad Sparta yra už 6 kilometrų buvusi Mistra (nors įsikūrė beveik dviems tūkstančiais metų vėliau). Galima sakyti, kad kažkuria prasme karinė tradicija prasitęsė: Mistros klestėjimo pradžia laikomas XIII amžius, kada šalia karinės tvirtovės ėmė plėstis ir miestas.
Taigi, kaip ir Sparta, taip ir Mistra garsėjo savo karine jėga: čia buvo regiono kariuomenės vado būstinė ir tvirtovė, sutelkta daug vietinės karinės jėgos. Tačiau Mistra nebuvo tik karinis miestas: labiausiai ji garsėjo kaip bizantiškos kultūros bei neo-platoniškų idėjų skleidėja ir puoselėtoja: čia persikėlė regiono vyskupija, čia kūrė ir savo žinias skleidė ne vienas garsus mąstytojas, o jų mintys, saugojamos įspūdingose bibliotekose, darė įtaką visam Viduržemio jūros regionui.
Kultūrinis pagrindas ypač atsispindi Mistros architektūroje, kurioje išlikę ne tik vėlyvosios bizantijos ar helenizmo, bet ir Vakarų Europos gotikos ar renesanso bruožų. Tai, be abejonės, rodo intensyvius Mistros ryšius su visu žemynu. Net trys autentiškos bizantiško palikimo bažnyčios, kuriose galima pamatyti gausybę įspūdingų freskų, savo funkciją atlieka iki šiandien: tai yra Hagios Demetrios, Hodegetria ir Pantanassa šventovės.
Mistra įsikūrusi dailiuose Taigeto kalnuose: vietiniai sako, kad dėl netolimos jūros kaimynystės ir kalnuoto reljefo orą čia galima vadinti tobulu. Kaip ir atsiveriančius peizažus, nuo kurių matosi Spartos apylinkės.
Mistra turkų osmanų užimta 1460 metais – vėliausiai iš visos Bizantijos teritorijos.
Daugiau įrašų apie UNESCO pasaulio paveldo sąrašui priklausančius objektus rasite čia.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
