„Infinity“ | Pranešimo spaudai nuotr.
Teatro ir džiazo performansas „Infinity“ tęsia savo unikalių pasirodymų seriją Vilniaus mažajame teatre. Šį išskirtinį, beveik dviejų valandų trukmės muzikinį patyrimą, besimėgaujant laisvuoju džiazu ir Mažojo teatro trupės karnavalu, narpliojant amžiną gėrio / blogio arba laisvės / rėžimo kovą, žiūrovai galės išvysti net tris rudens vakarus – rugsėjo 20, 21 ir 22 dienomis.
VMT ir „NoJo Airlines“ orkestro sukurtas performansas kiekvienąkart vis kitoks, niekada nepasikartojantis ir unikalus. Prieš žiūrovų akis talentingieji VMT trupės aktoriai ir geriausi Lietuvos muzikantai kartu su legendiniu džiazo virtuozu Daliumi Naujokaičiu (Niujorkas), scenoje vienu metu diriguojančiu beveik 30-iai žmonių, neabejotinai pakeri savo energija, meistriškumu ir trykštančia laisve. Vilniaus mažojo teatro trupės aktoriai Larisa Kalpokaitė, Agnė Šataitė, Mindaugas Capas ir Tomas Stirna dalinasi įspūdžiais apie spektaklį, jo temą ir kuriamus personažus. Aktorius kalbino Vilniaus mažojo teatro komunikacijos koordinatorė Kornelija Anelauskaitė.
„Infinity“ | J. Lipnicko nuotr.
Larisa Kalpokaitė: „Su muzika spektaklyje „Infinity“ aš jaučiuosi kaip už sienos, jaučiuosi ne viena“
„Aš spektaklyje „Infinity“ vaidinu milicininkę, kuri atstovauja žiaurioms jėgoms, tiems blogiečiams arba, kitaip tariant, Lukašenkos klanui, kurie bando nuslopinti sukilimą ir sukilusią liaudį. Mano personažas yra nevienareikšmis, režisierės Gabrielės Tuminaitės dėka jis įgavęs žiauraus, nelaimingo žmogaus pavidalą, kurį formuoja nelaimė, užguitumas, vergystė, negalėjimas išsiveržti iš to ubagiško žiauraus gyvenimo, kuriame gyvena visa tauta, ir dėl to dar labiau smukdanti tuos, kurie nori veržtis į laisvę. Tai beviltiškas personažas ir dėl to labai nelaimingas. Man atrodo, kad dabartinėje Rusijos situacijoje labai daug žmonių turi panašias biografijas ir pergyvena, pereina per tuos pačius etapus kaip ir mano personažas. Aš norėčiau, kad spektaklis būtų kiek šviesesnis, teikiantis daugiau vilties žiūrovui, bet, deja, vilties nėra, gyvenimas be prošvaisčių, iš to atsiranda atatranka, įniršis, skausmas, negailestingumas. Personažas sunkus, viena monologo scena man atstoja ištisas scenas, kurias vaidinu kituose spektakliuose. Tačiau galiu pasakyti, kad vaidinti labai padeda muzika. Ji nevienareikšmiška, dirigentas Dalius Naujokaitis labai jautriai reaguoja į visus mano monologo posakius, personažo kryptelėjimus, nuotaikas. Su muzika spektaklyje „Infinity“ aš jaučiuosi kaip už sienos, jaučiuosi ne viena. Muzika padeda sukurti atmosferą ir personažo gyvenimą“, – sako Kotliarovos / Pamokslingos vaidmenis spektaklyje „Infinity“ kurianti aktorė Larisa Kalpokaitė.
„Manau, kad spektaklis skirtas jaunam žiūrovui. Dabartiniai jauni žmonės nesusidūrė su režimu, jie yra visiškai laisvi, ir man atrodo, labai svarbu, kad jie tai pamatytų, kad jie išgirstų. Žinoma, iki galo to žiaurumo negali įsivaizduoti. Bet tam, kad apsaugotume jaunus žmones ir kad juos įspėtume, šis spektaklis labai reikalingas, ir tam labai padeda muzika. Beje, labai noriu pasidalinti tikru gyvenimišku epizodu, iš ko tokį personažą sukūriau. Lietuvoje jau buvo pertvarka, apie 1988-uosius metus (aš su savo seserimi, jos berniukui 4-eri metai, mano vaikui 3-eji). Sėdim prie tuometinio Leninio paminklo, o mūsų vaikai laksto tais laiptais pirmyn atgal, pirmyn atgal. Prie mūsų prieina moteris, kurią dažnai matydavau troleibuse, su tokiu mėlynu sijonu, vadinama „gimnastiorka“ uniforma, diržu, berete. Manau, kad ji buvo Lukiškių kalėjimo prižiūrėtoja. Prieina prie mūsų tokia liesa, griežta, arti 70-ies metų ir rėžia: „Kaip jūs galite čia sėdėti, kai jūsų vaikai laksto po kapus? O kas, jeigu tai būtų jūsų tėvo kapai, ar jūs leistumėte lakstyt po kapus?“. Tai man tik gerklę užgniaužė ir aš jai atsakiau: „Visų pirma, čia ne kapai, o visų antra, jis man tėvas“. Į tai man ji nieko negalėjo atsakyti. Aš tai pasakiau 1988 metais. Jei tai būtų buvę 1970-ieji metai, aš tikrai to pasakyti būčiau negalėjusi, nes būčiau atsidūrusi KGB pastate (dabartinis Okupacijų ir laisvės kovų (KGB) muziejus)“, – prisiminimais iš savų patirčių ir prisiminimų dalinasi aktorė Larisa Kalpokaitė.
„Infinity“ | J. Lipnicko nuotr.
Agnė Šataitė: „Visiems, kam rūpi ši tema, labai kviečiu į Vilniaus mažąjį teatrą“
„Vaidinu jauną, pozityvią merginą, kuri kovoja už laisvę, demokratiją, tiesą, gražesnį ir atviresnį pasaulį, bet pakliūva į režimo spąstus, ir jai tenka išgyventi, iškęsti visus su tuo susijusius žiaurumus. Antroje performanso dalyje mano vaidinamas personažas įgauna tikrą kūną, tai yra reali asmenybė – Maria Kalesnikava, Baltarusijos opozicionierė, kuri dėl savo kovos už laisvę šiuo metu yra vienuolikai metų įkalinta Baltarusijos kalėjime“ , – sako Vilniaus mažojo teatro trupės aktorė Agnė Šataitė.
„Visiems, kam rūpi ši tema, kam ji yra įdomi, svarbi ir aktuali, labai kviečiu į Vilniaus mažąjį teatrą susitikti su nuostabia VMT trupe, Daliumi Naujokaičiu ir jo muzikine grupe“, – sako Pozityvios merginos / Miros vaidmenis spektaklyje „Infinity“ kurianti aktorė.
Mindaugas Capas: „Svarbu, kad jaunas žmogus pajaustų, ką reiškia brutalumas, nužmoginimas, neturėjimas savo tėvynės“
„Tuo metu būdavo tokie pasirinkimai: jeigu tu sutinki tapti komunistu, generolu, saugumiečiu, tada tavo gyvenimas tampa daug lengvesnis. Nors kaip sakoma, ten kur tragedija, šalia ir komedija… Aš prisimenu, kai atėjau į teatrą ir mane pakvietė stoti į komunistų partiją, man sakė, kad tai garbė, nes ne visus kviečia, bet aš atsisakiau. Ir kai nuvažiavau į armiją, man sakė, jūs vienas su aukštuoju, jūs labai garbingos profesijos, jūs įstosite, galėsite didžiuotis po to sugrįžęs į teatrą. Bet kadangi aš jau teatrinius mokslus buvau praėjęs ir nebuvau toks kvailas, pasakiau jiems: „Aš vietinei teatro partinei organizacijai pažadėjau, kad, kai sugrįšiu iš armijos, aš stosiu pas juos, negaliu laužyti savo žodžių. Tada jie nuo manęs atstojo“, – prisiminimais iš savo gyvenimo patirties dalinasi aktorius Mindaugas Capas.
„Kuriu saugumiečio, generolo, komunisto, žodžiu, tais laikais doro, sąžiningo žmogaus vaidmenį. Kurti vaidmenį nebuvo sunku, nes aplinkui armijoje mačiau labai daug tokių generolų, tokių tipažų su tokiais charakteriais, kuriems žmogus nieko nereiškia. Turėjau tokį majorą, su kuriuo pasikalbėdavome, nes aš divizione buvau vienas su aukštuoju išsilavinimu, jis mane pasikviesdavo, kad jam papasakočiau apie teatrą. Na, tai aš jam tokių dalykų papasakodavau, kad jis tikriausiai visą gyvenimą apie teatrą nieko daugiau ir nesužinojo, nes kiek galėjau fantazuoti, tiek jam ir pasakojau. Jis irgi man papasakodavo apie kareivius, kurie būdavo tik keturias klases baigę… Pamenu vienąkart paklausiau, o tai kaip jie kariaus, ką jie darys karo lauke? Sako man: „Jie bus tiesiog visi sušaudyti, kad nemaišytų karui“. Tai va, tokia realybė… Tad labai rekomenduočiau į spektaklį ateiti jauniems žmonėms, kad jie sužinotų kontekstą, jaunimui reikia kuo daugiau ir kuo labiau pajusti, kame mes gyvenome ir įsivaizdavome, kad tas gyvenimas buvo normalus. Svarbu, kad jaunas žmogus pajaustų, ką reiškia brutalumas, nužmoginimas, neturėjimas savo tėvynės, o tik kažkokios mistinės šalies aukštinimas“, – sako Jarošenko vaidmenį spektaklyje „Infinity“ kuriantis aktorius M. Capas.
„Infinity“ | J. Lipnicko nuotr.
Tomas Stirna: „Jeigu nori muštis, tai muškis, bet pagal taisykles, garbingai“.
Spektaklyje „Infinity” kuriu personažą, kuris yra miręs, jo vardas Nikita Mickevičius. Spektaklyje jis kalba apie galimybę išreikšti savo tiesią, šviesią nuomonę, turėti savo balsą, be užuolankų, jis už jį kovoja ir kovoja prieš sistemą, kuri jį bando prispausti ir „suvienodinti“ su visais. Jis yra labai stiprus, netgi galbūt perdėm stiprus futbolo fanas ir turbūt pagrindinis dalykas, dėl ko jis kovoja ir ką jis nori pasakyti, kad tiesiog toks yra – Nikita Mickevičius, penktos kategorijos šaltkalvis, ir kad niekas jam nesutrukdys išreikšti savo nuomonės, pakeisti kažką savo kieme, savo rajone ar netgi valstybėje. Kaip jis spektaklyje sako: „Jeigu nori muštis, tai muškis, bet pagal taisykles, garbingai, varžovą gerbk“, – sako Mirusio vaikino vaidmenį spektaklyje „Infinity“ kuriantis aktorius Tomas Stirna.
„Išvysti spektaklį kviesčiau bet kokį žiūrovą, nes dalis žiūrovų gali prisiminti, kas buvo, dalis žiūrovų gali susipažinti, ko dar nėra patyrę. Turbūt naudingiausia būtų jaunam žiūrovui susipažinti, ką mes patys esame perėję kaip lietuviai ir su kuo susiduria dabar baltarusiai ir kita likusi dalis pasaulio. Kviečiu susitikti, apie tai pagalvoti bei tuo pačiu ir gerai praleisti laiką. Paklausyti geros muzikos, pabūti kartu ir turėti savo balsą“, – kviečia aktorius T. Stirna.
Patirti teatro performansą, pasimėgauti nesuvaržyta laisve ir begaline džiazo jėga kviečiame rugsėjo 20, 21, 22 d. Vilniaus mažajame teatre. Taip pat rugsėjo 22 d. po spektaklio rodymo 21 val. teatro rūsyje įvyks koncertinė patirtis, kurią sukurs grupė „Chalat Jazz“ ir orkestras „NoJo Airlines“ kartu su džiazo meistru Daliumi Naujokaičiu. Bilietus platina bilietai.lt ir teatro kasa.
—————————
Trumpai apie spektaklį:
Teatro performanso „Infinity“ (angl. begalybė, amžinybė) pavadinimas simboliškai atspindi tiek amžiną gėrio ir blogio kovą, tiek jokių ribų neturintį kūrybos gaivalą, kuris būdingas „NoJo Airlines“ muzikai. Pasak spektaklio režisierės Gabrielės Tuminaitės, Daliaus Naujokaičio kuriama ir atliekama muzika yra berėmė, laisva, išsiskirianti nepaaiškinama ateities nuojauta, o gėrio ir blogio tema, pasitelkiant šią muziką, nėra primityviai suaktualinama, ji įgauna visai kitokią – kur kas gilesnę ir platesnę – prasmę. Performanse atskleidžiama režimo ir laisvo žmogaus akistata. Režimas pažeidžia pamatines žmogaus teises ir jo savigarbą, orumą. Vaidina Arvydas Dapšys, Agnė Šataitė, Daumantas Ciunis, Tomas Stirna, Larisa Kalpokaitė, Jūratė Brogaitė, Rasa Jakučionytė, Jonas Braškys, Mindaugas Capas, Edmundas Mikulskis, Aušra Giedraitytė.
