Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 10 spalio d. 12:56
Be „Panikos“: bilietų į spektaklį šiais metais Kaune nebėra, bet jis atvežamas į Vilnių
panika

Spektaklis „Panika“ | D. Stankevičiaus nuotr.

Vienas lankomiausių Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklių „Panika“ pagal M. Myllyaho pjesę, kurį režisavo Kamilė Gudmonaitė, spalio 17 dieną rodomas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje. Žiūrovai į šį spektaklį vyksta iš visos Lietuvos, bet šį kartą aktualią vyrų vidinių krizių temą nagrinėjanti komedija – laimikis Vilniaus publikai, ypač praradusiai viltį spėti įsigyti bilietus Kaune.

Spektaklio premjera įvyko 2019 m. gruodį. „Panika“ akimoju pelnė publikos susidomėjimą, o pastaraisiais sezonais rodymų skaičius augo progresine tvarka. Jį mėgsta poros, pagyvenę žmonės, jaunimas, tiesa, kūrinys skirtas ne jaunesniems nei 18 metų. Scenoje personažus įkūnija charizmatiški aktoriai Mantas Zemleckas(grafikos dizaineris Maksas), Vaidas Maršalka (žurnalistas Jonis) ir Gytis Laskovas (inžinierius Leo), kuriuos meistriškai suvaldo režisierė Kamilė Gudmonaitė.

gudmonaite panika

Spektaklis „Panika“ | D. Stankevičiaus nuotr.

Spektaklis „Panika“, sukurtas pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mika Myllyaho to paties pavadinimo pjesę, kviečia į provokuojančią ir realistinę miesto visatą, kurioje tikras ir įsivaizduojamas krizes patiria šiandienos vyrai. Intelektuali ir aštri komedija pasakoja apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“. Pasitelkę Rytų praktikas ir psichoterapiją, jie leidžiasi į absurdišką, komišką ir rimtą savęs pažinimo kelionę, kuri atskleidžia vyriškumo, kaip socialinio antspaudo problematiką. Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vyrai, ko iš jų tikisi visuomenė ir šeima? Kokius reikalavimus jiems kelia šis laikmetis? Kokios neurozės slepiasi po tvirto, šeimą išlaikančio ir dominuojančio vyro vaidmenimis? Režisierė Kamilė Gudmonaitė, savo darbuose laužanti visuomenės primetamus „normalumo“ stereotipus, pristato ne tik lengvai absurdišką komediją, bet ir atkreipia dėmesį aktualias socialinio gyvenimo įtampas. „Nors Mika Myllyaho pabrėžia, kad pjesėje analizuojama vyriškumo problematika, esu įsitikinusi, kad vidinėms krizėms lyties nėra: trys personažai yra mūsų dienų žmonės, kurie, nepaisant sėkmingos karjeros, pripažinimo ir „normalių“ santykių šeimoje, vis tik susiduria su psichologinėmis problemomis, kurias karštligiškai bando spręsti pasitelkę meditaciją, psichoterapiją, sportą ir kitas praktikas. Jie nežino, kaip kalbėtis, kaip įsivardinti savo jausmus, vieno personažo žodžiais kalbant, „klampoja per vyriškumo pelkę ir visą gyvenimą bėga – nuo savęs, savo jausmų, ir jų akis pamažu aptraukia liūdesys“. Spektaklyje taip pat kalbama apie psichinę sveikatą, jame dera Rytų filosofija ir Vakarų pasaulio realybė, ieškoma laisvės – nuo proto, psichologinių problemų, netgi nuolatinio bandymo „kažką išsigydyti“, – vardina režisierė Kamilė Gudmonaitė. Beje, teatro žiniomis, šį kūrinį kai kurie psichologai rekomenduoja netgi savo pacientams vyrams.

Spektaklis Panika

Spektaklis „Panika“ | D. Stankevičiaus nuotr.

Aktoriai Mantas Zemleckas, Gytis Laskovas ir Vaidas Maršalka vieningai teigia, kad šis spektaklis yra apie draugystę, kalbėjimo svarbąAktorius Gytis Laskovas, mano, jog vyrams jausmus išreikšti yra daug sunkiau nei priešingos lyties atstovėms: „Vyrai yra mažiau linkę vienas su kitu kalbėtis, išreikšti savo jausmus vienas kitam negu moterys. Spektaklyje mes kalbam, kaip atsiverti vienas kitam, kaip peržengti tą ribą.“

Aktualią temą puikiai išpildo sodri ir įtaigi vaidyba: aktoriai personažus papildo savo patirtimis, taikliai improvizuoja. Vaidas Maršalka sako: „Sukurtas personažas – iliuzija. Jo nėra. Yra žodžiai, veiksmai, drabužiai, bet tik nuo manęs priklauso, koks bus šiandien Jonis. O šiandien įvyko daug, kas mane paveikė.“ Jam pritaria ir kolega Mantas Zemleckas: „Pjesės personažas gyvena savo atskirą gyvenimą ir jo esmė yra užkoduota autoriaus. Bėgant metams galbūt kinta tik mano kaip aktoriaus priėjimas prie jo, papildant kažką naujais audiniais ar detalėmis. O spektaklio forma tiek turinys yra atviri improvizacijai, todėl žinau, kad režisierė džiaugiasi, kai aktoriai žaidžia temoje. „Panika“ yra kelione. Žinau, kur su Mantu ir Gyčiu nuvažiuosim, bet kaip – neaišku, tas mane žavi!“

Kamile Gudmonaite Panika

Spektaklio „Panika“ režisierė Kamilė Gudmonaitė | D. Stankevičiaus nuotr.

Spektaklio scenografijos ir kostiumų dailininkė Barbora Šulniūtė, o vaizdo projekcijas sukūrė Ridas Beržauskas, Barbora Šulniūtė, Jonas Litvinas. Kūrinys skirtas vyresniems nei 18 metų žiūrovams.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!