Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Maksimaliai minimalistinis, R² – taip save apibūdino Rūsiņš Rozīte (1943–1978). Menininko kūrybinis įvairiapusiškumas buvo fenomenalus – grafika, tapyba, knygų iliustracijos, scenografija. Rūsiņš daug mąstė ir dirbo, dalyvavo akademijos baliuose, teatro spektakliuose ir renginiuose. Įvykių intensyvumas ir platus draugų ratas buvo savotiška būtinybė tyrinėti įvairias gyvenimo sritis. O šiame pačių susikurtame įvykių sūkuryje kaip vėjas atsirado ir dingo Rūsiņš.
Daugiau apie parodą.
Robertas Koļcovas. Mergelė su vienaragiu. 2022. Akrilas ir indiškas rašalas ant drobės. Menininko sutikimu. Vieša nuotrauka
Parodoje „Botanikas ir vienaragis“ Robertas Koļcovas nagrinėja neatsiejamo gamtos ir žmogaus sambūvio temą – temą, kurią jis laiko itin svarbia.
Pagrindinė jo kūrybos tema – jausmai, kurie gali būti suprantami ir kaip žmogaus emocinių būsenų išraiška, ir kaip jausmingumas, ieškantis dvasinę būseną atitinkančios formos. Jausmingumas pasireiškia ne tik vaizdais, bet ir formomis, faktūromis, linijomis, bendra kūrinių kompozicija ir nuotaika. Todėl, gilinantis į meno kūrinio niuansus, žiūrovas kviečiamas toliau tyrinėti emocijų ir dvasios kryptimi.
Daugiau apie parodą.
Didelės apimties retrospektyva, skirta Latvijos modernizmo pradininkui Jāzepui Grosvaldui „Dabar nusprendžiau gyventi dėl meno“.
Jāzepas Grosvaldas (1891–1920) buvo labai įvairiapusė, išskirtinio talento asmenybė, apie kurią galima sakyti, kad iš esmės visi jo poelgiai laikomi meno faktu – ne tik patys meno kūriniai, bet ir laiškai, dienoraščiai, prabangūs savadarbiai žurnalai, net ir modernaus stiliaus aprangą.
Daugiau apie parodą.
Ekologinė krizė, karas, pandemija ir nelygybė tapo normalumo dalimi. Distopiniai pasaulio pabaigos scenarijai vis dažniau virsta mūsų realybe. Kiekviena sistema laikui bėgant linksta į chaosą: šilumos energija išsisklaido, biologiniai organizmai miršta, visuomenės žlunga. Ar yra kas nors, kas galėtų mus nuvesti į šią naują tikrovę – vadovas, kuris galėtų paruošti mus pokyčiams?
Daugiau apie parodą.
Biruta Delle (1944) – labai vertinama ir mylima latvių menininkė, tapanti daugiau nei šešiasdešimt metų. Ji mokėsi individualiai pas pedagogą Anšą Stundą, buvo labai perspektyvi mokinė. „Neturėjau laisvo laiko – niekada. Bet aš to ir nenorėjau“, – rašo Delle savo autobiografijoje (2007). Po dvejų metų studijų Latvijos dailės akademijoje pas Konrād Ubānas, ji paliko universitetą. Jaunoji tapytoja palaikymą rado tarp bitnikų kavinėje „Kaza“. „Po valandos tai buvo mano antrasis universitetas“. Nuo 1967 metų Birutos Delle kūriniai pradėti eksponuoti įvairiose parodose, nuo šio laikotarpio juos įsigyja Latvijos dailininkų sąjunga bei Latvijos nacionalinis dailės muziejus.Daugiau apie parodą.
Doma laukums 6, Rīga
Kolekcija skirta susipažinti su turtingu Pietryčių kultūros paveldu. Azija, pilna spalvų, raštų, medžiagų, technikų, simbolių ir tradicijų.
Pietryčių Azija yra viena iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų, kuriame per šimtmečius vietinės tradicijos susiliejo su kaimyninėmis Indijos, Kinijos, Australijos ir Okeanijos kultūromis. Regiono kultūros paveldui įtakos turėjo ir istoriniai jūrų prekybos keliai, ir Europos kolonijinės galios.
Daugiau apie parodą.
Vokiečių romantizmas, svarbi to meto Europos kultūros varomoji jėga, paveikė tolimesnę meno raidą, keitė estetinį supančio pasaulio suvokimą. Susidomėjimas šiuo meno judėjimu taip pat neišnyko ir šiandien, o įvairūs romantizmo stiliai periodiškai atskleidžiami parodose ir ekspozicijose Europos muziejuose.
Daugiau apie parodą.
Skārņu iela 10, Rīga
Šiuolaikinio Korėjos keramikos meno paroda „Saviterapija“ pasakoja apie menininkų jausmus, amžiną laiko tėkmę ir menininko suvokimą aštrios būties akimirkomis.
Paroda siekiama tyrinėti Korėjos keramikos meno tradiciją ir nubrėžti jos ateities virsmo kelią šiandien, kai dėl disciplinų sinergijos nyksta ribos tarp meno formų. Ekspozicijos centre – avangardistai, „ribų laužytojai“, kurie nukrypsta nuo Korėjos keramikos gamybos kanonų ir atsigręžia į šiuolaikinius raiškos būdus.
Daugiau apie parodą.
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paskutinė Aleksandros Belcovos (1892–1981) darbų paroda Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje surengta 2019 m., siūlanti plačiausią iki šiol tapytojos kūrybos retrospektyvą. Daugelio lankytojų nuomone, viena įdomiausių ekspozicijos skilčių buvo citatos iš Aleksandros Belcovos dienoraščių ir susirašinėjimo. Tragiški 2022 m. politiniai įvykiai suteikia ypatingą skambesį ir aktualumą tiek tam, ką parašė menininkė, tiek ir faktams iš jos biografijos.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 12, Rīga
Menininkų Tamaros ir Aleksandro Chudnovskų užburtas stebuklas šiemet nušvis Rygos Art Nouveau stiliaus muziejuje. Iš viso muziejuje bus eksponuojamos keturios skirtingos šventinės eglutės ir baltų eglių šakų girlianda. Pagrindinė eglutė, žiburiuojanti tradiciškai įrengtoje muziejaus svetainėje, dekoruota T. Chudnovskos sukurtais art nouveau ir art deco motyvais bei senoviniais, atkurtais žaisliukais. Neįprasta ir iki šiol nematyta eglutė su paukščių plunksnomis sukuria šv. Kalėdų dvasią XIX a. pab. namuose. Muziejaus patalpose lankytojai taip pat turės galimybę pamatyti originalius meno kūrinius: dekoracijas, rankomis ištapytus stiklo rutulius, dekoruotus dekupažo technika. Ypatingą nuotaiką kurs A. Chudnovskos žiemos peizažai, kuriuose šiuolaikinė fotografijų technologija derinama su tapyba ir senovinių nuotraukų stilistika.
Daugiau apie parodą.
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt.
Daugiau apie parodą.
Berga Bazārs, Marijas iela 13 k.3, Rīga
Žaisdama nesibaigiančiu žmogaus troškimu kontroliuoti savo likimą, vidinės ramybės paieškomis ir desperatiškais bandymais pabėgti nuo egzistencinio siaubo, menininkė Santa France sukūrė vaizdinę istoriją, skelbiančią konfliktą tarp skirtingų mąstymo būdų – magiškojo ir katastrofiško, naudodama japonišką ikebaną (kaip vaizdinę ir konceptualią nuorodą) ir kintsugi technikas.
Daugiau apie parodą.
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
Portretai, peizažai ir nuogų moterų tapymas nuostabiu judančio vaizdo formatu. Žavūs, jausmingi, naujoviški – šie epitetai tiksliai atpasakoja Gustavo Klimto paveikslus. Pamatysite ne tik visus pagrindinius kūrinius, menininkui pelniusius pasaulinę šlovę, bet ir dėl digital art house technologijų pasinersite į jo drobę. Jo „auksinio laikotarpio“ kūriniai tiesiogine prasme šviečia iš vidaus ir savo galia prilygsta ikonoms. Auksinės šviesos užtvindytoje salėje rodoma multimedijos instaliacija, kuri panardina žiūrovą į jausmingą moteriškų vaizdų pasaulį, apsuptą žavingos muzikos.
Daugiau apie parodą.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Parodos trukmė: 37 min.
Daugiau apie parodą.Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Parodos trukmė: 57 min.
Daugiau apie parodą.
Hieronymus Bosch paveikslai ne tik vizualiai intriguoja, jie alsuoja alegorijomis ir įvairiais simboliais.
Daug simbolių laikui bėgant prarado savo prasmę, tačiau didelė dalis vis dar yra suprantami ir interpretuojami. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos menininko darbuose simbolizuoja nuodėmingą seksualumą, dideli paukščiai – nepasotinamą žmogaus geismą, stikliniai vamzdeliai ir kolbos – bergždžias alchemikų pastangas įminti gamtos paslaptis, įvairūs simboliai rodo žmogaus polinkį lošti, taip pat rajumą, godumą, pavydą.
Mikelandželas (Buonarroti), be jokios abejonės, buvo vienas talentingiausių Renesanso menininkų. Panašiai kaip Šekspyras literatūroje ir Freudas psichologijoje, Mikelandželas turėjo didžiulę įtaką menui. Visas pasaulis vis dar stebisi jo šedevrais, tokiais kaip Siksto koplyčia, Dovydo skulptūra ir Adomo sutvėrimas.
Daugiau apie parodą.