Aušra Kleizaitė dirbtuvėje. Fot. Šarūnė Zurba

„Menininko anketa“ – išskirtinė „Vilniaus galerijos“ portalo rubrika. Jos pašnekovai turi galimybę iš daugiau nei dvidešimties paruoštų klausimų išsirinkti juos labiausiai dominančius. Šįkart į klausimus atsako vaizduojamojo meno atstovė Aušra Kleizaitė.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?

Gyvenimas skatina mane kurti. Gyvenu, stebiu, jaučiu, mąstau, kai ką suprantu. Visa kūryba ištinka iš to, kas su manim atsitinka: ką matau, ką jaučiu, ką girdžiu, ką patiriu. Tada iš patirčių ir ketinimų atsiranda idėjos, tuomet pasirenku temas, objektus, motyvus. Visa tai tiesiogiai susiję su mano patirtimi. Kokia mano kūryba – nežinau, aš tiesiog imu ir darau tai, kas man įdomu, kas man malonu, kas rūpi, kartais – kas skauda, kartais – kas juokina, kartais – kas užknisa.

Būna, kad susitinki, tarkim, su kokiu gyvūnu, susidraugauji, jis tau palieka tokį įspaudą, kuris tampa daugelio darbų idėjiniu atspirties tašku ir dažnai motyvu. Būna, kad žmonės sukelia tam tikras emocijas ir tai tampa akstinu naujiems darbams.

Pasaulis nuolat kinta, taip kuria gamta, stebiu tą gamtos kūrybos kintamumą ir pati iš to kuriu.

„Adoration of the Magi I”, 2021, piešinys, akrilas, anglis ir pastelė ant rankų darbo popieriaus. Fot. Vytautas Razma

Kokie kūrėjai darė arba iki šiol daro jums įtaką? Kurių menininkų darbai, filosofija artimiausia jūsų idėjoms?

Kai mokiausi akademijoje, mes visi labai mylėjome Egon Schiele kūrybą, aš ir dabar tebemyliu, man netgi labai priimtinas jo kūrybos ir gyvenimo vientisumas, neatskyrimas. Man labai patinka piešėjai – Barbara Walker, Godwin Bradbeer ir Omar Galliani. Dar man patinka Mithu Sen, Prune Nourry, Piyali Sadhukhan, Shirin Neshat. Labai patinka Aisha Khalid ir Imran Qureshi. Hmm … labai patinka Sadikou Oukpedjo. Ir El Anatsui. Yuriko Takagi fotografija. Bet artimiausi ir mylimiausi yra Kimsooja ir Anish Kapoor. Best of the Best.

Kur studijavote ir kas buvo/yra jūsų pagrindiniai mokytojai? Koks jūsų santykis su dėstytojais ir kokia jų įtaka kūrybai?

Baigiau tuometinę Juozo Naujalio vidurinę meno mokyklą Kaune, dabartinę  Kauno dailės gimnaziją. Vėliau studijavau Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute.

Mokykloje mane mokė šviesaus atminimo mokytojai Algirdas Lukštas ir  Arūnas Vaitkūnas, taip pat Kęstutis Grigaliūnas.

Visokių situacijų yra buvę ir labai juokingų, ir labai graudžių, ir širdį skaudėjo, bet šiuos mokytojus prisimenu su meile ir pagarba. Algirdas Lukštas yra vertas Mokytojų Mokytojo vardo ne tik akvarelės ar piešimo, bet ir gyvenimo išminties,  moralės Mokytojo. Jis turėjo tokį humoro jausmą, o ir buvo be galo iškalbingas bei įspūdingas vyriškis. Kaip jis vadindavo spalvas – samaninė žaluma ar paslaptingas violetas … su tokia meile. Ir puikus meistras. Neprilygstamas. Man tikrai labai pasisekė, kad turėjau tokius mokytojus startui. Labai.

Vėliau VDA KDI man dėstė šviesaus atminimo Rimvydas Mulevičius, tai jam didžiausias ačiū, kad įsimylėjau piešimą iki begalybės ir, kad realiai, man popieriaus, pieštukų ir geros anglies kad tik būtų. Labai gaila, kad anksti iškeliavo, dar daug būtų nupiešęs.

Dar buvo ir kitų dėstytojų, kurie tuo metu buvo autoritetai, deja, laikas tuos autoritetus nugriovė, tad pavardžių neminėsiu.

Meno studijos būna audringos. Nuo dramų iki meditacijų. Ramus plaukimas – reti atvejai. Mano atvejis ne išimtis.  Buvo visko.

„The Inherent State of Mind”, 2023, 90 x 70 cm, piešinys, anglis ant rankų darbo popieriaus. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Ką manote apie institucijų poveikį menininkui? Kaip įsivaizduotumėt ateities meno mokyklą (akademiją)?

Institucijos sudaro valstybės aparatą. Tai politikos laukas. Klausimas, ar politika ir kultūra yra supriešintos, ar veikia kartu, yra aktualus visada ir visur.

Menininkas – individualistas ar bendruomenės žmogus? Kaip apibūdintumėt Lietuvos menininkų bendruomenę ir ar laikote save jos dalimi?

Tik individualistas. Stengiuosi nepriklausyti jokioms bendruomenėms. Turiu porą gerų draugų menininkų Lietuvoje, dar porą kitose šalyse, keletą artimų kolegų ir čia, ir ten, tiek man pakanka. Man patinka švara ir neapsikrovimas.

Menininkas bendruomenės dalimi tampa, kai savo kūriniais atkreipia dėmesį į tam tikras tam tikru metu aktualias temas. Bet tai vis tiek yra individualu, kūryba atsiranda iš individualių patirčių ir ketinimų.

„I see You. I hear You. Interesting”, 2020, 50 x 80 cm, piešinys, akrilas ir anglis ant popieriaus. Fot. Vytautas Razma

Koks jūsų santykis su lietuviškąja meno tradicija? Kurie mūsų šalies kūrėjai jus žavi labiausiai?

Aš tikrai tikiu, kad menas ir kūryba tikrai neturi nei rasės, nei tautybės. Dabar man patinka Kampas, Benas Šarka, Saulius Vaitiekūnas ir Loreta Švaikauskienė. Dar Vidas Poškus.

Ką jums reiškia šiuolaikinis globalizacijos / skaitmeninių medijų / ekranų „triukšmo“ kontekstas ir intermedialaus meno tendencijos? Kaip visa tai atsiliepia jums ir jūsų kūrybai?

Na, tai reiškia, kad visada turiu galimybę pasirinkti tarp triukšmo ir tylos. Taip pat platesnį raiškos priemonių spektrą. Svarbu ką ir kaip kursi. Gali būti ir skaitmeninių medijų kūrinys, tačiau tai nebūtinai bus triukšmas. Kiek matau kontekstą, esamu momentu šiuolaikiniame mene „trendina“ kitokios tendencijos.

Ar jūsų menas atspindi šiuolaikines socialines problemas, o gal kalba amžinomis, fundamentaliomis temomis? Ką jūsų kūrybai reiškia socialinis kontekstas ir šių dienų problematika (pavyzdžiui, feminizmas, LGBT ir pan.)?

Bet koks kontekstas veikia kūrybą, tai tiesiogiai susiję su patirtimi, iš kurios mes veikiame.

„Eglės Klumpės”, 2013, instaliacija, natūralaus dydžio rankų darbo, autrine technika atliktos apavo poros. Fot. Mindaugas Meškauskas.

Kaip manote, koks yra didžiausias iššūkis menininkui? Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?

Ha ha ha. Išgyventi. Didžiausias iššūkis menininkui yra išgyventi. Ai, dar užsiauginti odą. Reikalingas dalykas šiais laikais. Na, dar reikia turėti stuburą ir neturėti baimių.

Man netenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis. Tikrai. Tiesiog imu ir darau, o jeigu atsiranda techninių klausimų ar reikia patarimo, pasvertos kritikos – visada yra keletas kolegų. Be to, kūrybiškumas yra ir tai, kaip lanksčiai ir kūrybiškai pažiūrėsiu ir išspręsiu tam tikrą situaciją.

Koks didžiausią įspūdį jums palikęs (užsienio ir/arba Lietuvos) muziejus ir kuriuos pasaulio muziejus labiausiai norėtumėte aplankyti ateityje? Kokios jūsų lankytos parodos buvo pačios įsimintiniausios?

Caravagio paroda Paryžiuje. Iki šiol prisimenu. Yayoi Kusama ir Cecillia  Vicuna Tate Modern. Daug gerų parodų teko matyti. Bet geriausia meno bienalė yra Old Delhi. Chandni Chowk pabaigoje, kur yra Spice Market. Va ten visada labai gera paroda, labai impresyvi. Ir ją gyvenimas sukūrė. Pasaulis. Nieko net daryti nereikia, reikia tik stebėti ir pastebėti. Dar vieną gerą žinau, bet kol kas nesakysiu.

Kokie jūsų mėgstamiausi rašytojai, mylimiausios ar didžiausią įtaką padariusios knygos (nebūtinai grožinės)? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su literatūra? Galbūt, turite sau įsimintinų literatūrinių ištraukų, citatų, imponuojančių veikėjų? Gal net galėtumėte sugretinti save su vienu iš jų?

Mano mėgstamiausias rašytojas yra Salman Rushdie ir indų mistikas, šventasis, poetas Kabir. Dar patinka persų lyrikas Hafezas. Visada skaitau keletą šventų tekstų.

Paroda „Gurkšnis iš nenutrūkstančio ilgesio šaltinio”, 2020. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Ar galėtumėte išvardinti 3-5 (arba daugiau) labiausiai patikusius filmus? Ar turite mėgstamų kino režisierių? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su kinu, dramaturgija, video menu? Ar jūsų kūrybai būdingas siužetiškumas?

Oi, tai čia gali gautis labai ilgas sąrašas, pabandysiu išvardinti tris labiausiai paveikusius.

Peter Greenaway „Pillow Book“;

Hayao Miyazaki „Castle in the sky“;

Yorgos Lanthimos „The killing of the Sacred Deer“.

Aha, na, dar „Dogville“ … kai pirmą kart pamačiau, negalėjau kalbėti kelias dienas.

Man patinka geri filmai, kartais ir lengvi patinka, bet stengiuosi nepersižiūrėti. Būna, kad kartais užveda ant įdomios temos, labai patinka, kai operatoriaus „gera ranka“, kai kurie turi tokį gerą kompozicijos pajautimą, kad net saldu žiūrėt. Man tikrai labai patinka Peter Greenaway kūryba. Ir Hayao Miyazaki.

Siužetiškumas? Na, tam tikra prasme, galima sakyti taip, nors siužetiškumas čia nėra tinkamas terminas – jis tinkamas literatūrai. Aš dažnai piešiu serijomis. Imu, sakykim, vieną temą ir padarau seriją darbų. Tam tikra prasme galima tai vadinti „serialais“. Tai tiek to siužetiškumo.

Dirbtuvėje. Fot. Šarūnė Zurba.

Kokios muzikos klausote? Kokie atlikėjai, grupės yra jūsų klausomų dainų sąrašuose? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su muzika? Ar (ir jei taip – ko?) klausote kūrybinio proceso metu? Jei jūsų gyvenimas turėtų garso takelį, kokia daina, muzikos kūrinys tai būtų?

Muziką labai myliu. Ir klausausi labai įvairios. Garsas mus labai veikia. Jis veikia viską. Kol baigiu vieną kūrinį ar kūrinių seriją, stengiuosi išlikti kiek įmanoma labai panašioje būsenoje, tai pasiekti padeda muzika. Kol baigiu darbą – klausausi to paties arba keleto tų pačių albumų, ta pačia seka.

Grupių ar atlikėjų sąrašas ilgas. Nitin Sawhney, Karsh Kale, Midival Punditz, Talvin Singh, Arooj Aftab, Anoushka Shankar, Abida Parween, Nusrat Fateh Ali Khan, Allah Rakha, Zakir Hussain, Ustad Sultan Khan, Hariprasad Chaurasia, Armand Amar, Ibrahim Maalouf, Olafur Arnalds, Nils Frahm, Arvo Part, Patti Smith, PJ Harvey, Nina Hagen, Nicki Wells, Dhaffer Youssef ir dar daug kitų. Man labai patinka autentiškas folkas, taip pat geras rokas. Muzika yra gėris. Man visada yra didžiulė mįslė, kaip ją sukuria, stebuklas!

Ar dažnai lankotės teatre? Galbūt, turite labiausiai patikusių spektaklių, teatro režisierių? Koks jūsų/jūsų kūrybos santykis su teatru, teatro scenografija?

Teatre lankausi tikrai rečiau nei norėčiau. Net nežinau, kodėl taip.

„The Inherent state of Mind“, 2022, 29 x 21 cm, piešinys ant rankų darbo popieriaus. Fot. Vytautas Razma.

Ar jautriai reaguojate į kritiką? Ar yra tekę sulaukti neigiamų atsiliepimų? Kaip vertinate Lietuvos meno kritikos situaciją šiandien? Kieno nuomonė, kalbant apie jūsų kūrybos vertinimą, jums svarbiausia? Ką laikote didžiausiais autoritetais šioje srityje?

Anksčiau yra tekę jautriai sureaguoti. Dabar, jei kritika konstruktyvi ir motyvuota, – atkreipiu dėmesį, jei šiaip bla-bla – tikrai nekreipiu dėmesio. Meno kritikos situacija yra, sakykim, įdomi šiai dienai. Bet tai pasaulinė tendencija esamu momentu. Kritika turi būti itin aukštos kokybės, turi būti labai aiškūs motyvai, ji turi būti konstruktyvi ir su atvirais ketinimais. Man tikrai yra daug svarbiau sukurti kūrinį ir tai padaryti šimtu procentu, o ne reaguoti į nuomones ir vertinimus. Tai kintantys dalykai, vieną dieną yra taip, rytoj jau bus kitaip. Netikit?

Kokie jūsų kūrybiniai ateities planai? Didžiausia siekiamybė?

Planų ir norų turiu, bet pasiliksiu sau. Dėl siekiamybės taip pat, deja, negaliu atskleisti.

Ko palinkėtumėt, kokį patarimą duotumėt jaunajam menininkui?

Daryk. Nebandyk. Nebijok. DARYK. Praktikuok. Be repeticijų. Tai, ką daro menininkai, verta daug daugiau, nei pinigai. Sėkmės!