Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Paroda „Tu, upė. Hedi Jaansoo, Peeter Tooming, Endel Veliste“ sujungia tris skirtingus, bet vienodai jautrius menininkų požiūrius. Fotografai Peeteris Toomingas (1939–1997) ir Endel Veliste (1930–2001) bei vizualioji menininkė Hedi Jaansoo (g. 1989) fotoaparatu užfiksavo žmogaus ir gamtos sąlyčio taškus. Jų nuotraukų serijos pabrėžia, kaip fotoaparatas vienu metu gali padidinti atstumą nuo supančios aplinkos, suteikti balsą akmenims, augalams ir vandeniui bei padaryti matomą esminį natūralios ir žmogaus sukurtos aplinkos persipynimą.
Daugiau apie parodą.
Nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos Kumu kiemelyje bus eksponuojama Katjos Novitskovos (g. 1984) paroda „Žemės potencialas“, tyrinėjanti mokslo, technologijų, grožinės literatūros ir mūsų įvaizdžiu grįstos kultūros santykį. Parodą iš pradžių prodiusavo Public Art Fund, Niujorkas, o 2017 m. buvo galima pamatyti Niujorko Rotušės parke. Ją sudarė 7 skulptūros ir kuravo Emma Enderby. Vėliau keturios skulptūros buvo atgabentos į Estiją ir eksponuotos priešais Kai meno centrą Noblessneryje – dabar tos pačios skulptūros atkeliavo į Kumu kiemą.
Daugiau apie parodą.
Ambicingo tarptautinio projekto centras – devintojo dešimtmečio antrosios pusės italų ir estų menininkų kūrybinis dialogas. Paroda Estijos auditorijai pristato reprezentatyvią transavangardo grupės, susikūrusios Italijoje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kūrybos apžvalgą iš privačių kolekcijų ir muziejų Italijoje, kuri yra šalia Raoul Kurvitza (1961) ir Urmas Muru (1961) kūrybos, atnaujinusios Estijos meno lauką devintojo dešimtmečio antroje pusėje. Nors ir gimęs anapus geležinės uždangos, šaltas Kurvitzos ir Muru ekspresionizmas – tokį pavadinimą davė patys menininkai – tarsi šiaurietiškas itališkojo transavangardo atspindys.
Daugiau apie parodą.
Parodoje dera Jaano Toomiko videoinstaliacija „Krioklys“ (2005) su Baltijos vokiečių menininkų XIX a. romantizmo peizažo tapyba. Kaip būdinga Kumu projektinėms erdvėms, Jaano Toomiko „Kraštovaizdžio dekodavimas“ yra meno intervencijos projektas, pagrįstas meno istorijos ir šiuolaikinio meno sinteze. Skirtingiems laikotarpiams būdingi bruožai ir menininkų siekiai patenka į naujus kontekstus, atveria naujas interpretacijas.
Viena didžiausių įžvalgų, susijusių su XIX amžiaus romantizmo judėjimu, buvo menininkų suvokimas apie vidinį individo gyvenimą, nesąmoningas žmogaus mintis ir troškimus. Jaano Toomiko vaizdo įrašas siūlo šiuolaikinę paralelę XIX amžiaus peizažinei tapybai per asmeninės elegijos, egzistencinio nerimo ir pabėgimo į gamtą temas. Kadangi krioklys yra autobiografinis kūrinys, parodoje pateikiami ankstesni Toomiko interviu, kuriuose jis analizuoja savo meno raidą ir supažindina su savo kūrybos pagrindais.
Daugiau apie parodą.
Požiūris į sekso paslaugas visada buvo glaudžiai susijęs su socialiniais ir asmeniniais moralės standartais. Per parodoje surinktų darbų prizmę tiriama, kaip Estijos menininkai vaizdavo seksą, kaip jų kūryba atspindi visuomenės nuostatas ir ar menininkų kuriami įvaizdžiai galėtų formuoti požiūrio į seksą nuostatas. Daugiausia dėmesio skiriama XX amžiaus 2–3 dešimtmečio Estijos menininkų kūrybai, nes tai buvo savotiškas sekso vaizdavimo klestėjimas dailininkų darbuose – nei anksčiau, nei vėliau ši tema tarp estijos menininkų nebuvo tokia populiari.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda sujungia baltų–vokiečių dailininko Elisàr von Kupffer (1872–1942) ir estų menininko Jaanuso Sammos (g. 1982) darbus.
Elisàr von Kupffer, dar žinomas kaip Elisarionas, buvo spalvinga asmenybė, įvairiapusis kūrėjas ir vizionierius. Jis aistringai domėjosi tapyba, literatūra, meno istorija ir filosofija. Dailininkas taip pat buvo vienas iš neoreliginio judėjimo clarism (vok. klar „aiškus“) įkūrėjų. Šiandien Kupfferis pripažįstamas kaip pradininkas, propagavęs toleranciją skirtingos seksualinės orientacijos žmonėms.
Parodoje Elisàr von Kupffer homoerotiniai paveikslai, paveikti antikinio ir Renesanso meno, yra dialoge su šiuolaikiniais Jaanuso Sammos darbais, tyrinėjančiais Estijos valstiečių seksualumą ir keistą liaudies meną. Jo kūriniuose išryškėja Estijos valstiečių ir vokiškai kalbančio elito santykiai: baimės, priešiškumo ir troškimo susiliejimas, aukšto ir žemo sugretinimas. Jaanus Samma parodai sukūrė naują vaizdo kūrinį „Švarus palaimintųjų pasaulis“. Taip pat eksponuojama Karlo Joono Alamaa instaliacija „Limited Fun“.
Daugiau apie parodą.
Jevgeni Zolotko (g. 1983) – vienas originaliausių šiuolaikinių Estijos menininkų. Jo personalinėje parodoje „Adomo paslaptis“ pristatomi naujausi menininko darbai, tarp kurių ir visai nauji, specialiai parodai sukurti darbai.
Daugiau apie parodą.
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 37, Tallinn
Ispanijos mene peizažo tapyba suklestėjo tik XIX amžiuje, kai iškilo ispanų tapatybės ir tautinio įvaizdžio klausimai. Šalies modernizavimo laikotarpiu susidūrė priešingi požiūriai reprezentuojant savo šalį: šviesios ir linksmos, vadinamosios baltosios Ispanijos, idėja ir niūri, rimta, vadinamosios juodosios Ispanijos, idėja, kuri išplaukia iš gilių kultūros paveldo klodų. Amžių sandūroje tarp šių polių ir šalia jų suklestėjo katalonų modernistinė tapyba, sujungdama pirmojo vaizdingumą ir spalvinį jautrumą bei antrųjų intelektualumą.
Daugiau apie parodą.
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 28, Tallinn
Paroda pristato žinomiausius Kügelgenų šeimos narius per jų kūrybą ir su jais susijusius objektus. Kelionė per kūrybą prasideda Estijoje 1798 m., kai čia iš Vokietijos atvyko du broliai menininkai, o baigiasi devintajame dešimtmetyje, kai Berntas von Kügelgenas (1914–2002) tapo žinomu žurnalistu Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Po ramaus XIX amžiaus gyvenimo šeimai teko sunkus išbandymas, kai revoliucijos ir dviejų pasaulinių karų sūkuryje jie prarado nuosavybę, statusą, tėvynę ir pradėjo kurti naują gyvenimą Vokietijoje.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Niguliste 3, Tallinn
Kaip ir visoje Europoje, Livonijoje piligrimystė buvo viduramžių gyvenimo dalis. Iš čia vyko ir į tolimas, ir artimas šventas vietas, piligrimai iš užsienio aplankydavo čia daugiau ar mažiau žinomas vietas, nuo Vastselinos iki Kastrės pilies. Visa tai paliko įvairių pėdsakų to meto materialinėje kultūroje, pradedant meno kūriniais ir simboliais, naudojamais ant kasdienių daiktų, ir baigiant piligrimų drabužiais bei iš kelionės parsigabentais suvenyrais.
Daugiau apie parodą.
Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.
Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.
Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.
Lühike jalg 3, Tallinn
Paroda kviečia susimąstyti, kaip išlaikyti pusiausvyrą gyvenime ir susidoroti su pokyčiais bei sunkumais. Eksponuojami aštuonių šiuolaikinių menininkų darbai, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių reikalingi pusiausvyros taškai. Kaip subalansuoti rūpesčius ir džiaugsmus, darbą ir poilsį, svajones ir pareigas, nerimą ir dvasios ramybę? Be kitų, galima išvysti filigranišką Ingrid Alliku keramiką, sielą virpinančias Karel Koplimets fotografijas ir niūrius Urmo Lüyso objektus, taip pat ryškias Maret Sarapu stiklo mozaikas ir nuotaikingą Sigrid Viiru nuotraukų seriją.
Daugiau apie parodą.
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Telliskivi 60a-8, Tallinn
Peterio Lindbergho (1944–2019) parodą „Būties lengvumas“ sudaro nuotraukos, darytos per visą menininko karjerą. Lindberghas pripažintas vienu įtakingiausių pasaulio fotografų, keičiantis mados fotografijos suvokimą ir per jo objektyvą užfiksuotus asmenis.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda – tai langas į fotografo, kolekcininko ir pamišėlio Kary H. Lasch (1914–1993) pasaulį ir auksinį šeštojo dešimtmečio laikotarpį. Parodoje eksponuojamos jo klasikinės Pablo Picasso, Sophia Loren, Salvadoro Dalí, Brigitte Bardot ir kitų pasaulinio garso įžymybių nuotraukos, daug dėmesio skiriant fotografo įamžintam laikmečiui ir atmosferai pabrėžti.
Daugiau apie parodą.
Simen Johan (g. 1973) iš pradžių į save atkreipė dėmesį 90-ųjų pradžioje, sujungdamas skaitmeninį manipuliavimą su tradicinėmis tamsaus kambario technikomis. Nuo tada jis sukūrė hibridinę vaizdų kūrimo formą, integruodamas atvirai nufotografuotus gyvūnus ir peizažus su kompozicine struktūra ir konceptualiais tikslais, paprastai susijusiais su tapyba ir kinu. Johanas, gimęs Kirkenese, Norvegijoje, užaugo Švedijoje ir daugiau nei du dešimtmečius gyvena Niujorke.
Daugiau apie parodą.
Wang Chen darbas apima skaitmeninį vaizdo įrašą, pasirodymą, 3D žaidimų dizainą, skulptūrą, piešimą, kostiumų kūrimą ir garso dizainą. Sluoksniuodama šias skirtingas laikmenas, ji kuria įtraukiančias alternatyvias realijas, kurios tiria mito, vaizduotės ir tapatybės sankirtas tiek fiziniuose, tiek virtualiuose peizažuose, kurdama svajonių peizažus, kurie apgaubia žiūrovą.
Daugiau apie parodą.
Rinko Kawauchi – menininkė iš Japonijos, visame pasaulyje žinoma dėl savo svajingų, poetiškų ir unikalių vaizdų. Naujoje parodoje „Toli spindi žvaigždė, mirksi rankoje“ pristatomos dvi naujausios menininkės serijos – M/E ir An interlinking. Šie darbai aprėpia viską – nuo fotografijų iki videomeno, šviesdėžių ir fotoskulptūrų.Daugiau apie parodą.
Lai 17, Tallinn
Paroda „Dažniausiai prisiminimuose“ – tai Maryliis Teinfeldt-Grins solo vitrina, kurioje poetiniai vaizdai iš praėjusią vasarą išleisto debiutinio poezijos rinkinio „Kivi alla kykakille“ susitinka su istorijomis apie siuvinėjimu išreikštą ilgesį.
Daugiau apie parodą.
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Hobusepea St 2, Tallinn
Paroda „Įėjimas ne visiems“ sujungia Lisette Lepik ir Brendos Purtsak darbus, kurių centre – žmogaus kūnai. Tuo metu, kai Lepik savo kūryboje nagrinėja moters kūną, seksualumą ir santykius, Purtsak pirmiausia atkreipia dėmesį į biologinę žmogaus kūno prigimtį, apipintą amžinais gimimo ir mirties klausimais. Menininkų darbai tarsi apima x ir y simbiozę, susisukusią kartu, kaip ir DNR. Reikia ištirti kūno materijos ir proto simbiozę bei materijos ir psichikos neatskiriamumą.
Daugiau apie parodą.
Marijos Kapajevos parodai „Klausyk mano šauksmo, išgirsk jų svajones“ didelę įtaką padarė Draakono galerijos vieta, esanti Talino senamiestyje, priešais Rusijos ambasadą. Tokia pozicija Kapajeva siekia skatinti dialogą dėl Ukrainoje vykstančio karo, kurį nuolat lydi šiurpūs vaizdai. Atsirado desensibilizacijos procesas ir mes nebegalime įsijausti į nuolatinį smurtą, su kuriuo susiduria žmonės, kovojantys už savo gyvybę Ukrainoje. Sudėtingos detalės, niuansai ir asmeniniai pasakojimai buvo pateikti žiūrovui ir sumažinti iki lengvai bendrinamo turinio, kuris trumpam patenka į mūsų ekranus, o po to išnyksta į nežinią.
Daugiau apie parodą.
Peetri 12, Noblessner, Tallinn
Parodoje suomių menininkas Tuomas A. Laitinen ir estų menininkė Kristina Õllek. Pirmą kartą bendradarbiaudami Laitinen ir Õllek pateikia išsamią savo naujausių darbų apžvalgą, sukurdami viliojančią permatomą aplinką.
Daugiau apie parodą.
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
1941 m. gimęs ir nuo septintojo dešimtmečio pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų, Raulis Meelis savo, kaip menininko, tapatybę atrado septintojo dešimtmečio pabaigoje. Nuo tada jis aktyviai dalyvauja kuriant vaizdus ir tekstus, veikia ir kaip performansų, ir kaip instaliacijų menininkas. Jo darbo metodai ir įvaizdžio kūrimas buvo lyginami su muzikos kūrimu. Parodoje galerijoje „Tallinn art hall“ Meel demonstruoja dvi paveikslų serijas, įkvėptas konkrečių eilėraščių: „Saliamono giesmė“ ir „Они наши“ (Jie yra mūsų dar žinomas kaip malda). Pirmoje serijoje jis pateikia vaizdines Senojo Testamento Saliamono giesmės interpretacijas, o antrojoje atrenka Aleksandro Solženicyno Gulago salyne minimų priverstinio darbo stovyklų pavadinimus, paversdamas juos tyliais liudininkais, skatinančiais apmąstyti žmogaus būklės prieštaravimus. Abi serijos, apimančios atitinkamai 2008–2010 ir 1987–2018 m., buvo išleistos keliomis versijomis, įskaitant įrištus formatus.
Daugiau apie parodą.
Katalogas yra serijinis leidinys apie katalogavimą, redagavo Lievenas Lahaye, sukūrė Ottas Metusala. Naujasis leidimas skirtas katalogavimo procesui ir netvarkingiems ar net atsitiktiniams ryšiams tarp archyvinės medžiagos ir kitų trumpalaikės informacijos dalių, kurios sudaro didesnę visumą. Parodos kuratorius Siimas Preimanas.
Daugiau apie parodą.