Al. Jerozolimskie 3, Warsaw
Išsami paroda „Siurrealizmas. Kiti mitai” pakvies susipažinti su XX amžiaus siurrealizmo tendencijomis Lenkijos mene. Pagrindinė sąlyga – atsisakyti ortodoksinio mąstymo apie siurrealizmą kaip istorinį judėjimą, apribotą tam tikru laikotarpiu, ir traktuoti jį kaip globalų, įtraukų ir margaspalvį reiškinį. Pasakojimas prasidės tarpukario kūriniais, o baigsis menininkų, susijusių su šeštajame dešimtmetyje įkurtu tarptautiniu judėjimu „Fases“, kūriniais. Istorinis menas bus gretinamas su šiuolaikinių menininkų darbais. Parodoje bus pristatomos siurrealizmui būdingos technikos, tokios kaip dekalkomanija ir siurrealistiniai objektai. Taip pat parodos lankytojai galės įvertinti ir gausią siurrealistinių fotografijų kolekciją.
Daugiau apie ekspoziciją.
Parodoje pristatomi senovės Egipto, Artimųjų Rytų, Graikijos ir Romos civilizacijų istoriniai artefaktai parodo šių kultūros ratų paveldo įvairovę. Parodą finansavo Europos Sąjunga.
Daugiau apie ekspoziciją.
Profesoriaus Kazimiero Michałowskio Faraso miesto lobiai yra vienintelė nuolatinė paroda Europoje, kurioje eksponuojami viduramžių Nubijos paveikslai iš Nilo upės slėnio. Daugiau nei 60 paveikslų kolekcija iš VIII–XIV a. atkeliavo iš Faraso miesto katedros, didelio miesto centro viduramžių Nobadijos karalystėje, dabartiniame Sudane. Nobado valdovai, valdę Nilo slėnį,atsivertė į krikščionybę apie 548 m. po Kr., paveikti imperatorienės Teodoros iš Konstantinopolio išsiųstų misionierių. Pirmoji katedra buvo pastatyta VII amžiuje, kai miestas dar buvo žinomas kaip Pachoras, ir greičiausiai stovėjo toje vietoje, kur lenkų archeologai, dalyvaujantys Nubijos kampanijoje, aptiko vėlesnę VIII amžiaus katedrą.
Daugiau apie ekspoziciją.
Ekpoziciją sudaro vėlyvųjų viduramžių (XIV–XVI a.) kūriniai iš įvairių Lenkijos regionų, taip pat keli kūrinių pavyzdžiai iš Vakarų Europos. Tai daiktai, kurių pradinės funkcijos buvo beveik vien tik bažnytinio pobūdžio. Galerija buvo sukurta taip, kad žiūrovai galėtų kuo tiksliau suvokti meno kūrinių vaidmenį viduramžių religiniame gyvenime. Galerijoje eksponuojami didingi sparnuoti altoriai, skulptūros, skirtos puošti vadinamąjį bažnyčios vaivorykštės spindulį, puošnūs stulpai, taip pat ten daug mažesnių daiktų: liturginės atributikos, nedidelės šventovės, paveikslai ir skulptūros asmeniniam pamaldumui. Tokia plati darbų apžvalga leidžia lankytojams susidaryti aiškų vaizdą apie visą viduramžių meninių praktikų spektrą: tapybą, skulptūrą iš medžio, akmens ir alebastro bei daugybę meninių amatų.
Daugiau apie ekspoziciją.
Pati meno sąvoka – lotyniškas ars (po to italų arte ir prancūzų menas), graikų techne, vokiečių ir olandų Kunst – iš pradžių reiškė meniškumą, meistrišką atlikimą, amatą. Tapyboje ir skulptūroje labiausiai buvo vertinamas kaip tik amatininkų meistriškumas, įdirbio virtuoziškumas. Šioje ekspozicijoje pristatomi Europos ir senosios Lenkijos dekoratyvinis menas, XV–XVIII amžiaus tapyba ir skulptūra.
Daugiau apie ekspoziciją.
19-ojo amžiaus meno ekspozicija laikosi bendro principo, kurio vis dar laikosi dauguma Europos meno institucijų – svarbiausius meno pokyčius pristatyti per iškilių menininkų darbus. Kartu Nacionalinio muziejaus mastas įpareigoja kurti ir išlaikyti meno kanoną. Turint tai omenyje, ekspozicijos misija turėtų atspindėti iššūkį nuolat ieškoti naujų būdų interpretuoti ir analizuoti XIX amžiaus meno pasiekimus. Todėl muziejus iš didžiulio turimų kūrinių telkinio atrinko kūrinius, kad galėtų lankytojams pasiūlyti XIX a. meno įvaizdį, kuris yra tinkamas šių dienų auditorijai.
Daugiau apie ekspoziciją.
Ekspozicija demonstruoja daugybę požiūrių į dizainą, vyravusį įvairiais dešimtmečiais – nuo Zakopanės aplinkos, Krokuvos dirbtuvių, „Ład“ menininkų kooperatyvo ir „Praesens“ grupės modernistų iki pokario atstatymo laikotarpio, socialinio realizmo, Lenkijos atšilimo ir modernizmo po 1956 m., kai Lenkijos taikomoji dailė vystėsi su didžiausiu dinamiškumu, bei iki geriausių šiuolaikinio dizaino pavyzdžių. Atskirai galima paminėti pramoninį dizainą, dizainą vaikams ir etnografinį dizainą.
Daugiau apie ekspoziciją.
Rynek Starego Miasta 28/42, Warsaw
Paroda „Žavingas mūsų laikų jaunimas. 1850–1950 m. nuotraukų albumai“ – tai unikali galimybė apžiūrėti per šimtą retai eksponuojamų foto albumų iš vienos didžiausių Varšuvos fotografijos kolekcijų. 19–20 amžių nuotraukų albumus lydės šiuolaikinių menininkų kūriniai. Paroda yra Fotografijos centro, Varšuvos muziejaus naujos iniciatyvos, kuria siekiama ugdyti susidomėjimą fotografija, programos dalis.
Daugiau apie parodą.
Julia Keilowa kasdienius objektus kūrė art déco stiliumi. Meninis išsilavinimas ir skulptūrinė patirtis leido jai susikurti savitą stilių. Dėl išpopuliarėjusios dengimo technikos, kai ne tauriųjų metalų gaminiai padengiami plonu sidabro ar aukso sluoksniu, jos dizainai pateko į Antrosios Lenkijos Respublikos salonus, pelnydami Keilowai šlovę ir pripažinimą. Jos stilių bandyta mėgdžioti dar 1930-aisiais, buvo net jos gaminių klastočių, o tai liudija Keilowos dizaino reikšmę ir jos statusą.
Daugiau apie parodą.
Tris nuolatines ekspozicijas („Varšuvos reikalai“, „Varšuvos duomenys“, „Daugiabučių namų istorija“) sudaro dvidešimt vienas teminis kambarys, kuriame pristatomi miesto istorijos liudininkai ir dalyviai (daiktai). Jie yra atspirties taškas pasakojant jų savininkų ir kūrėjų istorijas, taip pat pristatant įvykius ir procesus, suformavusius Varšuvą, tokią, kokią ją pažįstame šiandien.
Daugiau apie nuolatines ekspozicijas.
ul. Puławska 113a, Warsaw
Šiuo metu Królikarnia muziejuje veikia tik skulptūrų parkas. Istoriniame parke, kaip ir visoje apylinkėje, istorija susitinka su šiuolaikiškumu. Tarp medžių ir krūmų kuriamas Skulptūrų parkas – tai atrinkti darbai iš gausaus Varšuvos nacionalinio muziejaus kolekcijos.
Dabar Xawery Dunikowski skulptūrų muziejus lankytojams uždarytas.
Królikarnia rūmai veiks tik specialių renginių metu.
Skulptūrų parkas veikia kasdien nuo sutemų iki aušros. Įėjimas nemokamas.
Daugiau apie parką.
Kondratowicza / Chodecka, Warsaw
2009 m. birželį atidarytas Bródno skulptūrų parkas yra ilgalaikis projektas, kuriame dalyvauja menininkai, Bródno rajono gyventojai, miesto tarybos pareigūnai ir meno institucija – Varšuvos modernaus meno muziejus. Parkas labai greitai tapo viena iš labiausiai atpažįstamų viešojo meno erdvių šioje Europos dalyje.
Šis parkas, esantis Bródno gyvenamajame rajone, Targówek rajono dalyje, anksčiau nebuvo lankomas meno mylėtojų. Būdamas unikalus vietos iniciatyvos pavyzdys, parkas primena įvairias meno tradicijas, kur skulptūros eksponuojamos ne galerijose ir muziejuose. Parkas padeda įgyvendinti „socialinės skulptūros“ ir apskritai viešojo meno formulę. Kiekvienas Bródno skulptūrų parke pristatomas darbas turi skirtingą charakterį, ilgaamžiškumą, stilių ir „funkcionalumo“ lygį.
Prie projekto prisidėjo šie menininkai: Paweł Althamer, Youssouf Dara, Olafur Eliasson, Jens Haaning, grupė Nowolipie, Susan Philipsz, Katarzyna Przezwańska, Monika Sosnowska ir Rirkrit Tiravanija.
Daugiau apie projektą.
Generolo Šarlio de Golio žiedinė sankryža, Varšuva
Joannos Rajkowskos „Sveikinimai iš Jeruzalės alėjos“ – palmė, stovinti Šarlio de Golio žiedinėje sankryžoje Varšuvos širdyje, yra jos ikoniškiausias Lenkijos menininis projektas viešojoje erdvėje nuo 1989 m.
Palmė yra priminimas apie žydų bendruomenę, gyvenusią Varšuvoje iki holokausto. Ji ne tik signalizuoja apie šį praradimą, bet ir yra naujosios miesto tikrovės simbolis. Tai duoklė chaotiškam, judriam Vidurio Europos didmiesčiui, duoklė įvairovei ir srautui, migracijai ir kaitai. Klimato krizei gilėjant, šis egzotiškas medis atkreipia mūsų dėmesį į vis pavojingesnius pokyčius ir tampa įspėjimu pačiame Varšuvos centre.
Palmė yra absurdiška ir įnoringa. Tai padeda mums išlaikyti atstumą per didelio pompastiškumo metu, dekonstruoja visuomenės ritualus ir leidžia pažvelgti į Jeruzalės alėją kaip į didžiulę sceną, skirtą visą parą besiskleidžiančio miesto reginiui.
Daugiau apie parodą.
ul. Wybrzeże Kościuszkowskie 22, Warsaw
Marija Prymachenko (1909–1997) – Ukrainos meno ikona. Jos kūryba padėjo formuoti Ukrainos kultūros paveldą. Paroda „Tigras atėjo į sodą: Marijos Prymachenko menas“ – pirmasis tokio masto menininkės kūrybos pristatymas Lenkijoje. Parodoje – 1982–1994 m. guašu tapyti darbai iš privačios Eduardo Dymshytso kolekcijos ir yra atrinkti iš šimtų Prymachenkos darbų.
Daugiau apie parodą.
pl. Małachowskiego 3, Warsaw
„Trofėjus“ yra vaizdinis esė apie gyvybės Žemėje kilmę.
Fotografijų, skulptūrų ir instaliacijų kolekcija nukelia į Prekambro laikotarpį, kai vandenynuose gimė pirmoji fotosintezė. Pagrindinė kūrinio ašis – chlorofilas ir jo šviesos jautrumas bei energijos, iš kurios buvo sukurta pirmoji gyva ląstelė, vizualizacija, taigi ir visa, kas mus supa
Daugiau apie parodą.
Mes visi esame sudaryti iš duomenų. Skaitmeninė informacija tapo mūsų pagrindine sąveikos su tikrove priemone, ir daugeliu atvejų ji yra pati tikrovė. 18-osios tarptautinės architektūros parodos Lenkijos paviljone pristatoma paroda „Duomenys“ iliustruoja šiuolaikinius žmogaus ir duomenų santykius bei jų apdorojimo būdus. Titulinis neologizmas įvardija duomenis kaip įstaigą, išryškindamas apčiuopiamą ir retai abejojamą jų poveikį mūsų gyvenimui.
Skulptūra, visiškai užpildžiusi Lenkijos paviljono erdvę, buvo sukurta naudojant algoritmą, kurio atskaitos taškas buvo viešai prieinami statistiniai duomenys apie šalis ir teritorijas iš viso pasaulio. Instaliaciją sudaro keturi plieninio tinklo modeliai, perkelti tiesiai iš skaitmeninės aplinkos, kuriuose pateikiami algoritmiškai sugeneruoti statistiniai namų ūkiai iš Honkongo, Lenkijos, Meksikos ir Malavio. Kiekvienas modelis susideda iš keturių kambarių, atitinkančių pagrindines gyvenimo funkcijas. Remiantis iš oficialių šaltinių gauta statistika buvo sukurtas tiek patikimas, tiek klaidingas pasaulio vaizdas. Taip pasireiškia duomenys – kiekvieną pažinimo tuštumą užpildydami numanomomis žiniomis.
Ji skatina ir verčia galvoti apie ryšius su ne žmonėmis: nuo metalų telkinių ir radiacijos iki mielių, midijų ir oro. Tai nesuteikia žmogui privilegijų. Ji nesileidžia nei romantizuojama, nei fetišizuojama, pajungta ar objektyvizuojama. Tamsioji ekologija – Timothy Morton sukurta koncepcija – pabrėžia ekologinių problemų, kurios dažnai lieka už mūsų (žmogaus) sąmoningumo ribų, paslaptį ir sudėtingumą. Tai filosofinis įrankis, leidžiantis pažvelgti į santykį tarp savęs ir pasaulio, kuris vis greičiau kinta ir sunkiau suvokiamas. Tai leidžia rasti kelią tamsoje – keistų ir nesuvokiamų virsmų spektre, pasireiškiančiame įvairaus masto įvykiais: nuo visos planetos iki atskirų žmonių kūnų.
Aplink dega pasaulis. Kvailos išvaizdos veikėjas geria kavą ir sako: „Viskas gerai“. Juokingi ir liūdni memai, susitaikę su siautulinga apokalipse, yra tikėjimo, kad gamta ir žmonių pasaulis turi mitinio Fenikso charakterį, kuris visada atgims iš pelenų, apraiška. Daugelyje kultūrų šis fantastinis gyvūnas buvo siejamas su saulės dievybėmis ir turėjo simbolizuoti gamtos cikliškumą, nemirtingumą ir gyvybės atgimimą. Daugelį amžių buvo manoma, kad feniksas gyvenimo pabaigoje sudega, kad atgimtų dar geresniu, dar stipresniu paukščiu.
Daugiau apie parodą.
Krzysztofo Klimeko tapybos darbų parodoje pristatoma realistinio peizažo tapyba, kuri nuo 2004 m., be anksčiau įgyvendintos geometrinės ir abstrakčios krypties, yra jo kūrybos šerdis. Beveik 60 darbų parodoje pristatomas reprezentatyvus per daugelį metų tapybos temų ir motyvų pjūvis. Jis parodo menininko kelią nuo abstrakcijų ir natiurmortų, sukurtų studijos erdvėje, per vis realistiškesnius vaizdus pro jos langus ir duris, koridorių ir kiemų kadrus iki platesnės miestų, miestelių ir kaimų, kuriuose jis gyveno, erdvės.
Daugiau apie parodą.
Parodoje pristatomas platus Henryko Lulos – dailininko, dėstytojo ir Gdansko dailės akademijos profesoriaus – darbų pasirinkimas. Suspaudus daugiau nei 100 objektų, tai išsamiausias iki šiol šio iškilaus menininko, dirbusio keramikos technikoje ir terpėje nuo šeštojo dešimtmečio iki šių dienų, pasiekimų pristatymas. Pavadinime akcentuojama materijos tema atitinka konceptualią pristatymo žinią, taip pat menininko teorinį apmąstymą apie savo vaidmenį mene. Parodoje taip pat nagrinėjamas šiuolaikinės keramikos tradicijos raidos Lenkijoje klausimas, aplenkiant taikomosios dailės ar dizaino kriterijus, kurie Lenkijos meno scenoje gyvuoja nuo septintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Dziekania 1, Warsaw
Ar šiandieninis menas gali padaryti žmogų geresnį? Žvelgdami į Mariannos Oklejak darbus, galite įsitikinti, kad taip ir yra. Sunku likti abejingam aurai, kurią jos kūryba skleidžia aplink mus. Parodoje „Spalva ir tamsa“ pristatysime per pastaruosius kelerius metus sukurtus koliažus. Nors jų meninės ištakos kilusios iš knygų iliustracijų pasaulio, jos nėra susijusios su jokiu literatūros kūriniu. Jų herojai – personažai iš svajonių ir vaikiškų knygų. Pamatysite ir Sicilijos peizažus iš vietoje rastų popieriaus skiautelių bei natiurmortus. Mariannos Oklejak menas idėjų semiasi iš įvairių šaltinių. Jis įkvėptas liaudies meno ir Bauhauzo estetikos. Reikėtų paminėti su menininke susijusias asmenybes – tai Markas Šagalas, Paulas Klee, Saulas Steinbergas ir Adamas Kilianas.
Daugiau apie parodą.
Varšuvos arkivyskupijos muziejus, bendradarbiaudamas su Świetlik leidykla, parengė specialią parodą – vaikams ir suaugusiems – pristatantį Anos Salamon megztas iliustracijas. Pristatytų kūrinių herojai yra šventieji – nuo Senojo ir Naujojo Testamento veikėjų, per antikos epochų herojus iki gana šiuolaikinių. Kviečiame į nepakartojamą, spalvingą kelionę, megztą iš daugybės siūlų!
Daugiau apie parodą.
Paroda pristato Beatos Stankevič pastarųjų metų darbus – kambarių interjerus, šventyklas, žmonių figūras ir sakralinius paveikslus.
Paroda simboliškai pristatoma tarp dviejų paveikslų – Kaselio ir Fiato, todėl ir pavadinta „Tarp vaizdų“. Kaselio paveiksle pavaizduota pati tapytoja su vaiku ant rankų, o „Fiat“ – jos Apreiškimo scenos vizija. Tačiau šie paveikslai yra klasikinių motinystės gijų ir plačiai žinomo religinio motyvo transformacija, atitinkanti individualų Stankevič stilių. Ir tai ne tik kompoziciniai ar spalviniai sprendimai. Jos paveikslai yra jos dvasingumo ir emocionalumo išraiška.
Daugiau apie parodą.
Zdzisławas Beksińskis (1929–2005) – vienas iškiliausių XX amžiaus Lenkijos menininkų, inžinierius, architektas, tapytojas, skulptorius, fotografas, braižytojas ir kompiuterinės grafikos dizaineris.
Tai jau ketvirtoji dailininko darbų paroda iš Dmochovskių šeimos kolekcijos mūsų muziejuje. Pirmoji įvyko 1995 m. 2004 m. Varšuvos publika turėjo galimybę pamatyti keletą menininko darbų kaip „Visions de ténebrès“ pristatymo dalį. 2018 m. Dmochovskių mandagumo ir Paryžiaus Galerie Roi Doré bendradarbiavimo dėka buvo surengta paroda „In hoc signo vinces“. Buvo eksponuojami paveikslai, piešiniai ir unikalios fotografijos. Dabartiniame pristatyme – 27 menininko paveikslai. Kai kurie iš jų anksčiau buvo eksponuojami Čenstakavos savivaldybės dailės galerijoje, kiti atkeliavo tiesiai iš Prancūzijos.
Daugiau apie parodą.
Muziejaus kolekciją sudaro įspūdinga liturginės tekstilės, auksakalių, skulptūrų, paveikslų, piešinių ir grafikos kolekcija. Ankstyvosios tapybos kolekcijos puošmena – italų dailininko Francesco Bassan „Piemenų garbinimas“ (1575 m.). Lenkų tapybai, be kita ko, atstovauja Matejko, Rustemas, Simmleris, Wyspiańskis, Pankiewiczius, Malczewskis, Vlastimilas Hoffmannas. Atskirą vietą kolekcijoje užima lenkų šiuolaikinė tapyba, ypač nepriklausomas 1980-ųjų menas, įskaitant išeivijos menininkų (Józef Czapski, Jan Lebenstein, Adam Kossowski) kūrinius.
Daugiau apie parodą.
Wilcza 29a/12, Warsawa
Ekspresyviuose paveiksluose ir piešiniuose tušu Anna Orbaczewska tęsia moterų kūno ir santykių su kitais tyrinėjimą. Jos vaizdus užpildo kūnai ir gestai, nešantys emocines žinutes apie smūgio galią. Jie kupini nerimą keliančių santykių ir nepatogių jausmų, dėl kurių šie kūnai patiria mutacijas, groteskiškas hibridizacijas ir transformacijas. Rankos, prašančios daugiau ir stipresnių, auga ir dauginasi, kojos įauga į žemę ir iš baimės nebegali pabėgti. Kūno lingvistinės metaforos, tokios kaip „buvo tarsi muštas į pilvą“ arba „norėjau nugrimzti į žemę“ jos paveiksluose įgauna itin įtaigią išraišką.
Daugiau apie parodą.
Parodoje „Žvaigždynai“ paveikslai ir fotografijos rodomi vienas šalia kito kaip atskiros ir nesusijusios būtybės – jos anksčiau viena kitos nepažinojo ir nematė, nors pasakoja panašias istorijas. 19 menininkų kūriniai sujungti kaip vaizduotės mankšta ir ypatinga patirtis: kaip fotografijos ir tapybinės pasaulio vizijos gali papildyti viena kitą, išlaikant visišką savarankiškumą?
Daugiau apie parodą.