Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Britanijoje gimusi Leonora Carrington (1917–2011) yra dailininkė ir rašytoja, viena žymiausių siurrealisčių. Ypač didelio dėmesio jos darbai sulaukė 2022 m. Venecijos meno bienalėje. Didžiąją savo gyvenimo dalį Carrington praleido Meksikoje, kur pabėgo dėl pašlijusios emocinės sveikatos bei nacių režimo per Antrąjį pasaulinį karą.
Daugiau apie parodą.
Nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos Kumu kiemelyje bus eksponuojama Katjos Novitskovos (g. 1984) paroda „Žemės potencialas“, tyrinėjanti mokslo, technologijų, grožinės literatūros ir mūsų įvaizdžiu grįstos kultūros santykį. Parodą iš pradžių prodiusavo Public Art Fund, Niujorkas, o 2017 m. buvo galima pamatyti Niujorko Rotušės parke. Ją sudarė 7 skulptūros ir kuravo Emma Enderby. Vėliau keturios skulptūros buvo atgabentos į Estiją ir eksponuotos priešais Kai meno centrą Noblessneryje – dabar tos pačios skulptūros atkeliavo į Kumu kiemą.
Daugiau apie parodą.
Bendradarbiaujant su Antverpeno fondu „The Phoebus Foundation“, kuriam priklauso viena didžiausių Lotynų Amerikos meno kolekcijų Europoje, Estijoje pirmą kartą eksponuojami tokio masto Lotynų Amerikos menininkų darbai. Parodoje pristatomas XVII–XIX a. Ispanijos kolonijinio laikotarpio ir XX amžiaus modernizmo menas iš Argentinos, Kolumbijos, Kubos, Meksikos, Peru, Čilės, Urugvajaus ir Venesuelos.
Daugiau apie parodą.
Parodoje dera Jaano Toomiko videoinstaliacija „Krioklys“ (2005) su Baltijos vokiečių menininkų XIX a. romantizmo peizažo tapyba. Kaip būdinga Kumu projektinėms erdvėms, Jaano Toomiko „Kraštovaizdžio dekodavimas“ yra meno intervencijos projektas, pagrįstas meno istorijos ir šiuolaikinio meno sinteze. Skirtingiems laikotarpiams būdingi bruožai ir menininkų siekiai patenka į naujus kontekstus, atveria naujas interpretacijas.
Viena didžiausių įžvalgų, susijusių su XIX amžiaus romantizmo judėjimu, buvo menininkų suvokimas apie vidinį individo gyvenimą, nesąmoningas žmogaus mintis ir troškimus. Jaano Toomiko vaizdo įrašas siūlo šiuolaikinę paralelę XIX amžiaus peizažinei tapybai per asmeninės elegijos, egzistencinio nerimo ir pabėgimo į gamtą temas. Kadangi krioklys yra autobiografinis kūrinys, parodoje pateikiami ankstesni Toomiko interviu, kuriuose jis analizuoja savo meno raidą ir supažindina su savo kūrybos pagrindais.
Daugiau apie parodą.
Požiūris į sekso paslaugas visada buvo glaudžiai susijęs su socialiniais ir asmeniniais moralės standartais. Per parodoje surinktų darbų prizmę tiriama, kaip Estijos menininkai vaizdavo seksą, kaip jų kūryba atspindi visuomenės nuostatas ir ar menininkų kuriami įvaizdžiai galėtų formuoti požiūrio į seksą nuostatas. Daugiausia dėmesio skiriama XX amžiaus 2–3 dešimtmečio Estijos menininkų kūrybai, nes tai buvo savotiškas sekso vaizdavimo klestėjimas dailininkų darbuose – nei anksčiau, nei vėliau ši tema tarp estijos menininkų nebuvo tokia populiari.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda sujungia baltų–vokiečių dailininko Elisàr von Kupffer (1872–1942) ir estų menininko Jaanuso Sammos (g. 1982) darbus.
Elisàr von Kupffer, dar žinomas kaip Elisarionas, buvo spalvinga asmenybė, įvairiapusis kūrėjas ir vizionierius. Jis aistringai domėjosi tapyba, literatūra, meno istorija ir filosofija. Dailininkas taip pat buvo vienas iš neoreliginio judėjimo clarism (vok. klar „aiškus“) įkūrėjų. Šiandien Kupfferis pripažįstamas kaip pradininkas, propagavęs toleranciją skirtingos seksualinės orientacijos žmonėms.
Parodoje Elisàr von Kupffer homoerotiniai paveikslai, paveikti antikinio ir Renesanso meno, yra dialoge su šiuolaikiniais Jaanuso Sammos darbais, tyrinėjančiais Estijos valstiečių seksualumą ir keistą liaudies meną. Jo kūriniuose išryškėja Estijos valstiečių ir vokiškai kalbančio elito santykiai: baimės, priešiškumo ir troškimo susiliejimas, aukšto ir žemo sugretinimas. Jaanus Samma parodai sukūrė naują vaizdo kūrinį „Švarus palaimintųjų pasaulis“. Taip pat eksponuojama Karlo Joono Alamaa instaliacija „Limited Fun“.
Daugiau apie parodą.
Jevgeni Zolotko (g. 1983) – vienas originaliausių šiuolaikinių Estijos menininkų. Jo personalinėje parodoje „Adomo paslaptis“ pristatomi naujausi menininko darbai, tarp kurių ir visai nauji, specialiai parodai sukurti darbai.
Daugiau apie parodą.
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 37, Tallinn
Ispanijos mene peizažo tapyba suklestėjo tik XIX amžiuje, kai iškilo ispanų tapatybės ir tautinio įvaizdžio klausimai. Šalies modernizavimo laikotarpiu susidūrė priešingi požiūriai reprezentuojant savo šalį: šviesios ir linksmos, vadinamosios baltosios Ispanijos, idėja ir niūri, rimta, vadinamosios juodosios Ispanijos, idėja, kuri išplaukia iš gilių kultūros paveldo klodų. Amžių sandūroje tarp šių polių ir šalia jų suklestėjo katalonų modernistinė tapyba, sujungdama pirmojo vaizdingumą ir spalvinį jautrumą bei antrųjų intelektualumą.
Daugiau apie parodą.
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 28, Tallinn
Paroda pristato žinomiausius Kügelgenų šeimos narius per jų kūrybą ir su jais susijusius objektus. Kelionė per kūrybą prasideda Estijoje 1798 m., kai čia iš Vokietijos atvyko du broliai menininkai, o baigiasi devintajame dešimtmetyje, kai Berntas von Kügelgenas (1914–2002) tapo žinomu žurnalistu Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Po ramaus XIX amžiaus gyvenimo šeimai teko sunkus išbandymas, kai revoliucijos ir dviejų pasaulinių karų sūkuryje jie prarado nuosavybę, statusą, tėvynę ir pradėjo kurti naują gyvenimą Vokietijoje.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Niguliste 3, Tallinn
Kaip ir visoje Europoje, Livonijoje piligrimystė buvo viduramžių gyvenimo dalis. Iš čia vyko ir į tolimas, ir artimas šventas vietas, piligrimai iš užsienio aplankydavo čia daugiau ar mažiau žinomas vietas, nuo Vastselinos iki Kastrės pilies. Visa tai paliko įvairių pėdsakų to meto materialinėje kultūroje, pradedant meno kūriniais ir simboliais, naudojamais ant kasdienių daiktų, ir baigiant piligrimų drabužiais bei iš kelionės parsigabentais suvenyrais.
Daugiau apie parodą.
Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.
Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.
Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.
Lühike jalg 3, Tallinn
Paroda kviečia susimąstyti, kaip išlaikyti pusiausvyrą gyvenime ir susidoroti su pokyčiais bei sunkumais. Eksponuojami aštuonių šiuolaikinių menininkų darbai, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių reikalingi pusiausvyros taškai. Kaip subalansuoti rūpesčius ir džiaugsmus, darbą ir poilsį, svajones ir pareigas, nerimą ir dvasios ramybę? Be kitų, galima išvysti filigranišką Ingrid Alliku keramiką, sielą virpinančias Karel Koplimets fotografijas ir niūrius Urmo Lüyso objektus, taip pat ryškias Maret Sarapu stiklo mozaikas ir nuotaikingą Sigrid Viiru nuotraukų seriją.
Daugiau apie parodą.
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Telliskivi 60a-8, Tallinn
Gamta yra mįslinga. Ji stipri ir kilni, bet tuo pačiu trapi ir trumpalaikė, prijaukinta ir laukinė, išpuoselėta ir nepaliesta, paveikta ir pakeista žmonių. Ji ryški ir graži, bet kartu tamsi ir grėsminga. Tai šventas prieglobstis, iš kurio viskas prasidėjo. Parodoje „Žydėjimas“ užfiksuoti netikėti susitikimai, kai grožis susiduria su pavojumi, pažįstamas – su nežinomybe…
Daugiau apie parodą.
Ši paroda – tai langas į fotografo, kolekcininko ir pamišėlio Kary H. Lasch (1914–1993) pasaulį ir auksinį šeštojo dešimtmečio laikotarpį. Parodoje eksponuojamos jo klasikinės Pablo Picasso, Sophia Loren, Salvadoro Dalí, Brigitte Bardot ir kitų pasaulinio garso įžymybių nuotraukos, daug dėmesio skiriant fotografo įamžintam laikmečiui ir atmosferai pabrėžti.
Daugiau apie parodą.
Wang Chen darbas apima skaitmeninį vaizdo įrašą, pasirodymą, 3D žaidimų dizainą, skulptūrą, piešimą, kostiumų kūrimą ir garso dizainą. Sluoksniuodama šias skirtingas laikmenas, ji kuria įtraukiančias alternatyvias realijas, kurios tiria mito, vaizduotės ir tapatybės sankirtas tiek fiziniuose, tiek virtualiuose peizažuose, kurdama svajonių peizažus, kurie apgaubia žiūrovą.
Daugiau apie parodą.
Rinko Kawauchi – menininkė iš Japonijos, visame pasaulyje žinoma dėl savo svajingų, poetiškų ir unikalių vaizdų. Naujoje parodoje „Toli spindi žvaigždė, mirksi rankoje“ pristatomos dvi naujausios menininkės serijos – M/E ir An interlinking. Šie darbai aprėpia viską – nuo fotografijų iki videomeno, šviesdėžių ir fotoskulptūrų.Daugiau apie parodą.
Lai 17, Tallinn
Paroda „Estijos dizaino apdovanojimai 2012–2022 m.: retrospektyva“ pristato dizainerius ir jų projektus, profesines asociacijas ir visus, kurie pelnė ar buvo nominuoti apdovanojimams per visą Estijos dizaino istoriją.
Daugiau apie parodą.
Siekdamas didinti moksleivių vietos dizaino supratimą Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus pakvietė 7-9 klasių mokinius dalyvauti dizaino konkurse „Rūpinkitės aplinka – mano išradingas sprendimas“. Taip buvo siekiama skatinti jaunus žmones atidžiau stebėti savo aplinką ir surasti vietas bei objektus, kuriuos galėtų patobulinti ir net pakeisti.
Daugiau apie parodą.
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Hobusepea St 2, Tallinn
Jass Kaselaan: „Parodą „Tėvas ir sūnus“ sudaro portretiniai biustai ir grafiniai piešiniai, įkvėpti mano ir sūnaus draugystės. Parodai lipdžiau savo portretinius biustus. Aš nupiešiau savo sūnų. Kad atspindėtų paslaptingą, nesuvokiamai sluoksniuotą vaiko vidinį pasaulį, pavaizdavau jį kaip skirtingus indus. Laivo metafora padėjo išreikšti viltis ir baimes, susijusias su vaiko augimu.“
Daugiau apie parodą.
Šventos vietos gamtoje, šventi miškai, akmenys, medžiai, sielos kupina gamta. Vietos, kur susijungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulis. Dvasiniame pasaulyje šventa vieta gali būti, pavyzdžiui, akmenų atspindys vandens paviršiuje čia, materialiame pasaulyje. Visa tai jautriai kuriama per miškus, akmenis, medžius, pievas, sienas, elektros kištukus, grindis, stalus, spalvas… teptuką ir ranką.
Daugiau apie parodą.
Peetri 12, Noblessner, Tallinn
Parodoje suomių menininkas Tuomas A. Laitinen ir estų menininkė Kristina Õllek. Pirmą kartą bendradarbiaudami Laitinen ir Õllek pateikia išsamią savo naujausių darbų apžvalgą, sukurdami viliojančią permatomą aplinką.
Daugiau apie parodą.
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
Grupinė paroda „Exit Elephantine“ tyrinėja, kaip tam tikra riba vieno žmogaus gyvenime gali tapti linija kito žmogaus piešinyje. Eksponuojami kūriniai plastinėmis priemonėmis interpretuoja individų ir bendruomenių, savo noru, netyčia ar priverstinai atsidūrusių už konkrečios fizinės, psichologinės, politinės ar socialinės ribos, istorijas.
Daugiau apie parodą.