Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Sirja-Liisa Eelma (1973) – minimalistiniu stiliumi dirbanti konceptuali tapytoja. Jos kūryboje nuolat pasikartoja tuštumos, tylos, bei matomo ir nematomo santykio temos. Sirjos-Liisos Eelmos kūrybai būdingas meditatyvumas ir švelnumas, kūriniai sukuria erdvę žiūrovui įsigilinti ir atsipalaiduoti. Menininkę žavi erdvės poetika, jos paveikslai ir instaliacijos dažnai yra konkrečios vietos, sukurti tariamo formų pasikartojimo, atspalvių bei motyvų žaidimų principu. Menininkė savo darbuose jautriai ir apgalvotai pasirenka spalvas, dažniausiai naudoja pastelinius atspalvius. Eelmos paveikslai kartais dvelkia sakraliu ryškumu, transcendencija, tarsi prarasto rojaus ilgesiu.
Daugiau apie parodą.
Britanijoje gimusi Leonora Carrington (1917–2011) yra dailininkė ir rašytoja, viena žymiausių siurrealisčių. Ypač didelio dėmesio jos darbai sulaukė 2022 m. Venecijos meno bienalėje. Didžiąją savo gyvenimo dalį Carrington praleido Meksikoje, kur pabėgo dėl pašlijusios emocinės sveikatos bei nacių režimo per Antrąjį pasaulinį karą.
Daugiau apie parodą.
Nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos Kumu kiemelyje bus eksponuojama Katjos Novitskovos (g. 1984) paroda „Žemės potencialas“, tyrinėjanti mokslo, technologijų, grožinės literatūros ir mūsų įvaizdžiu grįstos kultūros santykį. Parodą iš pradžių prodiusavo Public Art Fund, Niujorkas, o 2017 m. buvo galima pamatyti Niujorko Rotušės parke. Ją sudarė 7 skulptūros ir kuravo Emma Enderby. Vėliau keturios skulptūros buvo atgabentos į Estiją ir eksponuotos priešais Kai meno centrą Noblessneryje – dabar tos pačios skulptūros atkeliavo į Kumu kiemą.
Daugiau apie parodą.
Bendradarbiaujant su Antverpeno fondu „The Phoebus Foundation“, kuriam priklauso viena didžiausių Lotynų Amerikos meno kolekcijų Europoje, Estijoje pirmą kartą eksponuojami tokio masto Lotynų Amerikos menininkų darbai. Parodoje pristatomas XVII–XIX a. Ispanijos kolonijinio laikotarpio ir XX amžiaus modernizmo menas iš Argentinos, Kolumbijos, Kubos, Meksikos, Peru, Čilės, Urugvajaus ir Venesuelos.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda sujungia baltų–vokiečių dailininko Elisàr von Kupffer (1872–1942) ir estų menininko Jaanuso Sammos (g. 1982) darbus.
Elisàr von Kupffer, dar žinomas kaip Elisarionas, buvo spalvinga asmenybė, įvairiapusis kūrėjas ir vizionierius. Jis aistringai domėjosi tapyba, literatūra, meno istorija ir filosofija. Dailininkas taip pat buvo vienas iš neoreliginio judėjimo clarism (vok. klar „aiškus“) įkūrėjų. Šiandien Kupfferis pripažįstamas kaip pradininkas, propagavęs toleranciją skirtingos seksualinės orientacijos žmonėms.
Parodoje Elisàr von Kupffer homoerotiniai paveikslai, paveikti antikinio ir Renesanso meno, yra dialoge su šiuolaikiniais Jaanuso Sammos darbais, tyrinėjančiais Estijos valstiečių seksualumą ir keistą liaudies meną. Jo kūriniuose išryškėja Estijos valstiečių ir vokiškai kalbančio elito santykiai: baimės, priešiškumo ir troškimo susiliejimas, aukšto ir žemo sugretinimas. Jaanus Samma parodai sukūrė naują vaizdo kūrinį „Švarus palaimintųjų pasaulis“. Taip pat eksponuojama Karlo Joono Alamaa instaliacija „Limited Fun“.
Daugiau apie parodą.
Jevgeni Zolotko (g. 1983) – vienas originaliausių šiuolaikinių Estijos menininkų. Jo personalinėje parodoje „Adomo paslaptis“ pristatomi naujausi menininko darbai, tarp kurių ir visai nauji, specialiai parodai sukurti darbai.
Daugiau apie parodą.
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 37, Tallinn
Paroda nušviečia ankstyvąją Dailės muziejaus kolekcijos istoriją XX amžiaus 2–3 dešimtmetyje, pirmaisiais Estijos Respublikos dešimtmečiais, kai muziejuje buvo kaupiami etnografiniai artefaktai, tautiniai amatai ir kiti kultūros paveldo objektai. Paroda skirta Estijos dailės muziejaus 105-mečiui paminėti.
Daugiau apie parodą.
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 28, Tallinn
Paroda pristato žinomiausius Kügelgenų šeimos narius per jų kūrybą ir su jais susijusius objektus. Kelionė per kūrybą prasideda Estijoje 1798 m., kai čia iš Vokietijos atvyko du broliai menininkai, o baigiasi devintajame dešimtmetyje, kai Berntas von Kügelgenas (1914–2002) tapo žinomu žurnalistu Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Po ramaus XIX amžiaus gyvenimo šeimai teko sunkus išbandymas, kai revoliucijos ir dviejų pasaulinių karų sūkuryje jie prarado nuosavybę, statusą, tėvynę ir pradėjo kurti naują gyvenimą Vokietijoje.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Niguliste 3, Tallinn
Vienaragis yra stebuklinga būtybė, mūsų pasakose gyvenanti daugybę metų. Šiandien vienaragis priklauso fantazijų ir populiariosios kultūros pasauliui, tačiau prieš kelis šimtus metų žmonės tikėjo, kad jis tikrai egzistuoja. Kas gi iš tiesų yra vienaragis ir kaip jis atrodo? Ar tai išdidus baltas arklys vešliais karčiais ir spiralės formos ragu, ar tai mažas purpurinis ponis su sparnais?
Daugiau apie parodą.
Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.
Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.
Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.
Lühike jalg 3, Tallinn
Paroda kviečia susimąstyti, kaip išlaikyti pusiausvyrą gyvenime ir susidoroti su pokyčiais bei sunkumais. Eksponuojami aštuonių šiuolaikinių menininkų darbai, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių reikalingi pusiausvyros taškai. Kaip subalansuoti rūpesčius ir džiaugsmus, darbą ir poilsį, svajones ir pareigas, nerimą ir dvasios ramybę? Be kitų, galima išvysti filigranišką Ingrid Alliku keramiką, sielą virpinančias Karel Koplimets fotografijas ir niūrius Urmo Lüyso objektus, taip pat ryškias Maret Sarapu stiklo mozaikas ir nuotaikingą Sigrid Viiru nuotraukų seriją.
Daugiau apie parodą.
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Telliskivi 60a-8, Tallinn
Gamta yra mįslinga. Ji stipri ir kilni, bet tuo pačiu trapi ir trumpalaikė, prijaukinta ir laukinė, išpuoselėta ir nepaliesta, paveikta ir pakeista žmonių. Ji ryški ir graži, bet kartu tamsi ir grėsminga. Tai šventas prieglobstis, iš kurio viskas prasidėjo. Parodoje „Žydėjimas“ užfiksuoti netikėti susitikimai, kai grožis susiduria su pavojumi, pažįstamas – su nežinomybe…
Daugiau apie parodą.
Per visą žmogaus gyvavimo istoriją nuogo kūno vaizdavimas mene mažai keitėsi: jis atspindėjo epochos grožio idealą, kurį dažniausiai kuria, renkasi ir vaizduoja vyrai. Kas nutiktų, jei pabandytume pakeisti istoriją? O jei pradėtume viską iš naujo ir išlaisvintume kūną iš šališko požiūrio? Kaip atrodytų naujas, modernus aktas ir ką jis pasakytų apie šiandieninę visuomenę?
Daugiau apie parodą.
Lai 17, Tallinn
Urmas Orgusaar (1944) – žinomas Estijos menininkas. 1969 m. baigė Valstybinį ESSR dailės institutą ir nuo tada dalyvauja parodose. Šiandien muziejaus kolekcijoje yra beveik 50 jo darbų, daugelis jų eksponuojami ir nuolatinėje taikomosios dailės parodoje.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Estijos dizaino apdovanojimai 2012–2022 m.: retrospektyva“ pristato dizainerius ir jų projektus, profesines asociacijas ir visus, kurie pelnė ar buvo nominuoti apdovanojimams per visą Estijos dizaino istoriją.
Daugiau apie parodą.
Siekdamas didinti moksleivių vietos dizaino supratimą Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus pakvietė 7-9 klasių mokinius dalyvauti dizaino konkurse „Rūpinkitės aplinka – mano išradingas sprendimas“. Taip buvo siekiama skatinti jaunus žmones atidžiau stebėti savo aplinką ir surasti vietas bei objektus, kuriuos galėtų patobulinti ir net pakeisti.
Daugiau apie parodą.
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Hobusepea St 2, Tallinn
Kada reiškinys tampa kultūra? Savaitraščio Eesti Ekspress duomenimis, 2021 metais Estijoje buvo parduota tiek pat batutų, kiek Latvijoje ir Lietuvoje kartu paėmus. Ar batutai gali būti daugiau nei atsitiktinė tendencija? Viena vertus, šis reiškinys gali atrodyti be galo keistas – ar kas nors matė, kad šitiek žmonių iš tikrųjų šokinėja ant batuto? Tačiau iš kitos pusės, batutų gausos absurdiškumas nukreipia mintis į utopinę ateitį – nuolatinį šokinėjimą.
Daugiau apie parodą.
„Išsekimas yra neatsiejamas nuo gyvenimo patirties. Jam trūksta aiškių ribų, jo čiuptuvai siekia visur. Tačiau po išsekimo gali atsirasti tam tikras gaivumas, atokvėpis ir palengvėjimas. O ką daryti, kai pabundi iš gilaus miego ir jautiesi pavargęs – labiau pavargęs nei prieš guldamas? Kas nutinka, kai nuovargis neatslūgsta? Galbūt vieno žmogaus nuovargis tampa visų ir mus apima bendras nuovargis?
Daugiau apie parodą.
Peetri 12, Noblessner, Tallinn
Meno paroda „Foto Tallinn“, vyksianti 2024 m. rugsėjo 6–8 d., skirta populiarinti ir pristatyti šiuolaikinį fotografijos meną. „Foto Tallinn“ siūlo menininkams unikalų formatą pristatyti savo naujausius darbus, prisijaukinti naują auditoriją ir užmegzti profesionalius santykius.
Daugiau apie parodą.
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
Paroda puoselėja menininkų ryšius, skatinamus jų kūrybinės raiškos. Tyrinėdami įvairius aspektus, jie gilinasi į klausimus, susijusius su miesto erdve, architektūra ir asmenine erdve. Kartais susikerta modernistinės, poetinės ar queer-feministinės perspektyvos, o kartais jos sklandžiai susilieja, išnarpliodamos kultūrines ir socialines vertybes, susijusias su kraštovaizdžiu ir (miesto) erdve. Vizijos svyruoja tarp praeities ir ateities, leidžiančios menininkams abstrahuoti kasdienį gyvenimą iki žinomo ir nežinomo ribos.
Daugiau apie parodą.
Paroda, kurią kuruoja Margaret Tali ir Ieva Astahovska, gilinasi į solidarumo, empatijos ir ilgalaikių istorinių traumų palikimo temas.
Parodoje eksponuojami trijų Baltijos šalių, taip pat Ukrainos, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos ir Nyderlandų menininkų darbai. Jų kūriniuose kalbama apie dažnai nutylėtą ir nepatogią praeitį Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Pastarieji karai pakeitė mūsų istorijos supratimą ir išryškino, kaip dabartinis smurtas dažnai kyla dėl neišspręstų praeities traumų. Paroda sujungia šias sudėtingas, nepatogias ir dažnai nepastebėtas istorijas, įskaitant smurtinius konfliktus, skausmingas netektis.