Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Sirja-Liisa Eelma (1973) – minimalistiniu stiliumi dirbanti konceptuali tapytoja. Jos kūryboje nuolat pasikartoja tuštumos, tylos, bei matomo ir nematomo santykio temos. Sirjos-Liisos Eelmos kūrybai būdingas meditatyvumas ir švelnumas, kūriniai sukuria erdvę žiūrovui įsigilinti ir atsipalaiduoti. Menininkę žavi erdvės poetika, jos paveikslai ir instaliacijos dažnai yra konkrečios vietos, sukurti tariamo formų pasikartojimo, atspalvių bei motyvų žaidimų principu. Menininkė savo darbuose jautriai ir apgalvotai pasirenka spalvas, dažniausiai naudoja pastelinius atspalvius. Eelmos paveikslai kartais dvelkia sakraliu ryškumu, transcendencija, tarsi prarasto rojaus ilgesiu.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinės sovietmečio meno ekspozicijos paroda „Konfliktai ir adaptacijos“ temas ir autorius papildo mažai žinomos dailininkės Hildos Kamdron (1900‒1972) kūryba, kurios didelė darbų dalis, deja, sunaikinta. Emocionalūs piešiniai išryškina ir karo destruktyvumą, ir gilų liūdesį bei žmogaus poreikį, susidūrus su šiuolaikinio gyvenimo tempu.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Pono N. gyvenimas ir mirtis. Urmo Lüysi pilietinės patalpos“ nukelia mus į išgalvoto veikėjo pono N. namą-muziejų, pasakojanti apie buržuazijos gimimą Estijoje, pasitelkiant naujus Lüüsi objektus ir kūrinius iš muziejaus rinkinių.
Daugiau apie parodą.
Jevgeni Zolotko (g. 1983) – vienas originaliausių šiuolaikinių Estijos menininkų. Jo personalinėje parodoje „Adomo paslaptis“ pristatomi naujausi menininko darbai, tarp kurių ir visai nauji, specialiai parodai sukurti darbai.
Daugiau apie parodą.
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 37, Tallinn
Paroda nušviečia ankstyvąją Dailės muziejaus kolekcijos istoriją XX amžiaus 2–3 dešimtmetyje, pirmaisiais Estijos Respublikos dešimtmečiais, kai muziejuje buvo kaupiami etnografiniai artefaktai, tautiniai amatai ir kiti kultūros paveldo objektai. Paroda skirta Estijos dailės muziejaus 105-mečiui paminėti.
Daugiau apie parodą.
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 28, Tallinn
Nors Ülo Soosteris (1924–1970) gyveno trumpai, tačiau paliko tūkstančius piešinių ir paveikslų, kurie, nepaisant geležinės uždangos, yra Europos siurrealizmo istorijos dalis. Parodoje, skirtoje 100-osioms Sooster gimimo metinėms, pristatomi šio išskirtinai žaismingo kūrėjo, vieno svarbiausių Estijos pokario modernizmo novatorių, kūriniai iš privačių kolekcijų. Autoportretų galerija veiks kaip ekspozicija parodoje: joje eksponuojami muziejų kūriniai, pasakojama Soosterio gyvenimo istorija – nuo pogrindžio menininko, išstumto iš viešojo meno gyvenimo, iki reikšmingos XX amžiaus Estijos ir Rytų Europos figūros.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Niguliste 3, Tallinn
Vienaragis yra stebuklinga būtybė, mūsų pasakose gyvenanti daugybę metų. Šiandien vienaragis priklauso fantazijų ir populiariosios kultūros pasauliui, tačiau prieš kelis šimtus metų žmonės tikėjo, kad jis tikrai egzistuoja. Kas gi iš tiesų yra vienaragis ir kaip jis atrodo? Ar tai išdidus baltas arklys vešliais karčiais ir spiralės formos ragu, ar tai mažas purpurinis ponis su sparnais?
Daugiau apie parodą.
Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.
Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.
Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.
Lühike jalg 3, Tallinn
Kaja Kärner (1920–1998) buvo viena svarbiausių legendinės Tartu Friends – pirmosios pokario neoficialios meno grupės Estijoje – narių. Ji viena pirmųjų Estijos meno istorijoje kūrė abstrakčias kompozicijas ir koliažus, turinčius gerą ritmo ir spalvų pojūtį, o jos peizažinė tapyba yra viena įsimintiniausių šiame žanre. Lakoniška, apibendrinta formalia kalba menininkė puikiai fiksuoja epochos foną, o spalvų ir ironijos vaikštant peilio ašmenimis nestokojantys kūriniai leidžia pažvelgti į to meto kasdienybę.
Daugiau apie parodą.
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Telliskivi 60a-8, Tallinn
Shepard Fairey yra vienas žinomiausių ir labiausiai provokuojančių gatvės menininkų, savo kūrybinėje biografijoje skaičiuojantis daugiau nei 135 freskas, sukurtas įvairiuose pasaulio kampeliuose. Shepard, kaip menininko, proveržis – 2008 metai: prezidento kampanija su Baracko Obamos portretu ir OBEY drabužių prekės ženklo populiarumu. Dabar jo menas atkeliauja į Fotografiska, sujungiantis ankstesnius, naujus ir specialiai šiai parodai sukurtus kūrinius, susiliejančius į patrauklią vizualinę patirtį parodoje „Fotosintezė“.
Daugiau apie parodą.
Per visą žmogaus gyvavimo istoriją nuogo kūno vaizdavimas mene mažai keitėsi: jis atspindėjo epochos grožio idealą, kurį dažniausiai kuria, renkasi ir vaizduoja vyrai. Kas nutiktų, jei pabandytume pakeisti istoriją? O jei pradėtume viską iš naujo ir išlaisvintume kūną iš šališko požiūrio? Kaip atrodytų naujas, modernus aktas ir ką jis pasakytų apie šiandieninę visuomenę?
Daugiau apie parodą.
Lai 17, Tallinn
Jüri Kermiko paroda „Dviguba jungtis“ – tai Jüri Kermiko personalinė paroda, kurioje nagrinėjama projektavimo proceso dinamika ir tai, kaip vienu metu galima atverti vaizdą į ateitį ir praeitį.
Daugiau apie parodą.
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Hobusepea St 2, Tallinn
Kadi Estland (g. 1973 m. Pernu) – menininkė, savo kūrybinėje praktikoje pasitelkianti tekstilę, instaliaciją, piešimą ir tekstus. Ji taip pat bendradarbiavo kuriant komiksus ir memus feministiniams žurnalams „Feministeerium“ ir „Kolkaplika“. Tarp Londono ir Talino gyvenanti Kadi 1997 m. baigė Estijos dailės akademiją ir dalyvavo daugelyje parodų Estijoje ir už jos ribų.
Daugiau apie parodą.
„Draakono“ galerijoje Killu Sukmit paroda „Pokalbiai su tigru“ pasakoja apie feministinį folklorą pasakose. Killu Sukmit yra grafikė, muzikantė.
Daugiau apie parodą.
Peetri 12, Noblessner, Tallinn
Šių metų trienalėje pristatomi Baltijos ir Šiaurės šalių 27 menininkų ir vienos menininkų grupės kūryba. Parodos kuratorė – stiklo menininkė Maret Sarapu.
Daugiau apie parodą.
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
Paroda puoselėja menininkų ryšius, skatinamus jų kūrybinės raiškos. Tyrinėdami įvairius aspektus, jie gilinasi į klausimus, susijusius su miesto erdve, architektūra ir asmenine erdve. Kartais susikerta modernistinės, poetinės ar queer-feministinės perspektyvos, o kartais jos sklandžiai susilieja, išnarpliodamos kultūrines ir socialines vertybes, susijusias su kraštovaizdžiu ir (miesto) erdve. Vizijos svyruoja tarp praeities ir ateities, leidžiančios menininkams abstrahuoti kasdienį gyvenimą iki žinomo ir nežinomo ribos.
Daugiau apie parodą.