Svarbu jau vien tai, kad gerai žinomas olandų dailininkas Vincentas van Gogas čia praleido vienerius savo gyvenimo metus ir nutapė daugiau nei 200 paveikslų. Tačiau Arlis – ne tik reikšminga žymiojo menininko stotelė – šis miestas buvo ir tebėra reikšmingas Europos istoriniame, o taip pat ir kultūriniame kontekste.
„Kavinės terasa naktį“ – vienas pirmųjų darbų, Van Gogo nutapytų atvykus į Arlį. Šiame kūrinyje dailininkas taip pat pirmą kartą pavaizdavo žvaigždėtą nakties dangų, žymų jo vėlesniuose šedevruose „Žvaigždėta naktis virš Ronos“ ir „Žvaigždėta naktis“. Kavinė, kurią aplankyti dabar plūsta turistai iš viso pasaulio, anot dailininko, labai panaši į 1885 metais pasirodžiusio Gi de Mopasono romano „Mielas draugas“ pradžioje aprašytą restoranėlį. Kai kurie meno entuziastai netgi iškėlė teoriją, esą minėtame Van Gogo paveiksle ryški aliuzija į Leonardo da Vinčio „Paskutinę vakarienę“ (XV a. pab.). Geriau įsižiūrėjus olando kūrinyje iš tiesų galima pamatyti tarp stalų stovinčią figūrą ilgais plaukais ir dvylika ją supančių siluetų. Na, o žinant, kad Van Gogas jaunystėje rimtai siekė tapti dvasininku, galbūt, tokia teorija visai įmanoma?
Arlis buvo įkurtas senovės graikų, vėliau jį užgrobė keltai, galop, miestas atiteko romėnams. Itin svarbią reikšmę Arlis įgijo IV ir V amžiuje, kai Romos imperatoriams virto strateginiu tašku įvairių karinių kampanijų metu. Vienas romėnų gyvavimo mieste įrodymų – įspūdingas amfiteatras, galintis sutalpinti virš 20 000 žiūrovų. Amfiteatre net ir šiandien vyksta koncertai, įvairūs pasirodymai ir net bulių kautynės! Šis ir kiti romėnų paminklai, išlikę Arlyje, 1981 metais įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kaip jau minėta, Arlyje vienerius, tačiau itin produktyvius metus praleido Vincentas van Gogas. Vis dėlto, nepaisant visų nutapytų paveikslų, menininko psichologinė būklė čia ženkliai pablogėjo, būtent Arlyje ir įvyko incidentas, kurio metu olandas nusipjovė gabaliuką savo ausies. Tikriausiai visai nenuostabu, kad žymiojo dailininko atminimui mieste įkurta šiuolaikinio meno galerija, kurioje vykstančios parodos dažniausiai susijusios su autoriaus kūryba.
Meno mylėtojai į Arlį turėtų užsukti ne tik dėl dailininko paliktų pėdsakų, bet ir kasmet organizuojamo fotografijos festivalio – Rencontres d’Arles. Pastarasis pradėtas rengti dar 1970 metais, o jo svarba fotografijos pasaulyje prilyginama Kanų kino festivaliui. Festivalio metu ne tik pristatomos žymiausių šių dienų fotografų parodos, bet ir organizuojamos diskusijos, susitikimai, pasirodymai. Apie šio festivalio reikšmę liudija ir didelis lankytojų skaičius. Štai 2016 metais jame apsilankė daugiau nei 100 000 žmonių.
Į UNESCO pasaulio paveldą įtraukti istoriniai paminklai, vienas didžiausių tarptautinių fotografijos festivalių ir gausus Van Gogo palikimas – visa tai ir dar daugiau rasite Arlyje. Tad, jei planuojate kelionę į pietų Prancūziją, nepraleiskite progos aplankyti ir šio kultūros centru neretai vadinamo miesto.