Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Jeigu  reikėtų rinkti įspūdingiausius Lietuvos piliakalnius, į Nemuną didingais, net iki 40 metrų aukščio šlaitais besileidžiantis Sudargo piliakalnių kompleksas tikrai žaliuotų pirmose pozicijose. Net penki skirtingi piliakalniai, nuostabios į upę atsiveriančios panoramos ir reikšminga istorija – manoma, kad archeologine ir kultūrine prasme šis kompleksas bene svarbiausias po garsiojo, esančioje Kernavėje. Keliaukime į Šakių rajoną, kur vos keturi kilometrai nuo sienos su Karaliaučiaus sritimi visu gražumu atsiskleidžia Sudargo, o kartu – ir  Lietuvos istorija.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. gegužės 29 d. portale vilniausgalerija.lt

Nuo pilies iki žydų kapinių

Sudargo piliakalnių kompleksą sudaro 5 piliakalniai: Balnakalnis, Žydkapiai, Bevardis, Pilaitė ir Vorpilis, visi šie  piliakalniai datuojami 1 tūkstantmečiu – 2 tūkstantmečio pradžia. Kaip ir sufleruoja piliakalnių pavadinimai, kiekvienas jų siejamas su tam tikrai istorija: štai Balnakalnis tiesiog primena balną, ant Žydkapio  vis dar pabirę paslaptingi senieji žydų kapai, o Pilaitė ir Vorpilis siejami su komplekse stovėjusia pilimi.

Tiesa, šiandien tiksli pilies buvimo vieta nėra įrodyta, tačiau šių piliakalnių teritorijoje rasta medinių įtvirtinimų liekanų, taip pat keramikos, žalvario, geležies dirbinių, buvusias aršias kovas su kryžiuočiais galimai liudijančių nuodėgulių. Be abejo, net ir be šių įrodymų tokie masyvūs įtvirtinimai Nemuno šlaituose liudija, kad Sudargas buvo strategiškai itin svarbi gynybos prieš Nemunu migravusius  kryžiuočius vieta. Manoma, kad vienas didžiausių tokių mūšių su kryžiuočiais įvyko 1317 metais, deja, ne tvirtovės gynėjų naudai. Pilis buvo sudeginta, gyvenvietė sunaikinta, mūšio metu žuvo ir pats pilies valdovas Sudargas.

Žydų kapinės | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Šakių TIC nuotr.

Ant bedugnės krašto

Neseniai ant vis daugiau keliautojų pritraukiančių Sudargo piliakalnių atsirado ir dar vienas įdomus lankytinas objektas – į Nemuno tolius nuo vieno iš piliakalnių šlaito žvelgiantis žmogaus siluetas. Ši skulptūra skirta garsiajai Džeromo Deivido Selendžerio knygai „Rugiuose prie bedugnės“, o tokia netikėta jos vieta pasirinkta ne veltui: žydų kilmės garsiojo rašytojo senelis yra kilęs būtent iš Sudargo.

Kažkuria prasme, ne tik ši skulptūra, bet ir pats Sudargas yra rugiuose prie bedugnės: akyliausi vietiniai pasakoja, kad esant geram orui  nuo jo piliakalnių matosi net už 30 kilometrų esantys Tauragės bokštai, o kartais galima įžiūrėti ir šiandien jau Karaliaučiaus teritorijoje likusios Tilžės kontūrus.  Taigi literatūrinė, geografinė ir geopolotinė bedugnė – visos jos itin simboliškai susilieja dailiose Sudargo panoramose.

P. S.: Kai lankysitės Sudarge, nepraleiskite ir vietinio liaudies meistro skulptūrų ekspozicijos: kone piliakalnio papėdėje gyvenąs Sudargiškis savo kiemą ir keliuką link piliakalnio papuošė įvairiomis kompozicijomis iš netikėtų medžiagų: slibinai, pilys, kryžiai ir kiti Lietuvos simboliai dar kartą primins kokioje ypatingoje vietoje esate.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.