Raul Hausman. „Meno kritikas“ 1919-20 | ©ADAGP/BOLD-KUNST/LATGA, 2021
Fotomontažas pats savaime yra revoliucinis, nes suteikė menininkams galimybę peržengti ribą vaizduoti tikrovę tokią, kokia ji yra. Sujungus keletą nuotraukų į vieną, susiformavo fotomontažo technika, kuri atvėrė plačias galimybes kurti išgalvotus, iliuzinius pasaulius, kontraversiškai vaizduoti įvykius, satyriškai kurti portretus. Šiandien turime daugybę fotomontažo pavyzdžių, susiformavo techninės galimybės tiek analoginiame, tiek skaitmeniniame fotomontažo procese. Tad pabandykime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra fotomontažas ir kaip jis formavosi iki šių dienų.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. lapkričio 26 d. portale vilniausgalerija.lt
Fotomontažas yra kelių kadrų derinys, kai nuotraukos yra sujungiamos siekiant išraiškaus meninio sprendimo arba parodant daugiau variacijų ar motyvų nei tai įmanoma padaryti įprastoje nuotraukoje. Darbai kuriami pjaustant, klijuojant, dėliojant ar sukomponuojant dvi ar daugiau nuotraukas, kartais kartu su kita nefotografine medžiaga, pvz., tekstu, piešiniais ar kitomis meninėmis formomis.
Šio kūrybinio proceso ištakos siekia fotografijos pirmuosius bandymus ir eksperimentus, kai fotografai tiesioginiu kontaktiniu būdu gamindavo fotografinius atspaudus išdėliodami objektus ant fotografinių plokštelių. Taip pat pritaikydavo dvigubą ekspoziciją ir maskavimo metodus. Taip atsirado suvokimas, kad kuriant meną, nėra būtina kurti naujus vaizdus, pasiteisino bandymai naudoti rastus, senus, ar visai netikėtus atvaizdus.
Manoma, kad garsiausias fotomontažas atsirado Viktorijos laikais – tada jis buvo vadinamas „kombinuotu spausdinimu“. Jį sukūrė Oskaras Rejlanderis, novatoriškas fotografas, vienas iš šios srities ekspertų. Po 1857 m. jo sukurtos koliažo nuotraukos „Du gyvenimo būdai“, 1858 m. iškilo kitas menininkas – Henris Peachas Robinsonas.
Iki amžiaus pabaigos atsirado daugybė kitų meno kūrinių, juokingai atrodančių atvirukų, kuriuose dažnai buvo pavaizduota galva, užklijuota prie netikėto kūno, arba sukurtos keistos būtybės. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, fotomontažo metodas įgavo pagreitį, fotomontažuose paplito karo tematika. Berlyno „Dada“ grupės kūryba veikė kaip protestas prieš karą ir kitas to laikotarpio politines problemas. Didžiulė stilių ir darbo būdų įvairovė padėjo jiems pavaizduoti asociatyvius realybės paveikslus ir atkreipė dėmesį į baisias mūsų pačių veiklos pasekmes, tuo pačiu metu jie puolė tradicinio meno kūrimo idėjas ir primestas taisykles.
Oscar Rejlander. Fotomontažas „Du gyvenimo būdai“, 1857 m.
Henry Peach Robinson „She never told her love“ 1857 m.
Prieš nacizmą nusiteikusių Johno Heartfieldo, Kurto Schwitterso, Raulio Hausmanno ir Johanneso Baaderio kūriniai padėjo sukurti tokią vaizdinę kalbą, kuri stipriai paveikė XX a. meną. Fotomontažui galutinai įsitvirtinus kaip kūrybinei priemonei, šį metodą perėmė siurrealistai. Tokie menininkai, kaip Salvadoras Dali, Man Rėjus ir kiti liko sužavėti šios technikos galimybėmis išreikšti tai, kas yra „virš“ realybės. Panašiu metu Rusijos konstruktyvistai Elas Lissitzkis, Aleksandras Rodchenko ir Gustavas Klutsis panaudojo fotomontažo techniką kuriant propagandinius meno kūrinius. Ispanijoje ši technika taip pat klestėjo kaip atsakas į pilietinį karą. Labiausiai pasižymėjo menininkas Josepas Renau. Japonijoje dailininkas Harue Koga kūrė avangardinius paveikslus naudodamas fotomontažą su žurnalo nuotraukomis.
John Heartfield. „Noske schnallt den Säbel um“, 1932 |©BILD-KUNST/LATGA, 2021
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir prasidėjus šaltajam, fotomontažo populiarumas sumažėjo, nes visuomenė pavargo nuo tokio pobūdžio vaizdų ir atsigręžė į jaudinančius televizijos stebuklus. Tačiau kitas puikus atgimimas įvyko praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje – kovos su branduoliniu judėjimu Europoje politika. Didžioji dalis montažo šia tematika buvo skirta demonstracijų metu laikomiems reklaminiams plakatams, kurių tikslas buvo užmegzti labai grafišką ir agresyvią komunikacijos priemonę. Tai atsispindi Peterio Kennardo darbuose, kuriuose nuotraukos, kūrinių montažas parodė „neatskleistą tiesą“ dėl ekonominės nelygybės, policijos žiaurumo ir branduolinių ginklavimosi varžybų. Šiandien šiuose meno kūriniuose yra visko – nuo teksto iki garso – dėl skaitmeninių technologijų raidos ir programinės įrangos kūrimo, ypač „Adobe Photoshop“.
Fotomontažo metodai per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė, kai kompiuteriai buvo įtraukti į meno kūrimo procesą ir įdiegta skaitmeninė vaizdo redagavimo programinė įranga. Įklijavimas bei fotomontažo komponavimas dabar yra sukurtas skaitmeniniu būdu naudojant įvairią programinę įrangą, pvz., „Adobe Photoshop“, „Paint Shop Pro“, „Corel Photopaint“, „Pixelmator“, „Paint.NET“, „GIMP“ t. t. .Šios programos labai palengvino procesą ir leido žmonėms peržengti skaitmeninio vaizdo ribas. Tačiau XIX ir XX amžiuje fotomontažo kūrimas buvo fizinis, reikalaujantis daug vaizduotės bei daug sudėtingų procesų ir metodų.
Aleksandr Rodchenko. Fotomontažo idėjos | ©UPRAVIS/LATGA, 2021
Salvador Dali. „Dali Got Geetered“ | ©VEGAP/LATGA,2021
