Foto: „Vilniaus galerija“
Ar yra geresnė dovana už tikrai vertingą knygą? Atėjus švenčių metui „Vilniaus galerija“ siūlo dešimtuką solidžių, išliekamąją vertę turinčių leidinių, kurie nudžiugins kiekvieną žmogų, besidomintį savo šalies kultūra, menu ir istorija.
Primename, kad visas žemiau nurodytas knygas galite įsigyti „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose. Tai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrę „Parketo ir tapeto“ bei „Vilniaus parketo“ salonai (tikslūs jų adresai – čia).
Knygų kiekis ribotas, tad jei esate nusižiūrėję konkrečią knygą, siūlome ją rezervuoti telefonu +370 5 275 3108 arba +370 652 95965. Daugiau šiuo metu parduodamų knygų galite pamatyti čia. Turime ir knygų vaikams.
1. Tomas Venclova, „Lietuvos istorija visiems“
Vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova, svarbiausiuoju savo pašaukimu laikantis poeziją, ištikimai vykdo ir švietėjo misiją. Per keliolika bendradarbiavimo su R. Paknio leidykla metų buvo išleista jo „Vilnius: vadovas po miestą“, „Vilnius: asmeninė istorija“ bei du iš esmės skirtingi „Vilniaus vardų“ leidimai. Platus ir gilus išsilavinimas, nepaprasta atmintis, rašytojo talentas lemia, kad šviečiamosios jo knygos, išlaikydamos aukštą intelektualinį lygį, pasiekia gana platų skaitytojų ratą.
Tokia ir „Lietuvos istorija visiems“ – joje savitai, vencloviškai pasakojami Lietuvos istorijos siužetai, argumentuotai, nešališkai išnarpliojami skaudžiausi jos mazgai: santykių su Rusija ar Lenkija kritiniai epizodai, geopolitiniai pokyčiai ir kt. Pasakojama pateikiant platų ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekstą, įterpiant grožinės prozos ir poezijos citatų – šitaip supažindinama ne tik su istorija, bet ir su istorine beletristika.
Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas – suprantama, ši knyga yra dar vienas autoriaus pasaulėžiūros liudijimas.
Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais; tolesnė istorija dėstoma netrukus pasirodysiančiame antrajame tome.
„[…] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius […]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys“, – rašo autorius knygos įžangoje.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
2. Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“
T. Venclovos gerbėjus, o taip pat ir visus, besidominčius Vilniaus kultūra bei istorija, pradžiugins ir kita, praėjusiais metais pasirodžiusi autoriaus knyga „Vilniaus vardai“.
Leidinyje unikaliai pateikiama informacija apie sostinėje — nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų — gyvenusius, dirbusius ir miesto istorijoje pėdsaką palikusius žmones: architektus, karalius, politikus, patriotus, kolaborantus, disidentus ir kt.
Kaip teigia pats knygos autorius, į leidinį įtraukti tie žmonės, kurie yra virtę sostinės paveldo dalimi ir istorinėje sąmonėje siejasi būtent su Vilniumi, o ne su kitomis Lietuvos vietomis.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
3. Jan Bulhak, „Fotografijos. Vilnius“ (3 dalys)
Janas Brunonas Bulhakas (1876-1950) – vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Stepono Batoro universiteto dėstytojas. Vilniuje įsikūręs prieš Pirmąjį pasaulinį karą, sostinėje jis pragyveno 34 metus. Per šį laiką J. Bulhakas įamžino Vilniaus kultūrinius įvykius, šventes, miesto istorinę raidą.
„Pirmos dvi knygos skirtos pačiam miestui – čia užfiksuoti XX a. pirmos pusės Vilniaus vaizdai, panoramos, bažnyčios. Tuo tarpu trečiasis tomas skirtas Vilniaus gyvenimui – J. Bulhakas gavo užsakymus fotografuoti lenkų atėjimą, jų vadus, jam vieninteliam buvo leista įamžinti karalių palaikų kasinėjimą, jis fotografo S. Batoro universiteto atkūrimo įvykius“, – knygas pristato jų sudarytoja Jūratė Gudaitė.
J. Bulhako fotografijose išlikę ne tik gerai pažįstami Vilniaus pastatai ir gatvės, bet ir įvairūs jau sunaikinti architektūros paminklai, kapinės. Autoriaus nuotraukų albumai – nepaprastai gražus ir vertingas palikimas Vilniui, fotografo mylimam miestui, kuriam paskyrė darbingiausius savo gyvenimo metus.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
4. Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė, Rūta Sabatniekienė, „Dr. Jonas Basanavičius“
Lapkričio 23-iąją – tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimimo dieną – Vilniuje iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, tad metas dovanoti šią knygą išties puikus.
J. Basanavičius – mokslininkas, gydytojas, lietuvių visuomenės veikėjas, aktyviai siekęs šalies nepriklausomybės. Aldonos Bieliūnienės, Birutės Kulnytės ir Rūtos Subatniekienės sudarytame leidinyje pateikiami J. Basanavičiui skirtoje konferencijoje skaityti pranešimai, gausiai pateikiama dokumentinė medžiaga ir fotografijos, aprašoma įvairi veikla. Leidinys skirtas ne tik pažinti J. Basanavičiaus asmenybę, bet ir suprasti jo įnašą į Lietuvos kultūrinį bei politinį gyvenimą.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
5. Ieva Vaišvilaitė, „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“
Kultūros istorikės Irenos Vaišvilaitės knyga skirta geriau pažinti Vilnių ir ypač jo daugiakonfesinį palikimą, kultūriškai turtingas ir išskirtines miesto vietas. Nors leidinyje nemažai istorinės informacijos, knyga lengvai skaitoma, išlaikytas asmeninio pasakojimo stilius, stengiamasi atkreipti dėmesį į detales, kurias vaikščiodami Vilniaus gatvėmis, dažnai praleidžiame pro akis.
„Ši knyga nėra krikščionybės Vilniuje istorija. Tai tik palydovas keliems pasivaikščiojimams po miestą, kurio krikščioniškoji istorija nusipelno didesnio dėmesio. Pasivaikščiojimų žanras turėtų skaitytoją įspėti ir apie kitą šios knygos savitumą – tai ne žinynas, o asmeniškas pasakojimas, kuriame nestinga įspūdžių, nuomonių ir prisiminimų“, – knygą pristato pati autorė.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
6. Ramūnas Katilius, „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“
Šis kūrinys – apie žymųjį poetą ir eseistą, Nobelio literatūros premijos laureatą Josifą Brodskį. 1966 pirmąjį kartą atvykęs į Lietuvą, poetas paskui ne kartą grįžo, turėjo artimų draugų ir Lietuvai jautė palankumą.
„Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ – J. Brodskio draugų atsiminimai, atskleidžiantys poeto biografiją, jo ryšį su Lietuva, Vilniumi, jo istorija ir kultūra. Pasakojimus iliustruoja archyvinės nuotraukos ir dokumentai, eilėraščiai.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
7. Rimantas Dichavičius, „Laisvės paženklinti“ (2 ir 3 dalys)
Trys albumo „Laisvės paženklinti“ tomai pristato per 200 Lietuvos dailininkų ir daugiau nei 5000 jų kūrybos darbų. Tai – ne tik meniškai vertingų fotografijų rinkinys, bet ir istorinė mūsų šalies kultūros lauko dokumentacija: R. Dichavičiaus nuotraukos iliustruoja, kas vyko dailės pasaulyje Lietuvai svarbiu istorinio lūžio metu ir ko reikalavo ką tik atkurta valstybė, vizualine, naujų ženklų kalba siekianti įtvirtinti savą identitetą.
„Tai mūsų laiko gyvi liudijimai, nuspalvinti tų dienų išgyvenimais ir išsakyti gyvybiškai būtina išraiškinga menine kalba ir forma. Tai visų vizualinės kūrybos žanrų kūriniai, kurie natūraliai įsiliejo, įaugo į mūsų kasdieninį gyvenimą ir lydi nuo pirmųjų mūsų valstybingumo dienų ir valandų. Meno kūrinys – tai ne tik estetinis, bet ir moralinis, ir etinis reiškinys, neretai tampantis ir politiniu. Ar viską paliudijome, ką patyrėme, ar viską padarėme, ką galėjome, nepamiršdami, kad Meno kalba yra sudėtinė pasaulio pažinimo dalis?“ – klausia autorius.
Knyga-albumas „Laisvės paženklinti“ leidžia suprasti, kokį didžiulį indėlį į atkurtą valstybę įnešė Lietuvos menininkai – dailininkai, keramikai, monumentalistai, fotografai, grafikai ir kt. Albume dalinamasi kūrėjų biografijomis, parodomis, darbų atsiradimo istorijomis, idėjomis. Tai – mūsų šalies vertybių, simbolių, ženklų identifikavimas plastine, vizualine kalba.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
8. Vincas Krėvė, „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“
„Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“ (1913) Vincas Krėvė sukūrė ryškų, savitą priešistorinės, legendinės mūsų tautos praeities vaizdą. Šį gerai žinomą kūrinį su dailininko, Nacionalinės premijos laureato Algirdo Steponavičiaus iliustracijomis naujai išleido R. Paknio leidykla.
Padavimų pasakojimo centre – nuolatinės lietuvių kovos su gudais, lenkais ir kryžiuočiais. Lietuva čia – pasakų šalis, kur tarp neįžengiamų girių, sraunių upių krantuose, ant piliakalnių dunkso aukštos pilys ir dvarai vario durimis, o juose gyvena išmintingi valdovai, skaisčios jų dukros ir narsūs sūnūs, visada pasiryžę atsisakyti idiliškos medžioklių ir puotų kasdienybės, jei tik reikia ginti Tėvynę…
„Padavimai“ yra unikumas lietuvių literatūroje – Krėvė parašė originalų herojinį epą, maža to, sukūrė jam nepriekaištingą išraišką: suformavo to visiškai kitoniško, legendinio, pasaulio žodyną (daug retų „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių iliustruojami tik Krėvės „Padavimų“ sakiniais!) ir poetinę sintaksę, primenančią lietuvių dainas ir raudas.
Klasikinis lietuvių literatūros kūrinys, daugelį dešimtmečių esantis mokyklų programose, šiuolaikinį skaitytoją žavi nepranokstama kalba ir aukštų idealų gynimu.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
9. Gediminas Jucys, „Vilniaus vaizdų kaita“
„Vilniaus vaizdų kaita“ – fotografijų albumas, atskleidžiantis miesto panoramos ir gerai žinomų Vilniaus vietų kitimą, mieto vystymosi raidą nuo pirmųjų Vilniaus fotografijų atsiradimo iki šių dienų. Ką pavyko išsaugoti, kaip atrodė Vilnius tuomet ir koks jis šiandien? Kaip pasikeitė Augustijonų, Liejyklos, Pilies gatvės, K. Sirvydo skveras, Gedimino pr. ir kitos puikiai vilniečių žinomos vietos, atskleidžiama J. Bulhako, S. F. Fleury ir kitų menininkų nuotraukose, įvairiose iliustracijose ir senoviniuose atvirukuose bei šalia jų pateiktose šių dienų nuotraukose.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
10. Ieva Pleikienė, „Rimtautas Vincentas Gibavičius“
Šis leidinys – iškilaus Lietuvos menininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Rimtauto Vincento Gibavičiaus kūrybą pristatantis albumas, papildytas amžininkų, dailėtyrininkų prisiminimais ir įžvalgomis apie menininko kūrybą.
„Rimtautas Gibavičius – charizmatiškas savojo laiko žmogus, garsėjęs erudicija, konstruktyviu mąstymu, įgimtu estetizmo pojūčiu, komunikabilumu, diplomatiškumu. Autoritetas. Universalus menininkas: grafikas, sgrafito meistras, teatro ir knygos dailininkas… Dėstytojas, dėl kurio buvo verta studijuoti tuometiniame Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Vilniaus žinovas. Tai epitetai iš jų pažinojusiųjų prisiminimų. […] Rengiant šią knygą didelis dailininko bičiulių būrys entuziastingai sutiko pasidalyti prisiminimais, įsitraukė į pagalbą, patarė, siūlė… Neįkainojamą paramą suteikė dailininko šeima – buvo suteikta galimybė iššniukštinėti visus namų stalčius ir lentynas, išsamiai susipažinti su išlikusiais dokumentais, užrašais, laiškais, nuotraukomis ir kt. Sukauptos medžiagos neįmanoma sutalpinti viename kūrynyje, todėl apsispręsta pristatyti kūrybą, šalia pateikiant svarbiausius kūrybos ir asmenybės bruožus atskleidžiančias bičiulių meno vertintojų impresijas. Tai pirmas žingsnis link išssamių Gibavičiaus kūrybinio palikimo, pedagoginės veiklos, asmenybės tyrimų“, – sako knygos autorė I. Pleikienė.
Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.
Foto: „Vilniaus galerija“
Visas jus dominančias prekes galite pamatyti puslapiuose www.vilniausgalerija.lt bei www.parketasirtapetas.lt, o gyvai apžiūrėti ir įsigyti – „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose. Tai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrę „Parketo ir tapeto“ bei „Vilniaus parketo“ salonai (tikslūs jų adresai – čia).
Šiose parduotuvėse rasite ne tik „Vilniaus galerijos“ parduodamus kūrinius bei knygas, bet ir papildomą autorinės rankų darbo keramikos, tekstilės asortimentą. Rezervuoti prekes ir gauti daugiau informacijos galite, paskambinę telefonu +370 5 275 3108 arba +370 652 95965.
Laimingų ir jaukių švenčių jums linki „Vilniaus galerija“!
