Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2018 m. rugsėjo 3 d. 23:18
Savaitės parodų kalendorius
Rugsėjis 3 - 9
„Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda pasakoja, kaip Lietuvoje atsirado daiktų dizainas ir dizaineriai, atskleidžia netikėtas šalies istorijos, asmenybių ir kūrinių jungtis.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.

„Lietuva. Londonas. 1968 | Lietuviško dizaino odisėja“

1968 metų rugpjūčio mėnesį Londone legendiniame parodų centre Earls Court buvo pristatytas Lietuvos, kaip vienos iš sovietinių respublikų, paviljonas, supažindinęs su kultūros, meno, mokslo ir pramonės pasiekimais. Tai buvo vienas iš moderniausių bei konceptualiausiai įgyvendintų Lietuvos prisistatymų Vakaruose sovietiniais metais. Kadangi tai buvo eksportui skirtas projektas, specialiai šiai progai sukurtų ambicingų meno ir dizaino kūrinių pavyzdžiai, leidiniai ir parodos atgarsiai liko beveik nežinomi.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.

„(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“

Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės atskleidimas – universalios temos, aktualios tiek tarpukariu dirbusiems kūrėjams, tiek mūsų laiko žiūrovui. Parodą sudaro trys šias temas interpretuojančios dalys: „Spiritus loci“, „Žvilgsnis į ateitį“, „Kasdienybės refleksijos“. Šalia gerai pažįstamų autorių rodomi mažai žinomi ir visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki rugsėjo 16 d.

„Vaikų pasaulis. XVIII–XX amžius“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

Vaikų mada, kaip ji suprantama šiandien, iki XVIII amžiaus pabaigos neegzistavo. Prancūzų filosofas, Apšvietos amžiaus rašytojas Žanas Žakas Ruso (Jean Jacques Rousseau, 1712–1778) pirmasis iškėlė idėją, kad vaikas yra ne „sumažinta“ ar „miniatiūrinė“ suaugusiojo kopija, o unikali, besivystanti asmenybė. Ši įžvalga ėmė formuoti visapusiškesnį plačiosios visuomenės požiūrį į vaikų aprangą ir vėlesniame amžiuje. Parodoje pirmiausia suteikiama galimybė lankytojams stebėti vaikiško kostiumo raidą – visas vaikų mados tendencijas ir kryptis nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio. Be to, jau pats parodos pavadinimas atskleidžia, kaip vaikiški drabužiai parodo ilgainiui kitusį visuomenės požiūrį į vaiką ir vaikystę.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki spalio 18 d.

„Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.

„3DVS2D“

Parodoje dalyvaujantys menininkai kalba ne tik apie nesibaigiančią ir vis iš naujo permąstomą tikrovės ir jos reprezentacijos dvikovą. Vaizdų reprodukavimo medžiagos, metodai ar atvaizdai kūriniuose, šiuo atveju, suvokiami kaip atminties objektai, įkūnyti faktai ar tūriniai įvykiai. O patys kūriniai kalba apie platesnius vizualiosios kultūros kontekstus. Nors bendras vardiklis lieka 3D vs 2D antipodai, juose užsimezga ir saviti, nepriklausomi naratyvai, išskleidžiantys talpesnius probleminius ir sociokultūrinius klausimus. Tad ir šie įkūnyti dokumentai parodoje kaip hipotetiniai dabarties simptomai ir išeities paieškos, tačiau ne diagnozė ar pretenzija.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki rugsėjo 15 d.

Jurgis Tarabilda: „Realybės šou“

Parodoje „Realybės šou“ siekiama išjungti suvokimo automatizmą kasdienės tikrovės atžvilgiu, tikintis sutrikdyti ir žvilgsnį, ir patį pasaulį. Šiuo atveju dėmesys telkiamas ties įprastų įvykių patyrimu bei neatpažintų daiktų bruožų atradimu. Kūriniuose pasaulis padaromas keistu tik tam, kad vėl taptų įprastu. J. Tarabildos kūryboje naratyvai atsiranda intuityviai. Prieš metus pristatęs parodą „Don’t Ask Why“ jis provokavo žiūrovus susikurti individualų pasakojimą, pasikliaujant kiekvieno asmenine patirtimi. Tą kartą kūriniai tapo priežastimi kiekvienam žiūrovui dar kartą išgyventi asmeninę patirtį, emociją ar prisiminimą.
„Meno nišoje“ veikia iki rugsėjo 29 d.

Arvydas Brazdžiūnas–Dusė: „Tapyba“

Dusė kaip menininkas atstovauja tapybos požiūriui, kuriame tapybinė gestikuliacija rungiasi su kūrybiniu intelektualumu, brutalus neokspresionizmas tartum priešpastatomas rafinuotam ir intelektualiam postmodernizmui. Tačiau iš tiesų šie du ‚skirtingi“ matymai ir mąstymai jungiasi, gimdydami visokiausių pavidalų lervas ir vabalus, vadinamus paveikslais. Tame esama ir paslapties, ir keistumo – nes tai nusistovėjusių normų, įsigalėjusio „mainstrymo“ neatitinkantis požiūris.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugsėjo 20 d.

Rita Rimšienė: „Minčių skaitiniai“

Nors R. Rimšienės tapyba sistemiška ir metodiška, tačiau vaizduojamieji „subjektai“ / „objektai“ lieka apibendrinti, fluidiški ir materialiai neapčiuopiami. Žiūrovui tenka rimtai paieškoti atpažįstamųjų vardiklių, o greičiau net juos pačiam sugalvoti. Paveiksluose  yra viskas grįsta vizualiniu išgyvenimu, remiamasi spalvų ir formų išraiškos galimybėmis.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

Vilniaus galerijų savaitgalis

Jau antrąjį kartą vykstančiame renginyje dalyvaus 26 Vilniaus meno galerijos ir meno erdvės, kurios lankytojus pasitiks su naujų parodų atidarymais, atviromis menininkų studijomis, edukacine programa ir kitais meno renginiais. Vienas pagrindinių renginio tikslų yra ne tik supažindinti visuomenę su įvairiais šiuolaikinio meno procesais bei kūrėjais, bet ir skatinti daugiau sužinoti apie Vilniaus miesto galerijas ir meno erdves.
Vilniuje vyksta rugsėjo 7-10 d.

Andrius Erminas: „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“

Parodoje „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“ autorius pristato naujausius darbus, kuriuos jungia bendra „Kūno“ tema. Kūnas čia suvokiamas kaip fizinė materija, turinti asociatyvų ryšį su pasąmoniniais išgyvenimais. Šis „Žmogiškojo faktoriaus“ skyrius balansuoja tarp anapusybės bei realybės kvestionuodamas pastarųjų ribas. Pasak autoriaus šių ribų takumas atsiskleidžia analizuojant žmogaus vidines būsenas bei patirtis, todėl vaizduodamas tik tam tikrus menamo kūno fragmentus menininkas kuria įvairias siužetų linijas, kurias žiūrovas gali savaip konstruoti remiantis savais išgyvenimais ir patirtimis.
Galerijoje „(AV17)“ veikia iki spalio 9 d.

„Laukiant kito atėjimo“

Projekte dalyvauja trisdešimt menininkų ir jų kolektyvų, po dvidešimt kiekvienoje parodos dalyje. Jungiančiu projekto leitmotyvu tapo heterotopija – tuo pat metu egzistuojanti ir nesanti vieta – kuri svarbi tiek parodos menininkų kūryboje, tiek jos dalių tarpusavio sąryšyje. Parodų heterotopiškumu nesiekiama atitikti abiejų valstybių kultūrinių erdvių. „Laukiant kito atėjimo“ suteikia galimybę suskliausti dviejų valstybių skirtumus ir sukurti naują erdvę, kurioje kūryba ir meno lauke besiformuojančios pozicijos yra to paties peizažo elementai. Parodos Vilniuje ir Varšuvoje skiriasi savo struktūra: pirmojoje kelias per heterotopijas tiesiamas per sąstingio, tvyrančios įtampos jausmą; antrojoje meno kūriniai seka vienas kitą, pasakodami istorijas apie laukimą.
Šiuolaikinio meno centre veikia iki spalio 18 d.

Simon Dybbroe Møller: „Viduramžiai“

S. Dybbroe Møller’io solo paroda ŠMC Vilniuje prasideda „in medias res“, tačiau brendo jau kurį laiką. Paremta videofilmu „Poetas, arba kodėl negali pasitikėti atomais? Jie viską išgalvoja“ (2018), ši paroda žymi Dybbroe Møller’io anachronizmų trilogijos kulminaciją. Šie trys videofilmai yra apie iš pažiūros nepalyginamus, tačiau keistai charakteringus objektus arba būtybes, dalykus, kurie vėluoja, kurie priklauso praeičiai, tačiau, kurie, pasirodydami dabartyje, sukelia pertrūkius laike – apie tam tikros lauktos evoliucijos produktus.
Šiuolaikinio meno centre veikia iki spalio 18 d.

„Slovakijos meno dienos“: „Jaunasis slovakų menas“

„Slovakijos meno dienos“ – tai kasmetinis parodų projektas, kurio metu jaunieji slovakų menininkai turi galimybę prisistatyti Europos sostinių galerijose. Pirmieji trys pasirodymai vyko Vienoje, Londone ir Amsterdame. Nors pagrindinis šių parodų ciklo tikslas yra vizuali Slovakijos meno prezentacija, tačiau būtina pabrėžti, kad demonstruojamos kolekcijos nėra absoliučiai reprezentatyvios turinio ar formos aspektu, nes taip pat  siekiama užmegzti ryšius tarp europietiškųjų partnerių, atskleisti įdomių šalies menininkų pasiekimus tarptautinei bendruomenei.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugsėjo 23 d.

Vytautas Tomaševičius: „Pašnekesiai virtuvėje“
Autoriniu skaitmeninio impresionizmo stiliumi kuriami pašnekesiai virtuvėje išsaugo V. Tomaševičiui būdingas drąsias spalvas, konkrečias, apčiuopiamas formas ir detales, tačiau šį kartą autoriui vien tapybos maža: ją papildo žiniasklaidos ir literatūros tekstų ištraukos, „Kvapų namų“ sukurtas daugiabučių mikrorajono kvapas, instaliacijos, garso ir apšvietimo sprendimai.
„Sakyčiau, ši paroda labai asmeniška, tiek dėl w raidės, tiek dėl išėjimo, išvietinimo temos“, – prisipažįsta vidurinei lietuvių kūrėjų kartai atstovaujantis menininkas, turintis lenkiško kraujo. Tiesa, pabrėžia savo darbais jokiu būdu nesiekiantis idealizuoti praeities, tik kviečiantis ją apmąstyti iš dabarties pozicijų.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 25 d.
„Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ 

Parodoje bus eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„KAUNAS PHOTO STAR“ 2018 finalistai“

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija), Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer(Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis(Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki gruodžio 31 d.

Vytautas Kazimieras Jonynas: „Visa širdim į Lietuvą“

V. K. Jonynas dėstė Mainco meno institute Vokietijoje, Catan Rose meno institute ir Fordhamo universitete (JAV), surengė parodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, JAV. Jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose. Laikas išeivijoje (Vokietijoje, Amerikoje) – tai gilių V. K. Jonyno ieškojimų, kūrybinės brandos etapas. Virtuoziškose iliustracijose, urbanistiniuose piešiniuose ir akvarelėse, teminėse ir mitologinėse kompozicijose, peizažuose ir portretuose ryškėja naujų žemynų meno dvelksmas, persipinantis su moderniojo meno ir abstrakčiojo ekspresionizmo elementais. Tolimų šalių horizontai neištrynė iš dailininko atminties meilės gimtajam kraštui, nuostatų apie tautinio meno svarbą, gebėjimo orientuotis menų ir stilių raidoje.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 23 d.

Žibunto Mikšio grafikos paroda

Ž. Mikšio kūrybos darbų paroda.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 5 d.

Danutė Žalnieriūtė: „Kintančios struktūros“

Grafikė pristato savo naują kūrybinį posūkį. Daugiausia dirbusi oforto technika, šioje parodoje dailininkė žiūrovams pateikia koliažines abstrakcijas, atliktas iškiliosios ir įgilintos spaudos technikomis. Kaip pati autorė teigia: „abstrakcija leidžia pasinerti į kūrybos, nesuvaržytos saviraiškos galimybes, patirti improvizacijos malonumą, sukonkretinti vaizduotę ir suabstraktinti tikrovę“. Tokį kūrybinį pokyti padiktavo pats gyvenimas – atėjus etapui, kuomet norisi iš naujo viską susidėlioti, susirankioti, padaryti šiokią tokią tvarką, dailininkė leidosi naujų, meninių atradimų keliu. Pasak autorės, „kūrybos procesas teikė didesnį malonumą negu pats rezultatas, kadangi darbai buvo kuriami be išankstinio eskizo, grynai improvizuojant ir džiazuojant“.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki spalio 2 d.

Bonaventūra Šaltis: „Eidas“

Tapytojas žinomas kaip portretų, miniatiūrų, švelnių peizažų, natiurmortų, abstrakcijų autorius. Jo tapymo maniera preciziška, kūriniams būdingas dekoratyvumas. B. Šalčio drobėse poetizuojamas gamtos grožis, akimirkos įspūdis, brėžiamos žmogaus gyvenimo ir gamtos pasaulio paralelės, taip pat atskleidžiama kasdienių daiktų estetika. Dailininkas daug dėmesio skiria piešiniui, natūros studijoms.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 27 d.

Giedrius Liagas: „Potemės“

G. Liagas (g. 1967) į kūrybą pasinėrė itin anksti: būdamas vos septyniolikos, prisidėjo prie Kauno jaunųjų fotografijos „chuliganų“, vėliau pakrikštytų „Plėšriųjų sekcija“ (neoficialios menininkų grupės nariai buvo Arūnas Kulikauskas, Gintautas Stulgaitis, Saulius Paukštys, Visvaldas Dragūnas). Kaip menininkas G. Liagas formavosi kūrybinės laisvės pritvinkusioje aplinkoje, kur avangardinės idėjos reiškėsi ne vien kompoziciniais sprendimais, technologiniais eksperimentais, bet veržėsi ir į turinį. Laikotarpis ir atrasti bendraminčiai kolegos padarė didelę įtaką fotografo pasaulėjautai.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki lapkričio 4 d.

„Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levi ir S. Bajer – palikimas“

Pristatomoje parodoje – įvairios M. Levio ir S. Bajero fotografijos, kuriose užfiksuotos tarpukario Lietuvos gyvenimo akimirkos: šventės ir kasdienybė, vietovių panoramos ir pastatai, žinomų Lietuvos asmenybių (Seimo narių, dvasininkų, rašytojų, menininkų) ir eilinių valstybės piliečių atvaizdai. Paroda parengta iš Ukmergės kraštotyros muziejaus rinkinių.
Chaimo Frenkelio viloje veikia  iki rugsėjo 30 d.

Rūta Šipalytė: „Miestai. Keliaujantys namai (fragmentai)“

Keramikos darbų paroda.
Vytauto Valiušio keramikos muziejuje veikia iki rugsėjo 30 d.

Henrikas Orakauskas: „Refleksijos“

Jubiliejinė skulptūrų paroda.
Utenos dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 19 d.

Linas Blažiūnas: „Dvi pusės“

Personalinė L. Blažiūno darbų paroda.
Utenos muziejuje veikia iki spalio 6 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!