Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. balandžio 1 d. 23:49
Savaitės parodų kalendorius
Balandis 1 - 7
Vilniaus kavinė „Nykštukas“: sienų tapypa, fotografijos, iliustracijos

1965 metais Vilniuje atsirado vieta, kurią netruko pamilti bene visi mažieji sostinės gyventojai. Tai – legendinė vaikų kavinė „Nykštukas“ buvusioje P. Cvirkos gatvėje (dab. Pamėnkalnio g. 24). Kavinės sienas puošė pasakiški Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus, vėliau tapusių Nacionalinės premijos laureatais, kūriniai, stovėjo specialiai vaikams kurti baldai, o vitrinoje straksėjo gyvos voveraitės!

Balandžio 2-27 dienomis „Domus galerijoje“ (P. Lukšio g. 32) bus demonstruojamas atkurtos „Nykštuko“ sienų tapybos fragmento skaitmeninis atspaudas – 12 kvadratinių metrų, autentiško dydžio, lygiai toks, koks ir buvo originalus kūrinys, beveik tris dešimtmečius džiuginęs kavinės lankytojus. Pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje „Vilniaus galerijos“ pristatytą B. Žilytės ir A. Steponavičiaus freskos dalį šįkart lydi archyvinių „Nykštuko“ kavinės fotografijų bei pastarųjų menininkų knygų iliustracijų paroda. Įėjimas nemokamas!
„DOMUS galerijoje“ veikia iki balandžio 27 d.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“

Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Adomas Danusevičius: „Purvas ir gėlės“

Purvas ir gėlės – universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo – beformio ir netauraus – dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.
„Vartų galerijoje“ veikia iki gegužės 10 d.

Tautodailės paroda „Tarp žemaičių“

Gausias tautodailininkų pajėgas jungianti Šiaulių krašto (Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių ) tautodailininkų bendruomenė pakvietė 2019 metais jungtis tautodailininkus iš Telšių, Platelių bendruomenių, paminėti Žemaitijos regiono metus, surengti Šiaurės Lietuvos žemaičių tautodailininkų  darbų parodą  „Tarp žemaičių“ Šiaulių Dailės galerijoje.

Žemaičių regioninė savimonė, autentiška kultūrinė orientacija, besiremianti ilgalaike istorine, kultūrine, religine autonomija, padėjo išsaugoti įdomią, savitą regioninę kultūrą, kuri dabartiniame integracijos į Europą procese tikrai negali kenkti bendriesiems lietuvių ir Lietuvos interesams, o tik gali šią kultūrą papildyti savomis tradicijomis, kalba, savitumo žavesiu.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia nuo kovo 30 d.

„Pro V. B. prizmę: Monikos Furmanos ir Jolantos Kyzikaitės tapyba“

Ar kada nors esate lankęsi dailininko dirbtuvėje? Ar teko stebėti kūrybos procesą iš arti? MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus užfiksavo šiuolaikinių menininkių Monikos Furmanos ir Jolantos Kyzikaitės kūrybinio proceso užkulisius. Kadruose užfiksuotas drobių „augimas“ nuo pirmų potėpių iki galutinės idėjos įgyvendinimo. Filmuodamas kūrybinį procesą V. Butkus užmezga ryšį su autorėmis ir įamžina unikalius paveikslų kitimo momentus. Šie vaizdai leidžia iš arčiau susipažinti su menininkių kūrybine aplinka.

Autorės naudoja skirtingus kūrybos principus: J. Kyzikaitė struktūruoja ir apgalvoja paveikslo siužetą pasitelkdama piešinių eskizus, o M. Furmana improvizuoja ir remiasi savo aktų serija, kurią sieja su vaizdais iš interneto. J. Kyzikaitės drobės atveria pačias įvairiausias žaidimo tematikos interpretacijas. Kuriami siužetai kalba apie žmogiškąsias vertybes, socialines ir autobiografines temas. M. Furmana savo kūryboje konstruoja mistifikuotą ir kintantį moters portretą, fiksuoja gyvenimiškas patirtis, paliečia tapatybės temą.
„MO muziejuje“ veikia iki balandžio 25 d.

Mykolas Juodelė: „Neišspręsta šalis“

Autorės naudoja skirtingus kūrybos principus: J. Kyzikaitė struktūruoja ir apgalvoja paveikslo siužetą pasitelkdama piešinių eskizus, o M. Furmana improvizuoja ir remiasi savo aktų serija, kurią sieja su vaizdais iš interneto. J. Kyzikaitės drobės atveria pačias įvairiausias žaidimo tematikos interpretacijas. Kuriami siužetai kalba apie žmogiškąsias vertybes, socialines ir autobiografines temas. M. Furmana savo kūryboje konstruoja mistifikuotą ir kintantį moters portretą, fiksuoja gyvenimiškas patirtis, paliečia tapatybės temą.
„Vilniaus fotografijos galerijoje“ veikia iki balandžio 13 d.

Edith Karlson: „Keturių raidžių pasaulis“

Neapykanta (hate), meilė (love), darbas (work), baimė (fear), pinigai (cash), šlamštas (spam), skausmas (pain), iškrypimas (perv), apgaulė (scam), silpnumas (weak), žaidimas (game), juokas (meme), išmatos (poop) – tai žodžiai, apibūdinantys keturių raidžių pasaulio individo jausenas ir būsenas. Chaotiškame, absurdiškame pasaulyje įstrigęs žmogus, nuolat kovojantis su savo paties jausmais – toks jis reflektuojamas estų menininkės Edith Karlson skulptūrinėse instaliacijose. Jų centre atsiduria gyvūniškos ir antropomorfinės figūros, išreiškiančios įvairiausius charakterius liūdnose ir tuo pačiu ironiškose gyvenimo linijose.
Galerijoje „(AV17)“ veikia iki balandžio 27 d.

Sigita Maslauskaitė ir Saulius Mažylis: „1+1=1 IR DU TAPS VIENU“

Tai – pirmas bendras menininkų darbas. Šeimyninio dueto darbai – performatyvių bruožų turintys kūriniai apie būtį ir buvimą drauge, apie atmintį ir pasąmonę.  Trokšdami sau ir žiūrovui pa(si)aiškinti, menininkai suformulavo 7 parodos formą pagrindžiančius postulatus:

1. Pavadinimas – tai ir reklaminis šūkis, kuriuo niekas netiki, ir aliuzija į santuokinę priesaiką, kuria abu menininkai tiki.

2. Skulptūriški moters ir vyro pavidalai byloja apie jų supanašėjimą į šalia esantį „ir varge, ir džiaugsme“. Putplastis – kasdienis SM kūrybos įrankis, aliejiniai dažai – kasdienė SMM kūrybos medžiaga. Pigi butaforinė medžiaga ir forma reiškia atsainumą, įsiamžinimo nereikšmingumą, nes „nieko nėra amžino“.
Galerijoje „(AV17)“ veikia iki balandžio 8 d.

Vlado Karatajaus tapybos paroda

V. Karatajus nutapė žymių Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų  portretų, peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų. Kūrybai būdinga lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus, platus potėpis.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki balandžio 13 d.

„Odė Žemei 2019“

Tradicinė tarptautinė vaikų ir jaunimo keramikos darbų paroda „Odė Žemei 2019“ skiriama pasaulinei Žemės dienai. Parodos organizatorius – Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, eksponuojami 294 keramikos darbai. Parodoje dalyvauja Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo įstaigos (Hermano Zudermano gimnazija, „Verdenės“, Prano Mašioto ir Martyno Mažvydo progimnazijos, Maksimo Gorkio pagrindinė mokykla), Klaipėdos regos ugdymo centras, Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija „Žiezdrė“, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubai „Žuvėdra“, „Liepsnelė“ ir „Draugystė“. Savo darbus atsiuntė Palangos moksleivių klubo dailės studijos „Spalvų sala“ nariai,  Kretingos meno mokyklos ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos auklėtiniai, Endriejavo pagrindinės mokyklos keramikos būrelio dalyviai, Šiaulių moksleivių namų taikomosios dailės būrelio ir Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Meteoras“ nariai. Eksponuojami nuolatinio parodos „Odė Žemei“ dalyvio – Liepojos (Latvija) vaikų ir jaunimo centro – mokinių darbai.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki balandžio 7 d.

Tatjanos Mackonienės tapybos darbų paroda

„Tauragnų krašto muziejuje“ veikia iki balandžio 23 d.

Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos mokytojų dailės darbų paroda

„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki balandžio 23 d.

„Žemės diena 2019 – Utena“

Utenos kraštotyros muziejuje fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ tarptautinė kasmetinė gamtos fotografijų paroda „Žemės diena 2019 – Utena“ skirta pasaulinei Žemės dienai. Parodos aptarimas ir uždarymas balandžio 6 dieną 13 valandą.
„Utenos kraštotyros muziejuje“ veikia iki balandžio 6 d. 

Arūnas Baltėnas: „Josifo Brodskio miestai“

„Vilniaus galerija“ Šiauliuose pristato didžiulio populiarumo sostinėje sulaukusią Lietuvos fotografo Arūno Baltėno (g. 1956) parodą „Josifo Brodskio miestai“, kurioje eksponuojami darbai iš ciklų „Venecija visada“ ir „Sankt Peterburgas. Be pasirinkimo“. A. Baltėno kūriniai kovo 18 – balandžio 22 dienomis rodomi „Namų idėjų centre (NIC)“ (Pramonės g. 17B, Šiauliai).

Fotomenininko kūryboje jau daugiau nei tris dešimtmečius fiksuojamas praeinantis laikas. Tai – šviesi, negatyvaus atspalvio neturinti fotografija, kartais pasižyminti nostalgija ir sentimentaliu grožiu. Viena pagrindinių temų – laikas ir dėl jo išryškėjantys pasikeitimai, slinktis, sustojusio miesto akimirkos.
„Namų idėjų centre (NIC)“ veikia iki balandžio 22 d.

Artūras Morozovas: „Kauno veidai: Šančiai“

Parodoje pristatomos penkiolika fotografo Artūro Morozovo fotografijų, meistriškai atskleidžiančių savitą Kauno rajonų charakterį, ten esančias bendruomenei svarbias vietas, objektus, simbolius, bei, žinoma, žmones. Pradėjusi kelią senamiestyje, paroda jau buvo rodyta Vilijampolės ir Šilainių gyventojams. Šįkart žiūrovai kviečiami jas atrasti Šančiuose.
Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinyje veikia iki gegužės 20 d.

Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“

Lankytojams siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Keliasdešimties nedidelio formato pynimo darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki balandžio 28 d.

Kinų „šeji“

Nacionalinėje dailės galerijoje Lietuvos žiūrovams pristatoma Kinijos nacionalinio dailės muziejaus kuratorių parengta paroda Kinų šeji: rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio dailės muziejaus. Šeji, kitaip laisvo potėpio menas, yra viena iš kinų meno tendencijų. Skirtingai nei nuo Renesanso laikų tikroviškumo siekusi Europos šalių dailė, kinų dailė netobulino daiktų vaizdavimo, o labiau pabrėžė menininko vidinio pasaulio ir jo emocijų raišką. Šeji mene siekiama ne panašumo, o harmonijos tarp išorinio pasaulio ir savęs. Tai intuityvi menininko vidinio žinojimo ir intelektinės patirties reprezentacija. Parodoje pristatomi 73 kūriniai, kuriuos sukūrė 28, įvairiomis tradicinėmis technikomis dirbantys, dailininkai. Parodos lankytojai Vilniuje turės galimybę išvysti šiuolaikinę kinų tapybą tušu, aliejinę tapybą, akvarelę, grafiką ir skulptūrą. Tai dailės kūriniai, išsiskiriantys šeji dvasia ir modernumu. Parodą lydės speciali NDG organizuojama edukacinė programa – paskaita ir kūrybinės dirbtuvės, pristatančios šeji dailės techniką ir sampratą.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 4 d.

Henrikas Čerapas: „Aftermath“

Henriko Čerapo tapybos darbų serija „Aftermath“ yra serijos „Les Exercices“ tąsa, pradėta po parodos, vykusios 2017 metų spalį-lapkritį Krokuvoje. Parodoje „Aftermath“ rodoma 2017.11-2019.01 laikotarpiu nutapytų darbų rinktinė kolekcija, žyminti tapybinio proceso transformacijas ir išskleidžianti desperatiško egzistencinės tuštumos išgyvenimo amplitudę. „Serijiškumas“ čia turi giluminę autobiografinę prasmę, parodoje jis išryškėja ir kaip esminis dabartinės tapybos mutacijas liečiantis klausimas.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki balandžio 13 d.

Baltijos šalių tekstilė

Trienalė pavadinimu Tapatybė, skirta Latvijos valstybės šimtmečio minėjimui, tad parodos tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pastaraisiais metais, globaliame įvairių politinių ir socialinių įvykių kontekste (įskaitant ir migracijos problemą), ji tapo itin aktuali. Ši sąvoka nebeturi siauro nacionalinio požiūrio, ji – kur kas platesnė ir filosofiškai talpesnė, todėl ir menininkai buvo kviečiami apmąstyti tapatybės temą įvairiais aspektais: istoriniu, socialiniu, politiniu ir nacionaliniu, o taip pat – asmeniniu, meniniu bei filosofiniu.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 5 d.

Edvardas Tamošiūnas: „buvo ir yra“

Ne vienerius metus E. Tamošiūnas dirba Fotografijos muziejuje, skaitmenina muziejines vertybes, dokumentuoja muziejaus gyvenimo akimirkas. Autorius konsultuoja ir prisideda rengiant populiarias, senąsias fotografijos technologijas pristatančias edukacines programas, bendradarbiauja su senųjų fotografijos technikų meistrais ir kartu organizuoja kūrybines dirbtuves, veda fotografijos būrelį vaikams. Šiaulių fotografijos bendruomenėje E. Tamošiūnas išsiskiria puikiomis technologinėmis žiniomis, savitu šviesos užrašymo stiliumi, gebėjimu įsigilinti į pasirinktą temą. „buvo ir yra“ – pirmoji asmeninė E. Tamošiūno paroda.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki balandžio 21 d.

Dalia Truskaitė: „Ne apie“

„Vertinant D. Truskaitės parodą platesniame stiklo meno kontekste, ją neabejotinai galima priskirti šiuolaikiniam stiklo menui, nes stiklą, kaip medžiagą, menininkė konceptualizuoja. O vertinant viso šiuolaikinio meno kontekste, ją galima būtų susieti su minimalizmu, nes D. Truskaitės kūriniams būdinga minimalistinė estetika. Iš minimalizmo menininkė perima formos paprastumą, vizualinės kalbos lakoniškumą, polinkį į abstrakciją. Tačiau kitaip nei tradiciniai minimalistai, D. Truskaitė nevengia operuoti ir tokiomis formomis, kurios turi aiškias kultūrines konotacijas, todėl menininkės kūrybą galima vadinti originalia minimalizmo ir postminimalizmo sinteze“, – apie D. Truskaitės kūrybą rašė V. Paplauskas.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC)“ veikia iki balandžio 14 d.

Povilas Ramanauskas: „Keliaujantis potėpis“

Povilo Ramanausko „Keliaujantis potėpis“ – tai ekspozicija apie nuoseklias šiuolaikinės tapybos galimybių (pra)plėtimo paieškas, ėjimus iš dvimatės tapybos į erdvę, pasivaikščiojimus tapybos paribiais. Parodoje eksponuojami naujausi tapybos kūriniai, objektai, tapybos hibridai. Tapybos raiškos ekspansija skleidžiasi įtraukiant ir keičiant, modifikuojant atpažįstamą galerijos erdvę, kurioje šie tapybos hibridai įsitraukia į vizualią kelionę – potėpis keliauja paviršiais ir galerijos erdvėmis.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC)“ veikia iki balandžio 14 d.

Rosanda Sorakaitė: „Atminties spalva“

Rosandos Sorakaitės kūrybos motyvai – tai tylios, besikartojančios kasdienybės detalės, kurias tapybos pagalba fiksuojant, perkuriant ir interpretuojant įprasminama laiko tėkmė. Medžiaga paveikslui tampa ir į prieblandą grimztantis kambarys, ir šviesos ruože žybsinčios dulkės. Nors menininkė intuityviai renkasi permąstyti vietą ir laiką, kuriame ji yra, atrasti motyvus artimiausioje aplinkoje, tačiau tai, kas nugula paveiksle, neišvengiamai neatsiejama nuo praeities, nuo (ne)pamirštų potyrių ir jausmų. Parodoje pristatomos kelerių metų laikotarpiu plėtotos potemės, besiskleidžiančios atskirose paveikslų serijose, tačiau jas visas jungia sulėtėjusio, išsitęsusio laiko pojūtis.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC)“ veikia iki balandžio 14 d.

„Atspirties taškas“

Nuo ko prasideda meno kūrinys? Kas yra menininko atspirties taškas? Šešių šiuolaikinių menininkų kūriniai Mažosios MO muziejaus salės parodoje pasakos individualias istorijas: A. Polukordo „Šlagbaumas“ trukdys praeiti keleiviui,  L. Parulskio Vilniaus miesto vizija prabėgs sėdint greito maisto kavinėje ar G. M. Kinčinaitytės fotografijos kvies paklaidžioti tarp Marso ir Žemės peizažų. Kiekvienam kūriniui sukurti specialūs interaktyvaus dizaino objektai, kuriuos palietus, pakėlus ar atlikus kitą veiksmą sužinosite kas buvo atspirties taškas menininkui kūrybiniame procese.
„MO muziejuje“ veikia iki balandžio 14 d.

„Mortality check“

Netolimoje ateityje vykstančio karo metu nugalėtoji milijonų populiacija lieka su vieninteliu pasirinkimu – išvalyti savo atmintį ir jungtis į eksperimentinę bendruomenę. 30 dienų dalyviai varžosi tarpusavyje, kad laimėtų vietą naujajame pasaulyje. Šioje išgyvenimo kovoje niekas nėra draudžiama, tačiau viskas yra stebima. Kas tu esi, kai neturi savo tapatybės?

Mortality check yra išgalvotas krizę išgyvenantis pasaulis, kuriame dėl visko diskutuojama. Šiame pasaulyje matome save kaip įsivaizduojamus Kitus, peržengiame gėrio ir blogio sąvokas bei kvestionuojame tiesos egzistavimą tam, kad pasiektumėme, tai kas neįsivaizduojama – perkurtumėme save.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki balandžio 4 d.

Kazys Daugėla: kūrybos retrospektyva

K. Daugėla fotografuoti pradėjo studijų metais. Nuo 1937 m. dalyvavo parodose ir konkursuose. Kaune vykusiuose Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos fotosekcijos rengiamose konkursinėse parodose jaunam inžinieriui už nuotraukas buvo skiriamos premijos. 1939 m. Vokietijoje vyko tarptautinis „Roleiflekso“ firmos konkursas, pavadintas fotografų olimpiada. Iš viso pasaulio buvo pristatyta 35 000 nuotraukų, o atrinkta tik 195. Tarp jų -Daugėlos daryta nuotaikinga Molėtų paežerės nuotrauka. Karo metais Kempteno stovykloje fiksavo tremtinių gyvenimo akimirkas: buitį, darbą ir poilsį, šventes, mokslą ir sportą. Nuo 1952 m. – JAV fotografijos draugijos narys, dalyvavo kasmetinėse išeivijos fotografų parodose Čikagoje. 1988 m. savo fotografijų parodą eksponavo Kauno fotografijos galerijoje, vėliau ji buvo perkelta į Fotografijos muziejų Šiauliuose. 1992 m. surengė parodą „Statybos Lietuvoje ir Amerikoje“. Išleido knygas „Veidai ir vardai” (drauge su fotografais A.Keziu ir V. Maželiu) bei „Išeiviai iš Lietuvos“, kuri 1993 m. Baltijos šalių knygos meno konkurse Rygoje pelnė net du diplomus – už albumo dizainą ir fotografijų meniškumą.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia iki balandžio 6 d.

Bahadir Aksan ir Lidijos Kaleinikovaitės fotografijų paroda

Parodoje sukuriama erdvė apmąstyti gyvenimo laikotarpį, kai patirtis ir džiaugsmas susikerta su neišvengiamybe bei su senatve susijusius vyraujančius stereotipus. Eksponuojamuose kūriniuose senatvė suvokiama kaip sukauptos patirties, atminties, apmąstymų, orumo ir drąsos etapas. Visuomenė neatskiriama nuo socialinių tinklų ir jaunystės kulto, tačiau šį kultą lygiagrečiai lydi senėjančios visuomenės problema. Šis bendražmogiškas procesas dažnai reprezentuojamas kaip tai, kas turi būti sustabdyta ar atsukta atgal. Trapumas, nykimas ir mirtingumas tampa senatvės sinonimais, tačiau tai itin ribotai reprezentuoja tik mažą šio gyvenimo laikotarpio dalį.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia nuo kovo 7 d.

Juozas Pranckevičius: „Peizažo refleksijos“

Juozo Pranckevičiaus kūryboje vyrauja peizažas, gamtovaizdžių, marinistikos ir urbanistikos motyvai. Didžioji peizažų dalis nutapyta pleneruose, dėl to paveiksluose akivaizdi spalvinė darna, derinių įvairovė, ryžtinga ir emocionali teptuko kalba. Individualistai savo kūryboje nesilaiko griežtai apibrėžtų programinių ribų, čia sutelpa įvairios tendencijos ir stilistinės kryptys. Itin brangindami prieškario moderniosios tapybos tradiciją, jie aktyviai vysto plastinę meno kalbą, ypatingą dėmesį skiria spalvos, potėpio išraiškai, kūrinio visumos įtaigumui
„Laiptų galerijoje“ veikia iki balandžio 3 d.

Sigla Ščeponavičiūtė: „Pas Dani genties papuasus“

„Pirmiausia esu gydytoja neurologė. Labai džiaugiuosi teisingai pasirinkusi šią profesiją. Kiekvieną dieną į darbą vykstu kaip į šventę, džiaugiuosi galėdama padėti žmogui. Tą darau su savo nuostabia Neurologijos skyriaus komanda. Tačiau atostogų metu begalinis noras keliauti neduoda ramybės pažinti kitas kultūras, gamtą, įvairias šalis, žmones. Aplankyta apie 80 šalių – tai ne dėl skaičiaus. Manau visiems būtų įdomu sužinoti apie Vakarų Papua (Indonezijos provincija vakarinėje Naujosios Gvinėjos saloje), kur dar ir šiandien gyvena unikali, izoliuota Dani gentis. Teko su ja susitikti. Įveikus visus kelionės sunkumus ir patirtus nuotykius, kelionės įspūdžiai atpirko viską. Noriu su visais pasidalinti šiomis akimirkomis“, – sako parodos autorė.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki balandžio 3 d.

„Laiko tėkmė“

Profesionalioji keramika iš LDM muziejaus rinkinių.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki balandžio 14 d.

Aleksandra Laucevičiūtė-Čipkienė: „Poeto mūza – Savoldo angelas“

Dailininkas A. Valeška, kuravęs vieną iš A. Laucevičiūtės parodų, rašė: „Sandra visa savo kūryba yra europietė daugiau, negu visi kiti mūsų jaunieji dailininkai. Ji net savo koloritu primena nepriklausomos Lietuvos tapytojus. Dailininkės spalvų derinys gana pavojingas, nevartojant pasažo tarp vienos ar kitos spalvos. Dailininkės mėgiama spalva yra geltona, kuri tapyboje ypač sunkiai yra rišama su kitom spalvom. Sandra ilgą laiką tylėjo. Atrodė, kad ji tapybą jau užmetusi. Bet šiandien štai regime visą jos individualią parodą, kurioje akys užkliūva už spalviniu ir kompoziciniu atžvilgiu gerai nusisekusių kūrinių.“
„Chaimo frenkelio viloje“ veikia iki balandžio 7 d.

Salvinija Giedrimienė: „Kelias“

Ketvirtoji asmeninė S. Giedrimienės tekstilės paroda pristato beveik penkis jos kūrybos dešimtmečius – nuo pirmųjų savarankiškų žingsnių iki paskutinių meninių ieškojimų. Retrospektyvos pavadinimas „Kelias“ – neatsitiktinis, perimtas iš konkretaus tekstilininkės gobeleno pavadinimo. Kelio motyvas dažnas jos kūryboje, besikartojantis įvairiais pavidalais (įstrižai praminto tako juosta, judri geležinkelio magistralė, tiltas, pro automobilio langą šmėkščiojantis vaizdas), simbolizuojantis tikslo siekimą, savasties paieškas mene, bylojantis, kad žmogus – amžinas keleivis gyvenimo ir kūrybos kelyje. Ekspozicijoje išskiriami trys kūrybos laikotarpiai, tapatinami su kiekvienam jų būdingais meniniais tikslais: judėjimo ir dinamikos įsisavinimu ankstyvuoju periodu (1973–1980), erdviškumo perteikimu audinyje – brandžiuoju (1981–1990) ir dvasinės šviesos ieškojimu – vėlyvuoju (1991, iki šių dienų) etapu.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki balandžio 14 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.

„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
„Lietuvos dailės muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 20 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!