„Menininko anketa“ – išskirtinė „Vilniaus galerijos“ portalo rubrika. Jos pašnekovai turi galimybę iš daugiau nei dvidešimties paruoštų klausimų išsirinkti juos labiausiai dominančius. Šįkart į klausimus atsako tarpdisciplininio meno kūrėja Tata Frenkel.

Tata Frenkel. Frenkelvox koncertas. Nuotr. Andrius Šatas

Tata Frenkel – tarpdisciplininio meno kūrėja, dirbanti ir kurianti elektroakustinės muzikos ir eksperimentalios edukacijos srityse; tereministė, savo performatyvioj veikloj vykdo «Neregimųjų menų» tyrimą.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?

Neregimų reiškinių ar juslių artikuliavimas pro sukąstus dantis ir humorą. Nors ne. Elektroakustinė muzika ir performatyvi edukacinė veikla. Tikrai nemanau, kad tam turi kažkas skatinti. Labai dažnai grįžtu prie leitmotyvo apie skraidantį žmogeliuką (Luftmensch jidiš kalboj) – neįžemintas, tereminu grojantis ir yra lengvesnis už orą, stebi iš savo kūno, nepriklauso jokiai vietovei. Taip pat visi neregimi kūnai danguj, radijo kūnai.

Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?  

Mano kūrybinės krizės reguliarios – esu bipolininkė, tenka gyventi disciplinuotai ir nuosekliai save stebėti bei turėti omeny, kad viskas baigsis (depresija) arba tornadu nuneš hiperaktyvi euforija (manija). Reguliai skaičiuoju akimirkas, galimybes, jų sinkopes. Bet tai ne krizė, o beveik patologiškas bioritmas.

Tata Frenkel instaliacija „Kaip tampama Fuko Švytuokle“ 2023 m. Asmen. archyvo nuotr.

Tata Frenkel performatyvi paskaita „Piece of cake” 2022 m. Nuotr. Bon Bon

Ko palinkėtumėt, kokį patarimą duotumėt jaunajam menininkui?

Daug mokytis … ir tikrai ne tik menų, neneigti šiuolaikybės, nedalyvauti ten, kur nenori, atsisakyti, ko nenori.

Jei jūsų gyvenimas turėtų garso takelį, kokia daina, muzikos kūrinys tai būtų?  

Žinoma, daryčiau viską, kad jo nebūtų, bet jei nepavyktų – tai pro triukšmą kartais pasigirstantis mylimiausias kūrinys „Ikh Hob Dikh Tsifil Lib”. Dar norėčiau Sponge bob’o ir Šreko soundtrack’ų.

Tata Frenkel su Vitalis Vitaleus. Nuotr. Kipro Štreimikio

Kur studijavote ir kas buvo/yra jūsų pagrindiniai mokytojai? Koks jūsų santykis su dėstytojais ir kokia jų įtaka kūrybai? 

Studijavau Vilniaus Dailės Akademijoje Fotografijos ir medijos meno katedroje, šiek tiek École de Recherche Graphique Briuselyje. Akademijoje daugiausiai teko susidurti su dėstytojais „cisvyrais“, kurie mėgo aiškinti, kaip veikia galaktikos. Tie akademiniai laikai įrodė, koks būtinas yra unlearning, na, ir jei nuskambėtų vėl kažkur aiškinimas – galaktikos turės laiko atsukti kurčiąją ausį. O šiuo metu mane labiausiai moko mano instrumentai, technika, įranga.

Ar jūsų menas atspindi šiuolaikines socialines problemas, o gal kalba amžinomis, fundamentaliomis temomis? Ką jūsų kūrybai reiškia socialinis kontekstas ir šių dienų problematika (pavyzdžiui, feminizmas, LGBTQ ir pan.)?  

Hm, tai tos šiuolaikinės yra amžinos. Mano performatyvioj, edukacinėj veikloj socialinis kontekstas reiškia turbūt realybę. Identitetas ir kovos dėl jo yra realybė. Realybė taip pat reiškia aktualaus leksikono naudojimą ir kūrimą, tai privaloma meninei veiklai, tyrimams. O dabar einu miegot.