Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius: rugpjūčio 26 – rugsėjo 1

Reklama

Publikuota: 2019 m. 27 rugpjūčio d. 13:16

Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius

Rugpjūtis 26 - Rugsėjis 1

Justinas Vilutis: „Baimė ryja sielą“

Fotografija

Naujame, dar niekur nepristatytame Justino Vilučio darbų cikle „Fear Eats the Soul“ pasitelkiami įvairūs pop kultūros elementai – nuo serialo „Bafi, vampyrų žudikė“ ar filmo „Gremlinai“ iki tokių filmų kaip „Nosferatu. Siaubo simfonija“ ir „Raganos“. Darbuose plėtojami blogio, transformacijos ir svetimumo vaizdiniai, brėžiamos paralelės tarp chaoso ir groteskiškumo, hiperrealumo bei abstraktumo. Taip projektas tampa būdu tyrinėti objekto būseną ir pirmaprades emocijas – sienas, skiriančias mus nuo išorinės realybės griuvimo. Pasitelkiant skirtingas fotografijos technikas bei įvaizdžius, darbuose prieš žiūrovo akis išplaukia yrantys jūros gyviai, antropomorfiniai peizažai bei neatpažįstami kūnai.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki rugsėjo 21 d.

„Geriausi laikai“

Tapyba, Kita

„Geriausi laikai“ – paroda, pristatanti aštuoniolikos VDA TF dėstytojų kūrybą. Kada buvo geriausi šios mokyklos laikai? Galbūt tai tie laikai, kai dabar savo patirtimi besidalijantys pedagogai buvo jauni? O galbūt dabar, kai tiek jauni, tiek vyresni dėstytojai gali atsiremti į struktūrą ir tradicijas? Paroda nepretenduoja į „geriausius geriausių metų kūrinius“. Paroda kalba apie tai, kad, kiekvieni laikai gali būti geriausi. Ir kad kiekvienas turi savo asmeninius „geriausius laikus“, kurie kažkam kitam gali būti blogiausi. Ch. Dickens savo „Pasakojimą apie du miestus“ pradeda taip: „Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas…“.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugsėjo 21 d.

Jurgis Tarabilda: „Tai, ko nėra“

Tapyba

„Šiais hyperracionaliais meno retorikos laikas, kada idėjos gali būti vertinamos labiau negu emocinės įžvalgos ar intuicija, siūlau šią erdvę patirti be konkrečios verbalizuotos įvesties. Pats žodis idėja – man sufleruoja apie kažką, ko nėra, todėl šiuo atveju, bet koks kūrinių kontekstualizavimas suteiktų jiems nebūtiną reikšmę.

Pats kūrybinis procesas yra intuityvus, tačiau galutinis vaizdas yra techniškai metodinio ir ypatingai tikslaus proceso, kuris prasideda be išankstinio suvokimo kaip kūrinys pasibaigs, kulminacija.

Realistinis, racionalus šešėlis ant paviršiaus derinamas kartu su intuityviomis formomis, taip sukuriant sąveika tarp fizinės paveikslo plokštumos ir vaizduojamos formos. Kūriniai nėra kažką reprezentuojantys, juose nėra nuorodos į tam tikrus kontekstus ar temą, taip pat nesuteikia vizualinės medžiagos išorinei idėjai ar konceptualiam pojūčiui, o trikdo matymo bei suvokimo jausmą“, – sako autorius.
Galerijoje „Meno niša“ veikia iki rugsėjo 28 d.

Gregory Fridberg: „Lietuva – mano pirmoji Meilė, Izraelis – mano Gyvenimas“

Grafika

Gregory Fridberg eksponuojamose parodose tarp įvairiais laikotarpiais užfiksuotų bičiulių ir artimiausių žmonių gyvenimo akimirkų yra ir labai svarbių Lietuvos istorijai momentų. Gregory teigimu, šeima ir tėvynė yra patys brangiausi, kertiniai žmogaus gyvenimo pamatai. Degantys nepriklausomybės laužai, Romo Kalantos medis Kaune, Baltijos kelias, lietuviškus peizažus keičiantys Izraelio miestų vaizdai, kiekviena šio menininko nuotrauka – tai istorinis prisiminimas.
Galerijoje „Laiptai“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

Šiaulių krašto tautodailės paroda

Kita

„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki rugsėjo 24 d.

Ernestas Žvaigždinas: „Mano miestas prie jūros“

Tapyba

Per ilgus metus tapytojo kūrybinis braižas susikristalizavo į savitą, gerai atpažįstamą stilių, paremtą gamtos ir architektūros laisva, kiek abstrahuota improvizacija ar grynai spalvingomis abstrakcijomis. Tačiau tapytojas nevengia ir figūrinių kompozicijų, ir moterų aktų tapymo. Kaip abstrakcijos ar architektūriniai motyvai, taip ir jo sukurti aktai, figūrinės kompozicijos remiasi intuityvia tapybine improvizacija. Tai tik menamas vaizdas į tikrovę, nutapytas impulsyviai, kiek impresionistiškai ekspresyvia tapybine forma. Reikšminga turbūt yra tai, kad tapytojas savo paveikslų niekada netapo iš natūros, kaip daugelis tapybos meistrų tai daro. Jis savo kūryboje tiek vaizdu, tiek spalvomis, faktūromis ar piešiniu improvizuoja. Daugiau ar mažiau realiais, lyg ir atpažįstamais, spalvingais architektūriniais motyvais jis užpildo paveikslo erdvę, ar stipriais, ilgais, dažnai grynos spalvos deriniais sukuria žaismingai plastišką ir emocionaliai paveikų kūrinio erdvėlaukį.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki rugsėjo 7 d.

Nagis Rytis Baltušnikas: „WC TV | I dalis. Torškimai“

Kita

Parodoje pristatomas monumentalios mozaikos ciklas gimė iš tikrų piešinių. Tai – senieji WC peizažai. Pasak menininko, sovietiniais laikais viskas buvo draudžiama. Vienintelė vieta, kur galėjai turėti privatumą, buvo WC. Anų laikų WC – tai ištisi grafičio lobynai: nuo troškimų iki deklaracijų.

Taip jau nutiko, kad parodos autoriui nepavyko jų nufotografuoti, nors ne kartą kalbino fotografus (tada išmaniųjų nebuvo). Kai kuriuos grafičius saugumiečiai naikindavo. Taip Gedimino stulpus paversdavo namuku su dūmais, dvigubą kryžių – „klasėmis“ ir t.t. Erotinių temų nelietė. „Dabar bandžiau ieškoti internete, bet nieko panašaus jau nėra. Tie skauduliai išnyko su epocha, tad mano darbai daugiau istoriniai nei meniniai“, – sako parodos autorius.
„Kauno paveikslų galerijoje“ veikia iki lapkričio 3 d.

Dalia Gasienė: „Kai atsiveria durys į niekur“

Grafika

Dalia Gasienė nėra profesionali menininkė, tačiau jos grafikos kūriniai atskleidžia ypatingai savitą ir beribį Dalios pasaulį. Tai jau kažkas daugiau, negu menas. Tai kelionė amžinybės labirintais, pasąmonės tuneliais, plaukimas pomirtinėmis upėmis ir maudymasis kitų planetų šaltiniuose.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia nuo rugpjūčio 5 d.

Jonas Vaicekauskas: „Šlėga“

Skulptūra ir instaliacija

Yra užrašyta tokia mįslė: „Meška bėga – juoda šlėga lieka“. Tai reiškia gaisravietę – išdegintą plotą. Išdegusį – sunaikintą plotą. Tai susieja šitą žodį su naikinimu. Nieko nuostabaus – smogiamasis instrumentas, o smūgis, kaip žinia, dažnai siejasi su agresija ir naikinimu. Priešus reikėjo naikinti. Kažkada, kuokomis, vėzdais, kai kur, matyt, vadintais ir šlėgomis. Jau pats žodžio skambesys veda prie sunkaus smūgio vaizdinio.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia nuo rugpjūčio 5 d.

A. Kunčius: „Prie jūros“

Fotografija

Ekspozicijoje atsiskleidžia pagrindinis menininko darbo specifikos bruožas – ne fotografuojamo objekto paieškos, ne dialogas su juo ar provokacija, o jo laukimas ir ramus aplinkos stebėjimas. Skirtingai nuo kitų Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų (A. Macijausko, A. Sutkaus ir kt.) menininkas nefiksuoja ypatingų situacijų, jam nebūdingas dramatizmas ar psichologizavimas, nėra proporcijų iškraipymų ar netikėtų rakursų. A. Kunčiui rūpi erdvė, kurioje neišskiriamas vienas žmogus, neakcentuojama viena vieta, kurioje jungiasi daug judančių linijų ir planų. Menininkui ypač svarbūs santykiai tarp žmonių. Jo paties santykis su fotografuojamais žmonėmis unikalus – nuotraukose jie stebimi tarsi iš šalies, niekada nežiūri į objektyvą. Dažnai fotografuojami iš nugaros, kas reta Lietuvos fotografijos tradicijoje.
„Švyturio Bhouse“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

„Showroom“

Tapyba, Grafika, Kita

„Nors rugpjūčio mėnesį stabtelėjam atsikvėpti nuo intensyvaus parodų grafiko, galerijos durys tikrai neužsidaro. Turim išskirtinę galimybę savo erdvėse išeksponuoti mūsų pristatomų menininkų darbus. Kūrinių įvairovė stebina ir nepalieka abejingų, tad džiaugiamės galėdami pakviesti į savo erdves kiek kitokiam pažintiniam vizitui, kuriame galbūt rasite tai, ko taip trūko jums, jūsų namams ar biuro sienoms. Juk menas turi sklisti, o mūsų pareiga – jį skleisti, tad kviečiame ne tik pamatyti, bet ir įsigyti“, – rašo galerija „Vartai“.
Galerijoje „Vartai“ veikia iki rugpjūčio 29 d.

„Nomadiška radikali akademija. Klimato kaitos problemos suvokimui“

Tapyba

Pirmoji personalinė paroda Klaipėdoje, kurioje pristatoma jos paskutinių 2 metų kūryba. Tekstilės objektai ir tapyba – pagrindiniai parodos eksponatai.
Galerijoje „Si:said“ veikia iki rugsėjo 8 d.

Tapybos plenero „Žolinė ‘19“ paroda

Tapyba

Rugpjūčio 16 d. 17.00 val. – tapybos plenero „Žolinė‘ 19“, vykusio Kirdeikiuose, parodos pristatymas ir darbų aptarimas.
„Utenos dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 4 d.

„Paryžiaus pamokos“

Tapyba

Šeštojo tarptautinio Marianos Veriovkinos simpoziumo Vyžuonėlių dvare paroda.
„Utenos kraštotyros muziejuje“ veikia iki rugsėjo 3 d.

„Mūsų asmenukė“

Tapyba

Ką jie visi sako šiais pasiutusiai greitais laikais? Ar (auto)portretu galime papasakoti ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie visą visuomenę? (Auto)portretas atspindi santykį tarp vaizduojamo objekto ir autoriaus. Jame menininkas ne tik atskleidžia intymių asmeninių detalių, tačiau ir pavaizduoja konkrečią gyvenimo akimirką. Portretas – būdas parodyti, kaip žmogus keičiasi. Parodoje eksponuojami kūriniai atskleidžia personažų charakterius, pasakoja istorijas, netgi išsako protestą ir perteikia šiuolaikinės visuomenės nuotaikas. Visi darbai vienaip ar kitaip susiję su žodžiu „pokytis“ ir įvairiomis jo prasmėmis: transformacija ir metamorfoze, mūsų reakcijomis į išorinį pasaulį, skirtingų kultūrų poveikiu žmogaus elgesiui, savojo „aš“ interpretacija. Šiuolaikinei menininkų kartai portretas – galimybė pabrėžti vaizduojamo asmens kultūrą ir socialinę aplinką, nulemiančią žmogaus išskirtinumą bei savitumą.
„MO“ muziejuje veikia iki lapkričio 17 d.

Alisa Rūta Stravinskaitė: „Grafika 2013–2018“

Grafika

Jaunos kūrėjos Alisos Rūtos Stravinskaitės grafikos darbuose vyrauja mitologiniai motyvai, gyvybės ir mirties simboliai. Kūriniuose vaizduojami žmonių tarpusavio santykiai ir šeimos ryšiai, daug dėmesio skiriama tradicijoms ir jų tęstinumui, kultūros paveldui. Menininkei svarbus žmogaus ir jo aplinkos santykis, kurį ji kartais perteikia ir kaip sapnus. Ypatingas dėmesys tenka sąveikai tarp individo ir jo tautinio identiteto, jauno žmogaus tapatumo paieškoms, galimybei rinktis. Kadangi menininkė šiuos grafikos darbus sukūrė dar mokydamasi mokykloje, ne visos temos buvo vystomos sąmoningai. Pasak pačios kūrėjos: „Tai tarsi mano asmeninė vertybių ieškojimo kelio pradžia, kai net neįtariau, kur jis mane nuves. Norėjau būti nuoširdi, todėl rinkausi temas, kurios atrodė svarbios ir jautrios. Viskas vyko labai natūraliai. O vėliau peržiūrinėdama visus savo darbus pradėjau suprasti, kad riba tarp gyvenimo ir kūrybos beveik nepastebima.“
Kauno miesto muziejaus pilies skyriuje veikia iki rugpjūčio 31 d.

„Gilios upės teka tyliai“

Kita

Parodoje pristatoma dešimties menininkių, penkių japonių ir penkių lietuvių šiuolaikinė tekstilė. Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė, Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Homma (Kinran University profesorė, Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje veikia iki rugsėjo 1 d.

Aurimas Eidukaitis: „Dažų imperatorius“

Tapyba

Klaipėdiečio tapytojo Aurimo Eidukaičio parodą pristato menininko veiklą kuruojanti Eglės galerija iš Kauno. Pasak galerijos vadovės, menotyrininkės Eglės Mickutės, A. Eidukaičio tapyba prasideda nuo mąstymo, kai vien regėjimo pojūčiais pasikliauti nepakanka. Norint suvokti šio tapytojo kūrybą, reikia pasinerti į kitokią realybę. Be abejo, tai išgalvotas pasaulis, sudėliotas iš autoriaus gyvenimo patirties, prisiminimų, jį supančios aplinkos, būtų ir nebūtų objektų. Menininko darbuose regime ištisų epochų – senųjų civilizacijų, Renesanso, Baroko – mozaiką, sukurtą iš įvairiausių detalių. Tapytojas yra gerai įvaldęs realistinį stilių, jam imponuoja senųjų meistrų pasiekimai, tačiau drobės plokštumoje jis vaizduoja šiandien pasąmonėje užgimusius vaizdinius. Sapnai ir fantazijų nuotrupos sukuria siužetus, kuriuose negalioja racionalaus proto pradas. Tai siurrealizmo įtaka. Atrodo, kad sustingęs laikas panardina į filosofinius apmąstymus.
KKKC parodų rūmuose veikia iki rugsėjo 1 d.

Romas Klimavičius: „Pasmerkti būti laimingais“

Tapyba, Grafika

Klaipėdietis viduriniosios kartos menininkas R. Klimavičius parodoje „Pasmerkti būti laimingais“ eksponuoja per dvidešimt iki šiol visuomenei nepristatytų kūrinių. Parodos pavadinimas sufleruoja, kad joje bus analizuojama laimės tema. Pasak filosofo Arvydo Piepaliaus, „mes užprogramuoti taip, kad tikėtume, jog laimė yra kažkas, ko reikia siekti. <…> Ar laimė yra tik fikcija, eilinis romantiškas žmogaus prasimanymas, siekiant pagražinti žiauriai nejaukią tikrovę ir pasaulyje nėra nieko, išskyrus gamtos dėsnius, profaniškąją racionalybę ir nuogą priežastingumą? Tikrai yra taip manančių. Bet dauguma mūsų sutiks su maksima, kad žmogus sukurtas laimei, kaip paukštis skrydžiui. Kiekvienas mūsų jaučia ypatingą žmogaus paskirtį ir atsakomybę – būti laimingam, ir visi mes pagal savo jėgas bandom šį siekį realizuoti savo gyvenimu“.
KKKC parodų rūmuose veikia iki rugsėjo 1 d.

Lilija Valatkienė: „Išrinktieji“

Fotografija

Projektas „Išrinktieji“ – dailininkų psichologinių portretų, sujungtų į segmentus, alegorinė dėlionė, jų nutapytų paveikslų reali dėlionė bei viską fiksuojantis ir intrigą atskleidžiantis katalogas – yra savotiška psichologinio portreto žanro „veidaknygė“. „Paroda – tai mano subjektyvi „išrinktųjų“ metaforos (visi pašauktieji, bet ne visi išrinktieji) interpretacija, todėl į mano išrinktuosius pažvelkite taip pat subjektyviai“, – sako menininkė L. Valatkienė.
„V. K. Jonyno galerijoje“ veikia iki rugsėjo 26 d.

Eglė Ganda Bogdanienė: „Pasveikinimas“

Kita

Parodoje pristatomi E. G. Bogdanienės darbai peržengiantys tekstilės ribas. Menininkė savo kūrybą suvokia kaip socialinių eksperimentų laboratoriją, kurioje tyrimo objektu dažniausiai tampa visuomenė ar net pati autorė. Jos darbuose gausiai naudojamos įvairios medžiagos ir skirtingos technologijos. Nauja raiška prabyla vėlimo ir smaigstymo technikos. E. G. Bogdanienės kūryba įtraukia į moters identiteto refleksijas patriarchalinėje kultūroje. Klasikiniai ir krikščionybės mitai, kasdienė rutina, atradimai ir netektys, lyčių stereotipai jos darbuose virsta egzistencinėmis aktualijomis.
„V. K. Jonyno galerijoje“ veikia iki rugsėjo 26 d.

„Sekcija“

Skulptūra ir instaliacija

mažosios plastikos parodos Klaipėdoje rengiamos nuo 2005 m. Jų tikslas buvo pristatyti skulptūrinės formos, mažosios plastikos tendencijas nuo klasikos iki eksperimento, sujungti įvairių kartų menininkus bendroje erdvėje. Per keturiolikos metų laikotarpį gyvuojant šiai tradicijai LDS Klaipėdos skyrius subrandino idėją neapsiriboti vien mažosios plastikos formatu ir žengti plačiau – meno festivalis „Faktas-Forma“ ir jo paroda „Sekcija“ KKKC Parodų rūmų salėse atveria platesnį vizualinių patirčių lauką ir suteikia viltį Klaipėdą paversti savotiška formos meno Meka ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste.

Parodoje „Sekcija“ dalyvauja LDS skyrių skulptorių, ir ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais. Žodis „sekcija“ (lot. sectio – pjūvis, dalijimas) – tai ne tik įstaigos ar organizacijos poskyris ar padalinys, tam tikra žmonių grupė, bet ir baldas, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio. Dabar gyvename laisvės laiku, ir atminties kultūra bei jos įprasminimas meno kūriniu – gyvybingas kaip niekada anksčiau, tad parodos koncepcija apeliuoja į ekspozicinio lauko vizualinį sprendimą žiūrovui pateikiant faktinį rezultatą, formos faktinį egzistavimą.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Irma Leščinskaitė: „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“

Tapyba

I. Leščinskaitės tapybos ir piešinių paroda „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“ yra vienas iš tęstinio projekto, kurio tikslas – įtraukti į šiandieninio meno lauką Lietuvos dailės paveldą, etapų. Ankstesnėse parodose (2009, 2016) tapytoja pristatė du paveikslų ciklus, kuriuose paveldas artikuliuojamas įvairiomis meninėmis formomis. Nuo 2007 m. autorė naudoja parodose interaktyvius techninius sprendimus, kurie papildo tradicinę tapybos raišką.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Antanas Sutkus: „Pro memoria“

Fotografija

Paroda skirta Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti. Eksponuojami autoriniai, dažnai vintažiniai sidabro atspaudai.

Antanas Sutkus dar 1988 m. pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusiųjų susitikimus. Vėliau tai išaugo į unikalią portretų seriją, liudijančią kraupius karo bei pokario įvykius, sutraiškiusius žydų tautos likimą Lietuvoje. Nuotraukose įamžintų ilgai kentėjusių žmonių žvilgsniai mums primena tai, kas įvyko, kad tai niekada nepasikartotų. Daugeliui Antanas Sutkus yra Lietuvos žmonių fotografas. Lietuvos žmonės, ne tik gatvėje sutikti – laimingą ar dramatišką gyvenimą nugyvenę, bet ir žmoniškumą liudijantys lietuvių portretai. Holokaustą išgyvenę žydai fotografui taip pat yra neatsiejama Lietuvos žmonių dalis.
„M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki spalio 6 d.

„Saldus ateities prakaitas“

Tapyba, Grafika

Paroda apima pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga-devintojo dešimtmečio pradžia – prieš pat didžiąsias permainas. Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai, dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

„Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“

Kita

Kauno miesto muziejus kviečia į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengtą parodą „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“. Paroda siekiama prisiminti ir įprasminti Lietuvos parlamentarizmui svarbias asmenybes ir įvykius – ji skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, savo laiku buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų, Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.
„Kauno muziejuje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Objektų paroda „Archyvas“

Skulptūra ir instaliacija

Šiaulių menininkų objektų paroda „Archyvas“ – tai trečiasis tęstinio projekto „Archyvas“ renginys. Trečioji projekto dalis subūrė menininkus, kurių kūrybos laukas nėra tiesiogiai susijęs su skulptūra ar instaliacija. Menininkai erdvines konceptualias kompozicijas pristatė specialiai šiam projektui parinktose Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos salėse. Pagrindinė idėja yra konceptualiai bei vizualiai integruoti šiuolaikinių Šiaulių menininkų kūrybą į istorines erdves-ekspozicines sales. Netikėti ir originalūs menininkų sprendimai, šiuolaikine meno kalba aktualizuotą istoriją, priartina dabartinį žiūrovą prie praeities temų, skatina atrasti dialogą tarp praeities ir dabarties, leidžia naujai atrasti bei suprasti istorines erdves bei ten esančius muziejaus eksponatus.
„Aušros muziejuje“ veikia iki rugsėjo 29 d.

Violeta Bubelytė: „Savas kūnas“

Fotografija

Jau daugiau nei tris dešimtmečius fotografuojamas kūnas keičiasi, bet keičiasi ir autorės požiūris į jį, į save, į fotografiją. 9-ajame dešimtmetyje jauna mergina valiūkiškai rodosi ir slapstosi už draperijų, už veidrodžių, už atspindžių. Ji sprunka nuo mūsų žvilgsnio susidvejindama ir leisdama aplinkai pasiglemžti jos efemerišką kūną. Ji daro bandymus, vis grįžta pažiūrėti į fotografiją tarsi veidrodį, tarsi klausdama: kaip aš atrodau, kas aš esu? O kartu ir vaidindama nusisukusią, tiriančią, laukiančią, matuojančią, matuojamą, prislėgtą, liudijančią, liūdinčią merginą-moterį. Ir besikeičiančią – dešimtajame dešimtmetyje kūnas ima prarasti stangrų jaunystės liaunumą, darosi toks, kokį vizualinė kultūra atmeta kaip neišvaizdų.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

„Choras, pakerėjęs pasaulį“

Fotografija, Kita

Kilnojamoje parodoje eksponuojamos fotografijos, koncertų programos, afišos, dokumentai iš Kauno miesto muziejaus fondų, Kauno valstybinio choro ir maestro P. Bingelio asmeninio archyvų. Parodoje pateikiamos muzikologų, kompozitorių, dirigentų citatos, įvertinančios KVCH profesionalumą ir unikalumą, choro vadovo ir choristų prisiminimai. Ekspoziciniai stendai iliustruojami gastrolių žemėlapiais, koncertų diagramomis.
„Kauno valstybinėje filharmonijoje“ veikia iki rugsėjo 30 d.

Raimondas Paknys: „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“

Fotografija

Šioje parodoje eksponuojamas buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, vadinamosios Abiejų Tautų Respublikos, teritorijoje (Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje) per šimtmečius išsibarstęs architektūros paveldas, atskleidžiama šiandieninė nykstančių bažnyčių, pilių, dvarų sodybų situacija. Tai tęstinis leidėjo ir fotografo R. Paknio parodų ciklo „Išlikęs laikas“ projektas. Įgyvendintų projektų sėkmė rodo dabartinės Lietuvos visuomenės norą domėtis Abiejų Tautų Respublikos istorija ir puoselėti jos istorinę atmintį. Autorius kuria meniškus, istorinės romantikos kupinus vaizdus, kartu ragina atkreipti dėmesį į per šimtmečius deformuotą ir su kiekviena diena vis labiau nykstantį senosios Lietuvos architektūros paveldą: bažnyčias, koplyčias, vienuolynus, dvarus, jų interjerus ir eksterjerus.
„Valdovų rūmuose“ veikia iki rugsėjo 1 d.

„Fotografijos muziejaus studijos“ mokinių paroda

Fotografija

Saulėtą birželį užbaigdami mokslo metus jaunieji kūrėjai tradiciškai pristato savarankiškai parengtą baigiamąją fotografijos kūrinių parodą. Parodos atidaryme darbų autoriai plačiau papasakos apie kūrybos procesą, pasidžiaugs kūrybinio darbo rezultatais. Per mokslo metus pasiekta pažanga bei įgytos žinios bus patvirtintos „Fotografijos muziejaus studijos“ baigimo pažymėjimais.

Fotografijos muziejuje trečius metus vedamą fotografijos būrelį lanko vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai. Du kart per savaitę muziejuje susirinkę mokiniai, padedami fotografo Edvardo Tamošiūno, mokosi fotografijos pagrindų, įgunda valdyti šiuolaikinę profesionalią fotografijos techniką, dirbti su studijine įranga.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

Jonas Rustemas: „Veneros gimimas“

Tapyba

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ rodoma iki gruodžio 31 d.

„Kerinti molio galia“

Keramika

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atsiverianti paroda „Kerinti molio galia“ yra skirta reikšmingam lietuvių profesionaliosios keramikos tarpsniui priminti, kuris siejamas su Kauno „Dailės“ kombinato keramikos skyriuje beveik tris dešimtmečius kurtais mažo tiražo (vos 10 vienetų) dirbiniais.
„Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Kita

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“

Tapyba, Grafika, Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kita

Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.
„MO muziejuje“ veikia iki rugsėjo 1 d.