Seniausieji laikai ir priešistorė – nuotaikingai. Kartu su tikru archeologu tėveliai ir mažieji leisis į kelionę per 12 tūkstančių metų istoriją. Sužinosite ir patys išbandysite archeologinių tyrimų subtilybes, pamėginsite iš šukių atkurti senovėje sudužusį indą, o galop – apsivilkti mūsų protėvių nešiotus rūbus.
Senasis arsenalas, vasario 12 d. 13 val.
Būtybių tyrinėtojos kabinetas – unikali edukacinė ekspozicija, kviečianti lankytoją prisiminti mūsų turtingą mitologiją ir jos veikėjus. Emilijos – paslaptingos mokslininkės – tyrinėjimų erdvėje pristatomos 9 lietuvių mitinės būtybės ir vienas tariamai iš Islandijos parsivežtas radinys.
Paroda siekama atskleisti mitologijos universalumą, padėti į savą paveldą ir tradicijas pažvelgti naujai. Eksponatai apie būtybes pasakoja netiesiogiai, tai – surinkti „įrodymai“, iki galo neatskleidžiantys, ar išties egzistuoja šios būtybės, ar tik tikėjimas jomis. Garsinėje instaliacijoje, lydinčioje ekspoziciją, lankytojas girdi visų šių eksponatų (atsi)radimo istorijas. Jie imituoja tyrinėtojos dokumentaciją – užfiksuoti jos pačios balso įrašai įvairiose radybų vietose, iš balso intonacijų nujaučiamomis ypatingomis, intriguojančiomis aplinkybėmis. Kiekvienas eksponatas papildomas ir trumpu „enciklopediniu“ būtybės aprašymu ir radybų aplinkybių pristatymu – informacine kortele.
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje veikia iki kovo 12 d.
Susipažindami su didžiąją fotografijos paroda „Permainų šventė“, žaidimo forma sužinosime, kas yra šventė, kodėl mes švenčiame bei kaip šventės vyksta. Taip pat vienoje iš jų sudalyvausime patys. O svarbiausia – sukūrę ir nupiešę savo šventės piešinį, galėsime būtent jame ir įsiamžinti. Juk kokia šventė be nuotraukos! O kol renginių salėje veiks instaliacija „Core“, Šeimų sekmadienio užsiėmimai iki vasario 20 d. vyks MO hole, I aukšte. Kūrybinius užsiėmimus 3–8 m. vaikams MO muziejuje veda teatras vaikams „Pradžia“.
MO muziejus, vasario 13 d. 11 val.
„Karlsono kinas“ – tai specialūs, savaitgaliais „Skalvijos“ kino centre rengiami seansai, skirti šeimoms. Programoje rodomi animaciniai ir vaidybiniai kino filmai, skirti vaikams nuo 3 metų ir vyresniems.
„Skalvijos“ kino centras, vasario 12-13 d.
Visus Vilniaus ir ne tik – visos Lietuvos vaikus, jų mamas ir tėvelius, seneles ir senelius, tetas ir dėdes kviečiame į nuotaikingą spektaklį „Vilnių kuriam!“. Jį mažiems ir dideliems paskutinį kartą šią žiemą dovanoja dvi paslaptingos pasakotojos – varnos Kar ir Dar. Varnos viską mato ir viską pamena, net ir tai, kas vyko seniai, prieš daugybę metų. Ar norite iš pirmų lūpų išgirsti, kur valdovas Gediminas susapnavo staugiantį vilką ir kaip šį sapną jam paaiškino krivis Lizdeika? O ar nebūtų įdomu sužinoti, kaip kūrėsi Vilniaus miestas? Ir ne tik sužinoti, bet ir tapti amatininkais bei pirkliais, plūstančiais į karališkąjį Gedimino miestą? O pabaigoje gal būtų smagu kartu su varnomis sušokti Vilniaus klestėjimo šokį? Jei norite visa tai patirti – ateikite, Jūsų laukia puiki nuotaika ir netikėtos staigmenos!
Valdovų rūmai, vasario 13 d. 11.30 val.
Kviečiame 11 – 12 metų moksleivius dalyvauti Lietuvos rusų dramos teatro knygų klube. Dalyviai skaito pasiūlytus kūrinius, aptaria juos, mokydamiesi išsakyti savo požiūrį ir taisyklingai užduoti klausimus. Susipažindami su naujais autoriais ir herojais dalyviai praplečia savo akiratį.
Susitikimai vyksta teatro Mažojoje salėje kartą per mėnesį sekmadieniais, 13 val. Trukmė – 1,5 val. Dalyvių skaičius ribotas. Klubo moderatorė – Olga Vėlavičiūtė, filologė, knygų apžvalgininkė, šiuolaikinės literatūros vaikams mylėtoja, projekto „Knygų vaikams nuoma Lietuvoje“ steigėja. Knygų klubo susitikimuose Olga Vėlavičiūtė papasakos ir parodys įdomiausias pastarųjų metų literatūros paaugliams naujienas.
Lietuvos rusų dramos teatras, vasario 13 d. 13 val.
Spektaklis „Dostojevskis vaikams“ sukurtas pagal žinomo rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio romanus – „Vargo žmonės“, „Netočka Nezvanovna“, „Jaunuolis“, „Broliai Karamazovai“ bei rašytojo dienoraštį. Skirtingų kūrinių ištraukas vienija jose veikiantys vaikai bei bendražmogiškos temos, aktualios ir šiandien: atsakomybė už savo artimą, riba tarp meilės ir neapykantos, ambicijų ir norų atsižadėjimas vardan kito, garbė, orumas, stipri meilė artimiesiems. „Mane domina rimtoji literatūra, kurioje paliečiamos aštrios, filosofinės temos. Fiodoras Dostojevskis pasitikėjo vaikais, jis tikėjo, kad jie pajėgūs suprasti sudėtingus jo kūrinius. Todėl noriu atvirai, be palinksminimų, triukų ar žaidimų kalbėti su vaikais svarbiomis temomis“, – apie spektaklio sumanymą kalbėjo režisierius.
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, vasario 13 d. 14 val.
Rašytojas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų. Knygos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, kuklioje lietuviškoje pievelėje sutinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys paslepia rugiagėlę po akmeniu, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių, beždžionėlių, begemotuką ir kitokių veikėjų, išklauso jų gyvenimo istorijas, kai ko juos pamoko. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui, Dominykas grįžta į Lietuvą, nes iš po akmens vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Gimimo dieną savajai rugiagėlei Dominykas dovanoja vardą – Svajonė.
Valstybinis jaunimo teatras, vasario 13 d. 12 val.
S. Nėries eilėraštis „Senelės pasaka“ daugeliui primena vaikystę ir tikėjimą paprastais stebuklais. Pirmasis teatro laboratorijos ATVIRAS RATAS spektaklis vaikams sukurtas būtent šio eilėraščio pagrindu. Muzikinis spektaklis–improvizacija „Senelės pasaka“ skirtas ir patiems mažiausiems žiūrovams, ir jų tėveliams. Tai spektaklis, kuriame, atgiję žinomų pasakų personažai – Žąsinas Moliūgas, trečias brolis Jonas, Našlaitėlė, žalčio žmona Eglė bei daugelis kitų, atvirai ir žaismingai pasakoja savo neįtikėčiausias istorijas bei drąsiai kviečia mažuosius kurti pasaką kartu. Pasaką, kur žąsinai gali skraidyti, o žuvys – kalbėti. Kur kiekvienas gali virsti, kuo tik panorėjęs, o stebuklai užklupti tada, kai mažiausiai jų lauki ir tikiesi…
Menų spaustuvė, vasario 12 d. 14 val.
Tai žaidybinis spektaklis visai šeimai apie jaunų obuoliukų gyvenimo istoriją, iššūkius ir gebėjimą išsaugoti draugiškus santykius, net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Spektaklis kviečia pasinerti į stebuklingą pasakų, garsų ir šešėlių teatro pasaulį, kuriame obuoliai, ne tik keliaus, žais su vaikais, bet ir papasakos dramatišką savo likimo istoriją ir primins, kad gyvenime, kaip ir gamtoje niekas niekada nesibaigia, tik keičia savo formą.
Menų spaustuvė, vasario 13 d. 14 val.
Prūsų lietuvis Liudvikas Martynas Gediminas Rėza (1776–1840) – vienas pamatinių mūsų kultūros istorijos veikėjų: dvasininkas, pedagogas, filologas, religinių raštų redaktorius ir vertėjas, publicistas, istorikas ir netgi poetas. Jo vaikystė – itin sudėtinga: būdamas dvejų metų neteko motinos, o šešerių – tėvo. Iš pradžių jį priglaudė kaimynas žvejas, vėliau – Rasytės pašto viršininkas, galiausiai – tolimas giminaitis precentorius. Šis našlaitis, nesukūręs savo šeimos, užaugo be galo atjaučiantis ir besąlygiškai rūpinosi kitais: be jo pastangų šiandien galbūt nežinotume Donelaičio, būtų prarasta ir daugybė lietuvių liaudies dainų… Negana to, L. Rėza testamentu paliko turtą savo vardu pavadinto studentų bendrabučio įsteigimui ir išlaikymui – šis bendrabutis vadinosi Rhesanium.
Menų spaustuvė, vasario 13 d. 18 val.
Jūra beribė – kaip ir visi laukiantys patyrimai. Vėjų teatras visuomet kviečia susipažinti su teatru – net ir pačius mažiausius atrasti naujus potyrius, įkvėpti šeimas ieškojimams. Jūra slepia daugybę emocijų – ramias bangas ir šaltas audras, čia susirenka visi vėjai, pėdas kaitina šiltas smėlis, o bangose nardo žuvys, audra sujungia mus su debesimis, o besileidžianti saulė nuramina mintis. Patys mažiausi žiūrovai gal dar net nepažinę tikrosios jūros, nesušlapę kojų bangose – išgirs ją M.K.Čiurlionio muzikinės poemos „Jūra“ metu ir taip pažins ne tik jūrą, bet ir išskirtinio talento kūrėją. M.K.Čiurlionio ir Jūros muzikinė didybė, kviečia šeimas atrasti, pažinti, pajausti ir žaisti. Vanduo – tokia artima ir pažįstama stichija, patiems mažiausiems žiūrovams vėl virsta pažinimo erdve.
Teatras vaikams „Pradžia“, vasario 12 d. 15.30 ir 17 val.
Ritmas ir garsas vaikams yra ypač svarbūs pasaulio pažinimo elementai. Būtent todėl Vėjų teatras tiek daug dėmesio skiria muzikai ir atpučia naują muzikinį spektaklį – „BAISIAI GRAŽU“. Jame skambės dainos, gimusios iš Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražių eilėraščių“ ir istorijų, kurias ji pati matė ir dailiai užrašė. Atrasti, susipažinti ir susidraugauti su savo baimėmis, patirti neįtikėtinų kulinarinių nuotykių, apsilankyti paukščių turguje ar pabraidyti po mėlyną rūką kviečia aktoriai – Pijus Narijauskas ir Gabrielė Ladygaitė. Jų atliekamos dainos tarsi auksinės skruzdėlės kutens Jūsų ausis bei širdis ir nepaliks abejingo nė vieno šeimos nario. O kas neišdrįs pakilti ir šokti, galės linguoti ar trepsėti į ritmą.
Teatras vaikams „Pradžia“, vasario 12 d. 11 ir 13 val.
Tyliai tyliai ir nedrąsiai PRASIDEDA KELIONĖ. Viskas ČIA – nauja, nepažinta ir dar kol kas neatrasta. Bet štai pasirodo kelionės vedlys ir KVIEČIA pamatyti, paliesti, išgirtsti, PAŽINTI.
Šį kartą „Vėjų teatras“ tyliai pašvilpaus į ausį patiems mažiausiems ir jų tėveliams. Visa kūrybinė komanda rengia spektaklį taip, kad jis būtų tinkamas 6-14 mėnesių kūdikiams ir atitiktų jų poreikius. Spalvos, garsai, formos – viskas, kuriama taip kad sudomintų, žadintų smalsumą. Kūrėjams svarbu emocinis turinys, kuris liks ir kūdikiams, ir tėveliams po spektaklio. Spektaklis kuriamas konsultuojantis su ankstyvojo ugdymo specialistais.
Teatras vaikams „Pradžia“, vasario 13 d. 15.30 ir 16.30 val.
„Tai pasakojimas apie žmonių tarpusavio ryšio svarbą, apie tai, kad tikrai dideli ir geri dalykai nutinka tuomet, kai kuo nors rūpiniesi, o tikra laimė – žinoti, kad kažkam tu nuoširdžiai rūpi“, – spektaklio idėją pristato režisierė Agnė Sunklodaitė.
Siužetinį pagrindą sudaro istorija apie Žirafą ir Angelą. Žirafos atsisako draugai, nes po gausybės ją ištikusių nesėkmių, aplinkiniai nusprendžia, kad ji pati nelaimes prisišaukia ir draugauti su Žirafa yra labai pavojinga. Tuo tarpu kažkur danguje gyvena Angelas sargas, kurio sargu jau niekas nebevadina, nes jis niekam tikęs – pametė tą, kurį turėjo saugoti… Po daugelio išbandymų Žirafa ir Angelas sargas susitinka. Ir tada įvyksta stebuklas!
Vilniaus teatras „Lėlė“, vasario 12 ir 13 d. 12 val.
Ar prisimenate pasaką apie Pelenę? Pikto būdo pamotę, verčiančią mergaitę dirbti sunkius namų ruošos darbus? Karaliaus kvietimą į puotą? Moliūgą, virtusį karieta, puošnius paauksuotus apdarus, laikrodžio dūžius, panaikinančius magiškus krikštamotės fėjos kerus lygiai vidurnaktį. O pamestą stebuklingą krištolo batelį ir susitikimą su Princu? Tai istorija apie našlaitę mergaitę, kuri, nors ir patyrusi daug vargo, žeminama bei engiama pamotės ir įseserių, sugebėjo išlaukti laimės ir pripažinimo bei įgyvendinti savo svajones.
Naująją Pelenės interpretaciją pristato ilgametės teatro dramaturgės, režisierės Nijolės Indriūnaitės ir dailininkės Aušros Paukštienės duetas „Lėlės“ teatre žiūrovams atpažįstamas iš vizualiai turiningų ir dvasiškai pakylėjančių šešėlių teatro vaidinimų {„Baltos pasakos“, „Sniego karalienė“}, muzikaliai žaismingo bei apie pamatines vertybes lėlių kalba svarstančio spektaklio „Gėlių istorijos“.
Vilniaus teatras „Lėlė“, vasario 12 d. 14 val.
Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę – tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti… Nuotaikingame lėlių vaidinime veikia gausybė personažų – miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių – , kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius. Skulptūriškų formų ir išradingos konstrukcijos lėles bei objektus valdantys aktoriai veiksmą paįvairina nuotaikingais muzikiniais numeriais, kuriems muziką parašė kompozitorius Irmantas Jankaitis. Šis teatro kūrinys – kameriškai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir įvairių sceninių triukų kupinas vaidinimas.
Vilniaus teatras „Lėlė“, vasario 13 d. 14 val.
Kompozitorė Zita Bružaitė šį spektaklį vadina „opera vaikams ir muzikine kelione“ suaugusiems. Naujas muzikinis sceninis kūrinys „Guliverio kelionės“ sukurtas Jonathano Swifto satyrinio romano motyvais, pagal poetės ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės eiliuotą tekstą. Kompozitorei buvo svarbu kūrinyje pabrėžti kelionės prasmę – ji turi kelias linijas: nuotykių, laikmečio/stiliaus ir lengvų aliuzijų į geografines trajektorijas – Anglija ir ne Anglija. Šioje operoje vaikams girdime jau atpažįstamą Z. Bružaitės muzikinę kalbą, kurioje ji lengvai jungia ir gretina nuosaikų modernizmą su džiazo, baroko ar folkloro elementais.
Kauno valstybinis muzikinis teatras, vasario 13 d. 12 val.
Kviečiame su visa šeima sekmadienio popietę smagiai praleisti Kauno filharmonijoje, kurioje bus pristatytas vienas populiariausių ir mėgstamiausių instrumentų Lietuvoje ir visame pasaulyje – GITARA. Kompozitorius, gitaristas Artūras Chalikovas bei jo mokinys Olegas Protasovskis jums papasakos apie įvairius gitaros žanrus ir stilius, apie improvizacijos meną, pademonstruos gitaros kaip solinio ir ansamblinio instrumento galimybes, girdėsite vaikų ir jaunimo mėgstamas dainas akompanuojant gitara. Atlikėjai kvies kartu ne tik pabendrauti, bet ir padainuoti, tad nepraleiskite šios muzikinės kelionės su gitara! Programa skirta mokyklinio amžiaus vaikams – 7 m. ir vyresniems.
Kauno valstybinė filharmonija, vasario 13 d. 14 val.
Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką „Arklio Dominyko meilė“ šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia žiūrovui meilės temą. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius.
Kauno miesto kamerinis teatras, vasario 13 d. 12 val.
Spektaklyje, sukurtame pagal žinomo rusų rašytojo ir dramaturgo Antono Čechovo apsakymą „Kaštonė“, pasakojama jaudinanti istorija apie pasiklydusią rudakailę kalaitę Kaštonę, naujus namus ir draugus radusią cirko artistų šeimoje. Rusvaplaukei šunytei puikiai sekasi mokytis cirko triukų, tačiau jaudinantį debiuto vakarą cirko arenoje lyg tyčia pasirodymo ateina žiūrėti buvęs jos šeimininkas. Kaštonei tenka skausminga dilema: likti cirke ir mėgautis atskleisto talento šlove ar grįžti į išsiilgtą šeimą.
Kauno valstybinis lėlių teatras, vasario 12 d. 12 val.
Teatro palėpėje jaukiai įsikūręs lėlių meistras Aloyzas Žiogas mielai papasakos apie drąsų ir sumanų savo gentainį – Žiogą Zigmą, padėjusį kunigaikščiui Vytautui laimėti Žalgirio mūšį. Spektaklio personažai ne tik pavedžios žiūrovus Lietuvos istorijos keliais ir klystkeliais, bet ir pravers teatro virtuvės duris – scenoje bus demonstruojama, kaip sukuriami aplinkos, gamtos reiškinių garsai, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais.„Vaidinimai mažajam žiūrovui gimsta iš noro suprantamai ir įdomiai papasakoti apie tai, kas svarbu, amžina, vertinga, bet stengiuosi nebrukti to per prievartą. Tinkamos kalbos su vaikais ieškau daug metų, atsiremdama į savo patirtį ir ieškodama naujų, dar neišmėgintų kelių. Šį kartą man rūpėjo pakalbėti apie vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijoje įvykių – Žalgirio mūšį, tačiau pats faktas apipinamas pasakiniais motyvais, nuotaikingomis dainelėmis ir žaismingais elementais, kad vaikui būtų įdomu, “ – sako režisierė A. Sunklodaitė.
Kauno valstybinis lėlių teatras, vasario 13 d. 12 val.
Spektaklyje atgaivinami nebenaudojami žaislai, daiktai, objektai, eksponatai ir sukuriamas intymus pasakojimas tarp pasakotojo ir klausytojo apie mus, gyvenimą ir mūsų niekur nespėjančią sielą. Kiekviena istorija išlenda iš dėžutės ir atgal į ją sugrįžta. Tai tarsi pokštas – „Fluxus“ pokštas, kuris gali būti paprastas, juokingas, netikėtas, nesupančiotas rimtumo, žaidybinis, prieinamas visiems, bet įgalus ir leidžiantis kalbėti apie labai svarbius gyvenimo momentus, akimirkas. Lėlių teatro miniatiūrų spektaklis – tai kiekvieną akimirką kiekviename kampelyje besiskleidžiantis vyksmas, netikėtai pasibaigiantis ir tiesiog išnykstantis.
Klaipėdos lėlių teatras, vasario 12 d. 12 val.
„Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ – labai vaizdingai, įtaigiai ir jautriai papasakota istorija apie porcelianinį triušį, kuris mokosi mylėti. Edvardas Tiuleinas – tai išpaikintas triušis, kuriam nerūpi niekas, išskyrus jį patį. Vieną dieną Edvardas pasimeta. Glūdėdamas vandenyno gelmėse, šokdamas gatvėje, susitikdamas su keisčiausiais žmonėmis, triušis supranta, kad jo širdis sukurta mylėti. Ieškodamas kelio namo jis keliauja iš rankų į rankas, mokosi vertinti draugystę, ima suprasti, kas yra meilė, prisirišimas, ilgesys. „Atverk savo širdį – ir kas nors ateis. Kas nors tikrai tavęs ateis“ – tokia pagrindinė spektaklio mintis.
„Kiekviena meilė yra kelias. Šiandien, manau, tai – labai aktualu. Galvoti ne apie tai, kodėl manęs nemyli, bet ką aš myliu ir kaip myliu. Ką padariau, kad mylimas žmogus jaustųsi laimingesnis. Juk meilė – tai yra davimas, dalinimasis nelaukiant atsako. Manau, kad ši istorija turėtų būti įdomi visai šeimai“, – dalijasi spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė.
Klaipėdos lėlių teatras, vasario 13 d. 12 val.
Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą, kurią sukūrė Promašina, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. Mūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą, empatiją, artumą, aistrą, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos, kad pasaulis taptų paprastesnis. Atmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę. Iš jos mes traukiame istorijas, kurias vadiname pasakomis.
Klaipėdos dramos teatras, vasario 12 d. 14 val.
