Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. balandžio 18 d. 20:02
Savaitgalio renginiai vaikams
Balandis 19 - 21
Mažylių popietės

Kviečiame tėvelius ir mažuosius į lopšinių ir žaidinimų (taip, žaidinimų) pamokas! Kiekvieną penktadienį vyksiančios Mažylių popietės kviečia atvykti kartu su savo mažaisiais. Susitikimų metu mamos ir tėčiai su etnomuzikologe Lijana Šarkaite-Viluma mokysis tradicinių lopšinių ir žaidinimų. Kas gi tie žaidinimai? Tai trumpi sinkretiniai kūrinėliai, kurie nuo žaidimų skiriasi tuo, kad žaidžia ne vieni vaikai, o juos „žaidina” suaugusieji. Tai apibendrintas žaidimų su vaiko pirštais, rankomis, mylavimų, kykojimų, maldymų, juokinimų pavadinimas. Lopšinės ir žaidinimai yra vienas iš artimiausio bendravimo su vaiku būdų, rodyti jam šiltą dėmesį, kurti malonią ir jaukią tarpusavio atmosferą.
Vilniaus etninės kultūros centras, balandžio 19 d. 11 val.

Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatų paroda

Minint Tarptautinę vaikų knygos dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva pristatoma nuo 1993-iųjų IBBY Lietuvos archyve kaupiami Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatai, kuriuos sukūrė įvairių šalių dailininkai. Kviečiame apsilankyti Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatų parodoje, kurioje eksponuojami 18 darbų kuria švelnią ir jaukią nuotaiką, o kartu atskleidžia unikalias, kiekvienai šaliai būdingas vaikų knygos iliustracijų tradicijas.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki balandžio 30 d.

Margučių dažymo dirbtuvės

Kad mūsų namuose ant Šv. Velykų stalo puikuotųsi ne tik tradiciniai, bet ir vaikų rankomis puošti margučiai, kviečiame 6-10 m. vaikus į kiaušinių marginimo dirbtuves.
Mini akademija, balandžio 19 d. 14 val. ir 20 d. 11 val.

Spektaklis šeimai ir vaikams nuo 10 m. „Sibiro haiku“

Svarbiausia sceninio žaidimo terpe virto žemė. Iš jos iškyla visi pasakojimo veikėjai, ja lakoniškai perteikiami ir istoriniai karo veiksmai bei pasekmės. Kaip įprasta Stalo teatre, svarbiausius veikėjus – Algiuką, jo sesę, mamą, tėtį, žąsiną Martyną, tetą Petronėlę, kareivius Bulvinį ir Duoninį bei kitus – aktorius Balys Ivanauskas perteikia panaudodamas įvairius buityje sutinkamus daiktus. Kartu su aktoriumi spektaklio atmosferą kuria trijų dainininkių choras „Obuoliai“. Jaunosios kartos kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis pasirinko tremties skurdumą atitinkančias muzikines priemones, mėgstamiausius Algiuko instrumentus – kibirus ir žmonių balsus.
Menų spaustuvė balandžio 20 d. 15 val.

Spektaklis „Op!” (18 mėn.-3 m. vaikams)

Saulę, Mėnulį ir žvaigždes žmogus pradėjo stebėti nuo savo egzistavimo pradžios. Jungė juos į sistemas, galvojo pavadinimus, grožėjosi. Tai rodo nepaprastą žmogaus sumanumą ir kūrybiškumą. Lygiai tokie pat smalsūs, kūrybiški ir ieškantys naujovių yra mūsų vaikai. Jie vieną dieną pramerkia savo klausiančias akis ir tuoj pat nori žinoti viską, kas juos supa ir kodėl. Skleistis fantazijai žiūrovams padės smalsusis vaikas vieną vakarą netikėtai sutikęs nakties dangaus kūnus valdančią mistinę būtybę. Teatro erdvė šiame spektaklyje prisodrinta garsų ir estetiškos vizualikos. Visa tai, kas prikausto mažiausiųjų dėmesį ir sužadina smalsumo pojūčius. Spektaklio metu per judesį, šviesas bei muziką žiūrovai sužinos, kas yra auštai virš mūsų.
Teatras „Pradžia“, balandžio 20 d. 10 ir 12 val.

Lėlių spektaklis vaikams „Raudonoji knyga“
„Ar girdi, ar išgirs žmogus paukščius? Ar patys paukščiai girdi vienas kitą? Ar girdi žmogų šalia esantis žmogus?“ – paklausim, bet verčiau neatsakysim. „Lėlės“ teatro žiūrovams gerai žinomos itin jautrios, poetiškos, daugybę sluoksnių savyje talpinančios Nijolės Indriūnaitės pjesės: „Baltos pasakos“, „Mergaitė su degtukais“, „Gėlių istorijos“ ir kt. Naujausia N. Indriūnaitės pjesė – Raudonosios knygos įkvėpta – šį kartą atsidūrė lenkų režisierės Ewos Piotrowskos rankose. Lietuvos teatro žiūrovai su E. Piotrowskos kūryba pažįstami iš 2011 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyto spektaklio pagal Lewis Carroll romaną „Alisa stebuklų šalyje“. „Raudonojoje knygoje“ stebėsime ir pažinsime paukščius. Šiame žaismingame lėlių spektaklyje per žmogiškus ir teatrinius konfliktus, per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema…
Vilniaus teatras „Lėlė“, balandžio 20 d. 12 val.
Vienos dalies spektaklis-žaidimas ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams „Musė“

Personažai: Musė, Kupranugaris, Aštuonkojų šeima, Hipopotamas, Sraigė, Žaltys, Ežys, Kalaitė, įskaudinta iškabos „Piktas šuo“ ir kiti. Vaikai, susėdę viduryje aikštelės, patenka į visų šių personažų gyvenimo verpetus, vykstančius aplink juos. Kaip ir žmonių bendruomenėje, čia pilna visokių įvykių, nutikimų, susitikimų ir problemų. Spektaklio-žaidimo eigoje mažieji žiūrovai gali vienaip ar kitaip jame aktyviai dalyvauti. Vaidinimas sukurtas pagal poetės Renatos Muchos knygeles vaikams „Įgeltas žaltys“, „Geras blogas oras“ ir kt.
Lietuvos rusų dramos teatras, balandžio 20 d. 12 val.

Šeštadienis Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Balandžio 20 d., šeštadienį, nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Muziejuje vyks kūrybinės dirbtuvėlės Nulipdyk karinį simbolį. Galėsi čiupti molio ar modelino ir pasidaryti valstybinį simbolį, tanką ar Vytauto Didžiojo karo muziejaus simbolį – liūtą. Tėveliai tikrai apsidžiaugs sulaukę tokios rankų darbo dovanos.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, balandžio 20 d. 13 val.

Velykaičių marginimo dirbtuvės

Visus, kas dar nespėjo nusimarginti velykaičių, kviečiame į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų (Didžioji Vandens g. 2). Šį šeštadienį nuo 10:00 iki 14:00 valandos muziejuje veiks kiaušinių marginimo vašku dirbtuvėlės. Lauksime ir tų, kas dar nėra bandę šios technikos, bet nori išmėginti, ir tų, kas jau ją pažįsta, bet galbūt neturi namie galimybės to daryti. Pamėginsime atkartoti senovinius margučių raštus, eksperimentuosime spalvomis, išmėginsime natūralių dažų stiprumą.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, balandžio 20 d. 10 val.

Lėlių spektaklis medžiuose „Ieškoma: teisybė“

Spektaklio „Ieškoma: TEISYBĖ“ veiksmas vyks ne tradicinėje Klaipėdos lėlių teatro erdvėje, o viename iš uostamiesčio parkų. Žiūrovai spektaklio siužetą seks, eidami paskui pasakotojus ir stebėdami lėlių teatro priemonėmis sukurtą vaizdinių pasaulį.  Pasakos personažai – Nykščiukas, Nykščiuko šeima, Milžinai bus išreiškiami kaukėmis ir įspūdingomis lėlėmis medžiuose. „Pasaka įdomi tuo, jog joje vyksta melo ir tiesos sankirta. Pateikiami klaidingi faktai iškreipta istorija. Tai provokuoja abejoti, mąstyti ir ieškoti savo atsakymų į klausimus.  Šiandienos informacijos sraute taip pat daug netiesos, kuri dažnai priverčia suabejoti ilgus amžius formuotomis vertybėmis.  Kaip atskirti, kas yra tiesa, kuo vadovautis? Šio spektaklio veikėjai ir žiūrovai atsakymų ieškos drauge“, – sakė spektaklio idėjos autorė ir režisierė V. Rozanova.
Klaipėdos lėlių teatras, balandžio 20 d. 12 val.

Spektaklis visai šeimai „Pikseliukai arba kas telefone gyvena?“

Kartą žiūrėjau į telefono ekraną ir pagalvojau, o kas iš kitos pusės žiūri į mane? Gal ten kas nors gyvena..? „Pikseliukai arba kas telefone gyvena“ – tai spektaklis visai šeimai apie mobilaus telefono galimybes šiandien ir ateityje bei mus sąveikoje su juo. Spektaklis, tarsi veidrodis prieš mus, įgalina save pamatyti iš šalies ir smagiai pasijuokti. Vaikų, paauglių bei suaugusiųjų pamėgtas spektaklis surenka pilnas žiūrovų sales. Mokytojai, auklėtojai ir tėveliai, suburkite vaikus! Spektaklis „Pikseliukai…“ taip pat, kaip ir Jūs, rūpinasi mūsų vaikų vidiniu bei išoriniu pasauliu. Tik jis pasislėpęs ir šmaikštus Auklėtojas…
Žvejų rūmai, balandžio 19 d. 11 val.

Šokio spektaklis – instaliacija 0-12 mėn. kūdikiams „Lumi“

Sveiki atvykę į nežemišką ir paslaptingą LUMI pasaulį. Čia galite svajoti, klajoti ir sklęsti per fantazijomis apipintą šviesos pasaką, kur neregėti švytintys objektai ir užburiantys šokėjų judesiai atsako į kiekvieną prisilietimą bei judesį… Projekte atsiribojama nuo kasdienių kūdikiams skirtos estetikos normų. Čia siekiama neįprasto potyrio, pasitelkus judesį ir šiuolaikinį šokį, kuriama įtraukianti atmosfera. Žiūrovai kviečiami laisvai judėti erdvėje, stebėti, tyrinėti aplinką, laiką leisti aktyviai arba ilsėtis.
Klaipėdos kultūros fabrikas, balandžio 19 d. 10 ir 15 val.

Šokio spektaklis „Baltoji lopšinė“ + kūrybinės dirbtuvės

Spektaklyje „Baltoji lopšinė” sutinkame 4 veikėjus: Zuikutį, močiutę Karvę, kaimynę Antį ir mamą Zuikę, su kurias pasimatymas Zuikučiui įmanomas tik sapnų ar vaizduotės pagalba. Kaip paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčių priversti nuolat leisti ilgas valandas darbe ar net išvykti iš gimtosios šalies, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys… Šokios pektaklis visai šeimai „Baltoji lopšinė” apie tai, kaip Zuikutis iš savo kasdienybės keliauja į sapnų ir svajonių pasaulį, sutinka pasiilgtą mamą ir susitaiko su savo globėjomis.
Klaipėdos kultūros fabrikas, balandžio 19 d. 11 val.

„Kaip prisijaukinti slibiną 3“

Kadaise vikingus įtikinęs, jog slibinai – puikūs bendražygiai, kurių negalima medžioti, šiandien Žagsulys valdo Berko salą, kur taikiai sugyvena slibinai ir vikingai. Vieną dieną Bedantis, paskutinysis žinomas Nakties Siuto rūšies atstovas, sutinka Dienos siutą – neprijaukintą ir nesugaunamą slibinę. Baikšti, žmonėmis nepasitikinti patelė tampa Žagsulio ir Bedančio gyvenimus keičiančiu atradimu, tačiau jau netrukus vikingams užtraukia mirtiną pavojų. Į salą atvyksta negailestingas slibinų medžiotojas Bjaurybė, siekiantis ne tik sunaikinti vikingų idilę, tačiau ir amžiams sutrypti jų apgyvendintus kaimus. Bandydami išsaugoti tai, vardan ko kovojo ir ką sukūrė, Žagsulys ir Bedantis palieka gimtuosius namus, leisdamiesi ieškoti paslaptingo pasaulio, iki šiol egzistavusio tik protėvių mituose. Ar vieta, galinti išgelbėti tai, ką jiedu brangina, iš tiesų egzistuoja? O galbūt tai – tik dar viena vikingų legenda? Ar namus palikę draugai sugebės sustabdyti Bjaurybę ir apsaugoti jo medžiojamus slibinus?
Kino teatrai ir seanso laikai.

 

„Karalienės Korgis“

Turbūt net tie, kurie visiškai nesidomi Britanijos karališkąja šeima, žino, kad karalienės Elžbietos II mylimiausi šunys yra korgiai. Šie mieli šuneliai karalienę lydi visą jos gyvenimą. Nuotaikingas animacinis filmukas „Karalienės korgis“ pasakoja apie vieną iš jų – Reksį.  Dar visai mažą šunytį, Reksį karalienei gimtadienio proga padovanojo jos vyras Filipas. Į išdaigas linkusio šunelio elgesys ne visuomet buvo karališkas, tačiau jo mielumas greitai ištirpdydavo bet kokį nepasitenkinimą ar pasipiktinimą. Reksis greitai tapo Elžbietos ir visų karališkųjų rūmų numylėtiniu.  Tačiau po vieno ypatingo savo pašėliojimo Reksis pajunta, kad dabar jau tikriausiai nuėjo per toli ir patylomis išsmunka iš rūmų. Deja, įvykiai pasisuka visiškai neplanuota linkme. Kažkokie žmonės Reksį sugauna ir uždaro į narvą. Visą gyvenimą praleidęs rūmuose, Reksis atsiduria tarp nekilmingų, gatvėse išaugusių šunų, kurie ne tik nuolat urzgia vienas ant kito, bet ir – o siaube!– kaunasi vienas su kitu.
Kino teatrai ir seansų laikai.

„Stebuklų parkas“

Džiunė – tikra svajoklė ir fantazuotoja! Vaikystėje drauge su mama sukonstravusi svajonių pramogų ir atrakcionų parką, ilgainiui mergaitė užauga, vaikiškas fantazijas palikdama užmarštyje. Sykį paklydusi miške, jo glūdumoje Džiunė aptinka egzistuojančią svajonę – jos vaikystės fantazijose gimusį Stebuklų parką! Deja, pastarasis pasirodo esąs apleistas, stokoja fantazijų ir magijos, o Džiunė – vienintelė, galinti atgaivinti šį kraštą. Surėmusi pečius su čia gyvenančiais kalbančiais gyvūnais, mergaitė pasiryžta Stebuklų parkui įpūsti gyvybės ir grąžinti kadaise čia klegėjusį vaikų juoką.
Kino teatrai ir seansų laikai.

 

„Mija ir baltasis liūtas“

Vienuolikametės Mijos gyvenimas apvirsta aukštyn kojom, kuomet jos tėvai nusprendžia palikti Londoną ir persikelti gyventi į… Afriką. Mergaitė sunkiai pritampa prie naujosios vietos, tačiau viską pakeičia Čarlis – fermoje gimęs visiškai baltas liūtų jauniklis. Nuo pat pirmųjų dienų liūtukas Mijai demonstruoja ypatingą prieraišumą. Iš pradžių mergaitė, vis dar pykdama ant tėvų, bando atstumti Čarlį, tačiau greitai liūtuko meilumas nugali ir jie tampa geriausiais draugais. Po trejų metų, Čarliui išaugus į stiprų ir nuostabiai gražų baltą liūtą, Mija sužino, kad jos bičiuliui gresia didelis pavojus. Nusprendusi apsaugoti savo ištikimąjį draugą, mergaitė su liūtu pabėga iš fermos ir leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę, ieškodama vietos, kurioje Čarlis galėtų gyventi saugus ir laisvas.
Kino teatrai ir seansų laikai.

„Drakoniuko Riešutėlio nuotykiai: atostogos džiunglėse“

Šaunus drakoniukas Riešutėlis, gyvenantis nuošalioje Drakonų saloje kartu su daugybe kitų drakonų, į Lietuvos kino teatrus pirmą kartą atkeliavo prieš ketverius metus. Dabar Riešutėlis ir jo draugai sugrįžta su naujais smagiais nuotykiais. Riešutėlio gyvenimas – ne pats lengviausias. Drakonų saloje yra bjaurių drakoniukų, nevengiančių iš jo pasišaipyti, nes Riešutėliui nelabai sekasi skraidyti. Svarbu, kad neliktum vienas, o turėtum tikrą draugą. Riešutėlis tokių draugų turi du. Vegetarą drakoniuką Oskarą ir dygliakiaulę Matildą. Šaunioji trijulė leidžia dienas kartu, džiaugiasi, žaidžia ir prisigalvoja įvairiausių nuotykių. Tačiau net ir didžiausiose svajonėse jie negalėjo įsivaizduoti tokio nuotykio, kuris bičiulių laukė jau visai netrukus, kartu su kitais drakonais išvykus atostogų laivu.
Kino teatrai ir seansų laikai.

„Stebuklų parkas“

Džiunė – tikra svajoklė ir fantazuotoja! Vaikystėje drauge su mama sukonstravusi svajonių pramogų ir atrakcionų parką, ilgainiui mergaitė užauga, vaikiškas fantazijas palikdama užmarštyje. Sykį paklydusi miške, jo glūdumoje Džiunė aptinka egzistuojančią svajonę – jos vaikystės fantazijose gimusį Stebuklų parką! Deja, pastarasis pasirodo esąs apleistas, stokoja fantazijų ir magijos, o Džiunė – vienintelė, galinti atgaivinti šį kraštą. Surėmusi pečius su čia gyvenančiais kalbančiais gyvūnais, mergaitė pasiryžta Stebuklų parkui įpūsti gyvybės ir grąžinti kadaise čia klegėjusį vaikų juoką.
Kino teatrai ir seansų laikai.

 

„Drakoniuko Riešutėlio nuotykiai: atostogos džiunglėse“

Šaunus drakoniukas Riešutėlis, gyvenantis nuošalioje Drakonų saloje kartu su daugybe kitų drakonų, į Lietuvos kino teatrus pirmą kartą atkeliavo prieš ketverius metus. Dabar Riešutėlis ir jo draugai sugrįžta su naujais smagiais nuotykiais. Riešutėlio gyvenimas – ne pats lengviausias. Drakonų saloje yra bjaurių drakoniukų, nevengiančių iš jo pasišaipyti, nes Riešutėliui nelabai sekasi skraidyti. Svarbu, kad neliktum vienas, o turėtum tikrą draugą. Riešutėlis tokių draugų turi du. Vegetarą drakoniuką Oskarą ir dygliakiaulę Matildą. Šaunioji trijulė leidžia dienas kartu, džiaugiasi, žaidžia ir prisigalvoja įvairiausių nuotykių. Tačiau net ir didžiausiose svajonėse jie negalėjo įsivaizduoti tokio nuotykio, kuris bičiulių laukė jau visai netrukus, kartu su kitais drakonais išvykus atostogų laivu.
Kino teatrai ir seansų laikai.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!