Terminas memorabilia apibrėžia tai, kas pateikia įrodymų ar informacijos apie praeities įvykius. Tai gali būti suvokiama ir kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.
„Mano akiratyje – prisiminimai ir šviesa. Šviesa yra spalva.
Pildydama savuosius spalvų „portalus“ ir šviesos kapsulę mąsčiau apie realią ir anapusinę šviesą, apie liūdesio ir ilgesio ūkuose paskendusius kūrinius, kartais ironiškus, kartais istoriškus, kartais retoriškus…
Dėliojau savąjį parodos vaizdų žemėlapį, siekdama išsaugoti nostalgiškų praeities įvykių ir melancholiškų įspūdžių spindesį bei švytėjimą.
Išgryninus šviesą kaip kūrinio formavimo estetinį vienetą, grįžau prie fizikinių ir anapusinių „šviesoraščio“ savybių. Viena vertus, šviesa eksponuojamuose dailės kūriniuose yra neišvengiamai atviras emocinių būsenų atspindys. Kita vertus, įprastus kasdienybės vaizdinius betarpiškai keičia abstraktūs, dažnai intensyvūs spalvų deriniai tarsi ekranų atšvaitai.
Šviesa yra spalva. Ji sklinda stingdančiais, lyg seniai mirusio šviesulio spinduliais. Todėl stengiausi šią efemerišką, kartu esamą ir nesamą šviesą gaudyti ir talpinti į uždarą, šįkart – parodos, „konteinerį“.“
Kolekcijoje „SPALVA-ŠVIESA“: Ričardas Bartkevičius, Kunigunda Dineikaitė, Vytautas Jurkūnas, Adelė Liepa Kaunaitė, Kęstutis Lupeikis.
„LDS galerijoje „Meno parkas“ ekspozicija suformuota tarsi dialogas tarp skirtingų kartų autorių, savitai brėžiančių ribas tarp realybės, tikrovės, mitologizuoto pasaulio suvokimo ir šio pasaulio užmaršties. Tapyboje, tekstilėje, keramikoje skulptūroje skirtingu atminties-užmaršties lygmeniu ryškėja autoriai su konceptualiuoju sandu. Skirtinga kalba perteikiami asmeniški, asociatyvūs, medžiagiški, trapūs pasakojimai.
Vieni kuria meno kūrinių galimybių atskleidimo istorijas, kiti žeria atvirą kritiškumą kultūrinės atminties, kelionių, kolekcionavimo ir domėjimosi žmogaus-atradėjo amplua arba muziejų kultūros poveikiu. Dar kiti autoriai akumuliuoja laiko ir erdvės dimensijų skirtumus, puoselėja realybei konfrontuojančius artefaktus. Jie atsiveria skirtingomis kūrinių prasmėmis, varijuodami augalų antropomorfiškomis prasmėmis, ryšiu tarp mito ir nūdienos. Netikėtas medžiagiškumas atsiskleidžia KITOKIOS atminties, svetimų teritorijų, prasmių ekologijos ir gamtos naratyvais.
Istorinės atminties ir nūdienos-praeities paradoksus ženklina skirtingos stilistikos atvėrimai. Abstrakčiąsias tapybines ir grafinės raiškos priemones pasitelkę dailininkai kuria abstrahuotu, konceptualiu, spalviniu ir tapybiškuoju kontrastais paremtus pasakojimus, skirtingai išgryninančius meninės kalbos prasmę – linijos, atvėrimo, plyšio, prieblandos ir kt. būdus. Šis atminties įprasminimo ir fiksavimo kelias nesibaigiantis ir nuolat atviras interpretacijoms, kaip ir amžinas laiko ir pasakojimo kūrimo procesas.“
Kolekcijoje „TIKROVĖ-MITAS-UŽMARŠTIS“: Eglė Norkutė, Nerijus Erminas, Kęstutis Grigaliūnas, Audrius Gražys, Ina Budrytė, Jurga Šarapova, Marius Jonutis, Elvyra Kriaučiūnaitė, Danutė Gražienė, Vytautas Tomaševičius, Romualdas Balinskas, Lina Ringelienė, Nijolė Vilutiene, Sigita Dackevičiūtė, Algimantas Biguzas, Arūnė Tornau, Marta Vosyliūtė, Aistė Bugailiškytė, Donara Manuk, Viktoras Paukštelis, Gustas Jagminas.
Abi kolekcijas galima apžiūrėti iki gegužės 18 dienos. Daugiau informacijos ieškokite puslapiuose www.ldsajunga.lt ir www.kvadrienale.lt.
Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė.
Daugiau šią savaitę šalies miestuose vykstančių parodų rasite „Vilniaus galerijos“ sudaromame parodų kalendoriuje.