B. Leonavičiaus iliustracija „Pavasaris“. Iš ciklo Kristijonas Donelaitis „Metai“ | Pranešimo spaudai nuotr.  

Daugiau nei šimtas apipavidalintų knygų, nepaprastu grakštumu ir dėmesiu detalei išsiskiriantys grafikos, tapybos, kaligrafijos bei skulptūros darbai, sužavėję ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos žiūrovus, – visa tai Broniaus Leonavičiaus (g. 1933) kūryba. Jau liepos 4 d. vienas žymiausių šalies menininkų Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatys naujausią savo darbų parodą.

Parodą sudaro dvi dalys: „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir „Knygos menas ir kaligrafinės kompozicijos“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje.

Du kūrėjai, viena tėviškė ir 250 metų skirtumas

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodų erdvėje dailininkas pristato 27 iliustracijų ciklą, įkvėptą Kristijono Donelaičio „Metų“.

B. Leonavičių ir K. Donelaitį skiria 250 metų, tačiau jungia ta pati tėviškė, tapusi įkvėpimo šaltiniu abiem kūrėjams. Tolminkiemis, kuriame gyveno K. Donelaitis, ir Vištytis, kuriame užaugo B. Leonavičius, vienas nuo kito nutolę tik per paukščio skrydį – vos 15 kilometrų.

B. Leonavičiaus sukurtas „Metų“ ciklas atveria panoraminius Mažosios Lietuvos vaizdus, kuriuose dailininkas, kruopščiai išstudijavęs įvairią to laikotarpio medžiagą, meistriškai perteikia etnografinę aplinką, krašto tautinius apdarus bei darbo įrankius.

„Man rūpėjo atskleisti to krašto gamtos ir etnografinį savitumą, todėl neatsitiktinai iliustracijose įrašyti Liudviko Rėzos ir Viliaus Kalvaičio lietuvininkų dainų tekstai“, – pasakoja darbų autorius.

„Iš čia stebimi Žvaigždynai“. 1997 (B. Leonavičiaus iliustracija) | Pranešimo spaudai nuotr.  

Kūrybos įrankis – Vištyčio ežero gamtos turtai

Pagrindinis B. Leonavičiaus kūrybos šaltinis – istorija, gamta ir mitologija. Parodoje pristatomose iliustracijose bei tapybos darbuose ypatingas dėmesys skiriamas peizažui, ypač gimtojo Vištyčio kraštovaizdžiui. Žvilgsniu sklęsdamas virš priešais jį atsiveriančių laukų, autorius geba įtikinamai perteikti ne tik erdvės, bet ir laiko atstumą.

B. Leonavičiaus gimtinėje tyvuliuojantis Vištyčio ežeras yra virtęs ne tik menininko kūrybos šaltiniu, bet ir įrankiu. Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje rodomi ir trys skulptūriniai objektai, kuriuos menininkas sukūrė panaudojęs ežere rastus medžius, akmenis bei kriaukles. Šie natūralūs gamtos turtai išradingai interpretuojami, suteikiant jiems naują formą ir išryškinant medžiagiškumą.

B. Leonavičiaus iliustracija „Žiema“. Iš ciklo Kristijonas Donelaitis „Metai“ | Pranešimo spaudai nuotr. 

Viena paroda dviejose erdvėse

Kita B. Leonavičiaus parodos dalis eksponuojama Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Čia lankytojai galės išvysti menininko kaligrafijos darbus ir 15 iliustracijų, sukurtų Martyno Vainilaičio knygai „Bruknelė“ (1991 m.).

Filosofo, kultūrologo Antano Andrijausko teigimu, B. Leonavičius – vienas iš Lietuvos knygų grafikos meistrų. Būtent šioje srityje geriausiai atsiskleidžia jo kūriniams būdingi netikėti fantazijos polėkiai, pastabumas detalėms ir profesionalumas.

Parodos atidarymas vyks liepos 4 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1). Abi ekspozicijos veiks iki lapkričio 10 dienos.

Daugiau šią savaitę šalies miestuose vykstančių parodų rasite „Vilniaus galerijos“ sudaromame parodų kalendoriuje.