Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. liepos 8 d. 11:15
Pakvaišęs dėl balerinų: 10 žymiausių Edgaro Dega darbų

„Baleto repeticija scenoje“, 1874

Edgaras Dega (1834-1917) – žymus prancūzų dailininkas, laikomas vienu iš impresionizmo pradininkų, nors pats niekuomet nepripažino savęs šio judėjimo atstovu ir netgi buvo linkęs nuo jo atsiriboti.

Menininko darbams būdingos ryškios spalvos, subtilus šviesos ir šešėlių vaizdavimas, taip pat judesio fiksavimas, vaizduojant šokį. Ši tema ypač domino E. Dega: suskaičiuota, kad baleto šokėjas dailininkas pavaizdavo daugmaž 1500 savo darbų.

Žemiau pristatome 10 žymiausių prancūzų impresionisto dailės kūrinių iš skirtingų jo gyvenimo ir kūrybos laikotarpių.

10. „Skrybėlaičių parduotuvė“, 1884 – 1890

Per 30 metų E. Dega sukūrė daugiau nei 20 darbų, kuriuose vaizduojamos dailininko gyvenimo metu Prancūzijoje populiarios skrybėlaičių parduotuvės. Šis kūrinys, kuriame moteris apžiūrinėja skrybėlę, yra pats didžiausias ir turbūt geriausiai žinomas. „Skrybėlaičių parduotuvė“ – ne tik tam tikros žmogiškos tuštybės vaizdavimas, bet ir savotiškas paminklas nykstančiai profesijai, į kurią pats menininkas žiūrėjo su pagarba. Deja, gamyklų atsiradimas ilgainiui privertė iš rinkos pasitraukti mažesnių parduotuvėlių savininkus, prekiavusius rankų darbo skrybėlaitėmis.

9. „Medvilnės prekybos birža Naujajame Orleane“, 1873

Šiame darbe E. Dega vaizduoja savo dėdės verslą. Pastarąjį paveiksle galima pamatyti, tyrinėjantį medvilnės kokybę. Vienas dailininko brolis, tuo metu, pavaizduotas, patogiai skaitantis laikraštį, kitas – atsirėmęs į langą. Likusieji personažai panirę į įprastus dienos darbus. „Medvilnės prekybos birža Naujajame Orleane“ (šiame Amerikos mieste E. Dega lankėsi, grįžęs iš Prancūzijos ir Prūsijos karo, į kurį buvo pašauktas tarnauti ir kuriame stipriai sutriko dailininko regėjimas) buvo pirmasis darbas, kurį įsigijo muziejus. Nuo šio momento E. Dega pripažinimas vis augo, o tai lėmė ir finansinę menininko sėkmę.

8. „Žvaigždė“, 1878

Kaip jau minėta, Degą labiausiai garsina jo vaizduojamos baleto šokėjos. Dauguma jų nutapytos repeticijų metu, o ši – koncerte atliekanti arabeską. Meistriškai judesyje užfiksuota mergina akivaizdžiai mėgaujasi savo sėkmingu pasirodymu, nepaisydama to, kad ją, galima numanyti, stebi šokėjos globėjas, mecenatas (tamsi vyro figūra). Tai – vienas žymesnių dailininko darbų, kuriame įamžintos balerinos.

7. „Konkordo aikštė“, 1875

Konkordo aikštė – didžiausia ir garsiausia ne tik Paryžiuje, bet ir visoje Prancūzijoje. Joje stovi įspūdingas egiptietiškas obeliskas (Egipto vicekaraliaus dovana), kurį supa aštuonios statulos, simbolizuojančios didžiausius šalies miestus. Ši aikštė, menanti daugybę svarbių istorinių įvykių, pasibaigus Didžiajai Prancūzijos revoliucijai, tapo ir egzekucijų vieta – joje giljotinuotas net pats Prancūzijos karalius Liudvikas XVI. Paveiksle „Konkordo aikštė“ E. Dega vaizduoja dailininką, savo draugą Vicomte Ludovic-Napoléon Lepic su dukterimis ir šuniu. Kitas vyras, kairėje kompozicijos pusėje – dar vienas menininko bičiulis, rašytojas Daniel Halevy.

6. „Moteris po vonios džiovinasi plaukus“, 1895

Šis kūrinys priklauso serijai darbų, kuriuose dailininkas vaizduoja nuogas moteris, besimaudančias, besidžiovinančias rankšluosčiais, besišukuojančias plaukus, etc. Minėto ciklo kūriniuose moterys nutapytos nevisai įprastose, gal kiek keistose ar nepatogiose pozose, už kurias menininkas susilaukė tiek kritikos, tiek ir pagyrų. Kai kurie meno tyrinėtojai mano, kad toks moterų vaizdavimas galimai pasufleruoja misoginistines autoriaus pažiūras.

5. „Baleto repeticija scenoje“, 1874

Nuo 1870 metų iki pat savo mirties Dega aktyviai tapė šokančias, repetuojančias, besiilsinčias balerinas, vaizduodamas jas bene visais įmanomais rakursais ir pozomis. Dėmesį čia galima atkreipti į kontrastą, kuris kyla, stebint scenoje repetuojančias ir savo eilės laukiančias šokėjas: kai kurios iš jų akivaizdžiai nuobodžiauja, o viena – žiovaudama rąžosi rankas.

4. „Kambarys“, 1868 – 1869

Tai – vienas garsesnių E. Dega paveikslų, keliantis daugybę įvairių interpretacijų. Darbą bandyta susieti ir su amžininkų literatūros kūriniais, tačiau nei vienas bandymas neprigijo. Paveiksle, kuriame nutapytas rūstus, į duris atsirėmęs vyras ir pusnuogė, ant kėdės sėdinti moteris, ryškus emocine įtampa, kurią pabrėžia meistriškas stalinės lempos skleidžiamos šviesos vaizdavimas, kuriantis paslaptingą, bauginančią, atšiaurią atmosferą. Ji verčia žiūrovą spėlioti, įsivaizduoti, kas kambaryje galėjo nutikti iki užfiksuoto momento.

3. „Belelių šeima“, 1858 – 1867

„Belelių šeima“ laikomas vienu geriausių Dega ankstyvųjų kūrybos metų darbų. Jame dailininkas nutapė savo tetą Laurą, jos vyrą ir dvi dukras. Teta, gedinti po tėvo mirties, kurio portretas kabo jai už nugaros, vilki juodais drabužiais, taip pat, nors iš pirmo žvilgsnio tai nekrenta į akis, laukiasi kūdikio. Dega, kurį laiką gyvenęs tetos namuose, gerai žinojo šeimoje tvyrančias įtampas ir puikiai atvaizdavo šeimos narius skiriantį emocinį atstumą, kompoziciškai atribodamas šeimos galvą. Dukrų – iš kurių viena klusniai stovi šalia motinos, o kita linksta į tėvo pusę – ir tėvų santykius taip pat galima interpretuoti šeimos įtakų bei santykių fone.

2. „Šokių pamoka“, 1871 – 1874

Dega buvo nuolatinis Paryžiaus operos teatro lankytojas. Jam buvo leista stebėti šokių pamokas, kadangi dailininkas pažinojo žymų baleto atlikėją Jules Perrot (matomas paveikslo centre su batuta). Šitokiu būdu dailininkas turėjo išskirtinę galimybę stebėti gyvas balerinų repeticijas ir perteikti matomas scenas taip įtaigiai. Paveiksle „Šokių pamoka“ autorius vaizduoja pamokos pabaigos epizodą: matyti tam tikras sumišimas, nuovargis, įvairius judesius atliekančios balerinos, atiduodančios paskutines jėgas ant nutrintų parketo grindų.

1. „Absentas“, 1876

Ko gero, žymiausias E. Dega kūrinys „Absentas“ atspindi socialinę izoliaciją tarp žmonių, sparčiai didėjant Paryžiaus gyventojų skaičiui. Vienatvę paveiksle reprezentuoja moters, nykiai žvelgiančios į nebūtį, figūra, o šalimais sėdintis ir į kaimynę dėmesio nekreipiantis vyras šį jausmą dar labiau sustiprina. Nors šiam kūriniui Dega paprašė pozuoti žymią prancūzų aktorę Ellen Andrée ir menininką Marcellin Desboutin, abu personažai, daugelio nuomone, panašūs į žemesnio socialinio sluoksnio atstovus, pavyzdžiui, degradavusį girtuoklį ir prostitutę. Kai kurie ano meto kritikai šiame paveiksle įžvelgė absento keliamus pavojus, kitiems žiūrovams darbas kėlė atvirą pasišlykštėjimą (pirmą kartą kūrinį išvydę žmonės jį nušvilpė).

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!