R. Paknys, Komarų dvaro sodybos rūmai (Onuškis, Rokiškio r.), 2011 m. Apie 1800 m. Onuškį nupirko bajorų Komarų giminė, ji valdė dvarą iki Antrojo pasaulinio karo. XIX a. II ketv. Komarai pasistatydino klasicistinius rūmus. Pastatas apdegė Pirmojo pasaulinio karo metais ir liko apleistas, kadangi Lietuvos žemės reformos nuskurdinti Komarai nebeturėjo lėšų jam atstatyti. Rūmų griuvėsius tebepuošia keturių jonėninių kolonų portikas.

Gegužę Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta itin didelio dėmesio sulaukusi fotografo Raimondo Paknio paroda „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ artėja prie pabaigos. „Vilniaus galerija“ primena, kad parodą apžiūrėti dar galima iki rugsėjo 1 dienos ir skelbia 3 dalių įrašų ciklą, kuriame išvysite joje eksponuojamas fotografijas. Pirmojoje dalyje kviečiame pažvelgti į fotografijas, kuriose R. Paknio objektyvas krypsta į Lietuvos teritorijoje stūksančius reikšmingus, tačiau apleistus objektus.

Muziejininkas Eimantas Gudas:

Parodoje eksponuojamas buvusios Abiejų Tautų Respublikos (dab. Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos; be didžiųjų miestų) architektūros paveldas (keli pastatai yra XIX a. pradžios). Fotografijų objektus sieja ne tik ta pati istorinė valstybė, bet ir tai, kad jie visi yra mūriniai, šiandien apleisti arba prastos būklės.

R. Paknys, Komarų dvaro sodybos rūmai (Palėvenė, Kupiškio r.), 2015 m. 1654–1945 m. sodyba priklausė bajorų Komarų giminei. Dvaras laikomas Komarų lizdu. Apie 1800 m. Komarai čia pasistatydino klasicistinius rūmus. XIX a. II p. rūmai perstatyti istorizmo stiliumi, pristatyti keturi impozantiški bokštai. Antrojo pasaulinio karo metu rūmai apgriauti.

Mūryti pastatus etniniai lietuviai pradėjo XIII a. pabaigoje, tačiau lietuvių prijungtose rusėnų žemėse, t. y. didžiojoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos dalyje, mūro architektūra įsigalėjo kur kas anksčiau. Tad dabartinėje Baltarusijoje arba Ukrainoje su Respublika susijusio paveldo būta gerokai daugiau. Kita vertus, dalyje dabartinės Ukrainos ir Baltarusijoje keliais dešimtmečiais anksčiau nei Lietuvoje sovietai įtvirtino savo valdžią ir iškart ėmėsi aktyvių veiksmų prieš Bažnyčią, todėl paveldo būklė ten dažniausiai prasta.

Ši paroda yra fotografo ir leidėjo Raimondo Paknio parodų ciklo „Išlikęs laikas“ dalis. Vienas iš jos tikslų – plačiajai visuomenei parodyti, kiek daug dabartinėse Baltarusijos ir Ukrainos žemėse yra su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Lenkijos Karalyste susijusių mūro architektūros paveldo objektų. Meniški, istorinės romantikos kupini vaizdai ragina atkreipti dėmesį į deformuotą bei su kiekviena diena vis labiau nykstantį senosios Lietuvos architektūros paveldą: bažnyčias, koplyčias, vienuolynus, dvarus, jų interjerus ir eksterjerus. Architektūros paveldas svarbus etniniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, estetiniu požiūriais, aktualus norint išsamiau susipažinti su Respublikos istorija ir palikimu. Fotografijos atskleidžia Lietuvos visuomenei svarbias paveldo nykimo ir jo išsaugojimo temas. Kartu ši paroda padeda puoselėti istorinę atmintį ir tautinę tapatybę.“

R. Paknys, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia (Kaunas), 2012 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas (1440/1447–1492) Kazimieras Jogailaitis 1468 m. Kaune fundavo bernardinų vienuolyną. Prie jo XV ir XVI a. sandūroje vaivadijos didikų lėšomis iškilo gotikinė Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. 1950 m. ji paversta vaistų sandėliu. 2005 m. bažnyčia grąžinta pranciškonams, 2009 m. pradėta rekonstruoti.

Dailės istorikė ir parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė: 

„Kaip ir dera šviesoraščio meistrui, R. Paknys medžioja šešėlius. Jo objektas yra ne gamta, ne žmogus, bet kultūra, tiksliau – dabartyje išlikę praeities ženklai, o dar tiksliau – ženklų žymės, pėdsakai. Jis fotografuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėlesnius laikus menančios mūro architektūros liekanas Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Su laikrodininko precizija ir kantrybe – iš praeities į dabartį, iš tamsos į šviesą – nuosekliai, metodiškai vieną po kito traukia prarastos didybės ir grožio likučius, audrinančius jo paties, o iš jo fotografijų – ir mūsų vaizduotę.

XVI–XIX amžių pilis, dvarus ir šventoves fotografuoja ne jis vienas, bet tik jis naudoja architektūrai fotografuoti skirtą kamerą, netgi dvi – „Linhof Master Technika“ ir „Horseman“. Gaunamas pirminis analoginis vaizdas plokštelėje iki smulkiausių detalių įamžina vaizduojamąjį objektą fotografo pasirinktu rakursu; paskui jau galima pasitikėti šiuolaikinės spaudos galimybėmis. Vienas atvaizdas fotografuojamas tiek kartų, kiek reikia, kad visiškai atitiktų fotografo lūkesčius, – metų laikas, oras, paros metas taip pat svarbūs kuriant fotografiją. Nelengvai pasiektas rezultatas atperka įdėtas pastangas. Gimsta magijos kupini vaizdai, visa jėga atsiveriantys metrinio formato fotografijose. Tokio dydžio nuotraukas fotografas pradėjo spausdinti prieš keletą metų, pajutęs, kad jį varžo mažas formatas.

Sinagoga (Čekiškė, Kauno r.), 2007 m. Kaip ir daugelyje Lietuvos miestelių, didelę dalį gyventojų Čekiškėje sudarė žydai (XX a. pr. – net 70 proc.). Čekiškės sinagoga pirmą kartą minima 1765 metais. Perstatyta po 1887 m. gaisro. Pastatas istorizmo stiliaus, raudonų plytų. Eksterjero sienas puošia piliastrai. Interjere išliko sienų tapybos, puošnus aron kodešas (Toros ritinių saugojimo vieta).

Nuo kvadratinių centimetrų prie metrinių plotų Raimondas perėjo norėdamas, kad žiūrovai pajustų tai, ką išgyveno pats, stovėdamas priešais kadaise didingus statinius. Didelis formatas savaime paveikus, bet fotografui labai svarbu ir tai, kad išryškėja detalės, be kurių užfiksuotas praeities objektas mums neatsivertų taip, kaip atsiveria, kai gauname galimybę jį pažinti tarsi atsidūrę jo akivaizdoje. Aptrupėjusios skulptūrinės puošmenos, sunykusi sienų tapyba, nubyrėjusių medinių ar mūro dekoracijų pėdsakai – mažame atvaizde jų neįmanoma įžvelgti – leidžia pajusti, koks įvairus ir turtingas tas anuomet klestėjęs pasaulis. Kitaip tariant, toks atvaizdas išryškina anonimiškėjančių liekanų individualumą. Išryškintos detalės verčia į fotografiją žvelgti kaip į kruopščiai nutapytą paveikslą: iš toliau, nes tik taip įmanoma aprėpti visumą; paskui iš arčiau, įsižiūrint į atskirus fragmentus. Tokiu būdu fotografas tarsi plėtoja savo vizualinį pasakojimą ne tik erdvėje, bet ir laike – įgyja spektaklio ar filmo režisieriaus galių ir suteikia mums dalyvavimo vaizdo kūrimo procese iliuziją.

Žiūrėjimo malonumas, visumos atradimo džiaugsmas tyrinėjant detales – malonioji šių fotografijų pažinimo dalis. Tačiau atradę atvaizdų grožį neišvengsime ir liūdesio: beviltiškai su ardomąja laiko jėga tebekovojančios detalės aiškiausiai patvirtina, kad nėra tokios žmogui pavaldžios galybės, kuri leistų atstatyti, restauruoti, prikelti nebūtin grimztančius išnykusios civilizacijos liudijimus, kad ir kokie reikšmingi bei reikalingi jie mums atrodytų. Mums – tai atvykėliams iš didelių miestų. Mat šalia gyvenantys žmonės iliuzijų nepuoselėja. Susitelkę į dabarties reikalus, jie tiesiog gyvena savo gyvenimus.“

R. Paknys, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (Bartninkai, Vilkaviškio r.), 2018 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Bartninkai priklausė Trakų vaivadijai. Pirmąją bažnyčią fundavo Lietuvos rūmų iždininkas Antanas Tyzenhauzas, o ją statyti pabaigė dvaro administratorius kunigaikštis Vincentas Puzyna tik 1790 metais. Monumentali bažnyčia buvo apgriauta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir, sovietų valdžiai nedavus leidimo ją atstatyti, liko neremontuota iki šiandienos.

Aplankyti Raimondo Paknio fotografijų parodą „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Valdovų rūmuose galima iki rugsėjo 1 dienos. Daugiau informacijos apie parodą rasite čia. 

R. Paknio fotografijų paroda „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Valdovų rūmuose | „Vilniaus galerijos“ nuotr.

R. Paknio fotografijų paroda „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Valdovų rūmuose | „Vilniaus galerijos“ nuotr.

R. Paknio fotografijų paroda „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Valdovų rūmuose | „Vilniaus galerijos“ nuotr.