Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. birželio 5 d. 10:16
Helmutas Šabasevičius. Lietuvos baletas prieš 20 metų: „Tuščias atsargumas“

„Tuščias atsargumas“. Liza-Kristina Kanišauskaitė, Kolenas-Raimundas Maskaliūnas | Michailo Raškovskio nuotr.

Visus baleto gerbėjus „Vilniaus galerija“ kviečia skaityti knygą „Lietuvos baletas šiandien“, kurios ištraukomis sutiko pasidalinti ją išleidusi „Krantų redakcija“. Aštuntajame įraše – Louis Joseph Ferdinand Herold „Tuščias atsargumas“ (choreografas – Olegas Vinogradovas). Knygos medžiagą lydi teatro scenos akimirkas aktyviai fiksavusio Michailo Raškovskio fotografijos.

Komiškas baletas „Tuščias atsargumas“ (prancūziškąjį jo pavadinimą – „La Fille mal gardée“ – sunku tinkamai išversti į lietuvių kalbą) pagal prancūzų  šokėjo ir choreografo Jeano Daubervalio libretą egzistuoja keliais muzikiniais pavidalais. 1828 metų lapkričio 27 dieną Karališkojoje muzikos ir šokio akademijoje Paryžiuje šis baletas parodytas su Louis Josepho Ferdinando Héroldo muzika; choreografiją spektakliui sukūrė Jeanas Aumeras.

„Tuščias atsargumas“. Centre – Jurgita Dronina ir Romas Ceizaris | Michailo Raškovskio nuotr.

„Tuščias atsargumas“. Pirmojo veiksmo antrojo paveikslo scena | Michailo Raškovskio nuotr.

„Tuščias atsargumas“. Marcelina-Voldemaras Chlebinskas | Michailo Raškovskio nuotr.

Beveik po trijų dešimtmečių (1864 m. lapkričio 11 d.) Berlyno rūmų operoje įvyko dar viena baleto pagal tą patį siužetą premjera su Peterio Ludwigo Hertelio muzika ir Philipe’o Taglioni choreografija. 1885 metų gruodžio 15 dieną spektaklis parodytas ir Rusijoje – Sankt Peterburgo Marijos teatre jam choreografiją sukūrė Levas Ivanovas.

Pavelas Petrovas spektaklį pagal P. L. Hertelio muziką statė pirmaisiais savo darbo mūsų Valstybės teatre metais. Premjeroje 1926-ųjų gegužės 21 dieną Koleną šoko jis pats, Lizą – Eugenija Žalinkevičaitė, Marceliną – Vladas Fedotas-Sipavičius; vėliau  tuos vaidmenis parengė Bronius Kelbauskas ir Marija Juozapaitytė, o 1971-aisiais Kauno muzikiniame teatre šį spektaklį atnaujino Alfredas Kondratavičius.

Susiję:

1987 metų kovo 7 dieną Vilniaus operos ir baleto teatras pakvietė į „Tuščio atsargumo“ pagal L. J. F. Héroldo muziką premjerą. Originalią spektaklio choreografiją sukūrė Olegas Vinogradovas, dekoracijas – Semionas Pastuchas, kostiumus – Galina Solovjova. O. Vinogradovo choreografija stilizuota remiantis XIX a. vidurio romantinio šokio principais: ji kupina sudėtingų šuolių, keleriopų sukinių, komplikuotų duetinių kombinacijų, kurioms atlikti būtinas geras klasikinio šokio technikos išmanymas, taip pat vaidybiniai artistų sugebėjimai, nes balete nemaža komiškų scenų. Premjera turėjo įvykti kaip numatyta, todėl, laiku nespėjus pagaminti visų dekoracijų, pirmojo veiksmo antrajame paveiksle iki šiol stūkso „Baltaragio malūnas“ iš choreografo Vytauto Brazdylio ir dailininko Vytauto Kalinausko  tuo metu jau „nurašyto“ to paties pavadinimo baleto. Spektaklyje Lizą šoko Svetlana Masaniova, Olga Fedosova, Loreta Bartusevičiūtė, Koleną – Aleksandras Molodovas, Aleksandras Semionovas, Marceliną – Voldemaras Chlebinskas, Vytautas Kudžma. Vėliau Lizos vaidmenį parengė Ingrida Cvietkovaitė, Kristina Kanišauskaitė, Koleno – Raimundas Maskaliūnas.

„Tuščias atsargumas“. Liza-Kristina Kanišauskaitė, Kolenas-Raimundas Maskaliūnas | Michailo Raškovskio nuotr.

„Tuščias atsargumas“. Alenas-Valerijus Fadejevas | Michailo Raškovskio nuotr.

Po kiek laiko spektaklis buvo vėl atnaujintas ir pavadintas „Liza ir Kolenas“. Balerina Kristina Kanišauskaitė kuria linksmos ir valiūkiškos merginos paveikslą. Tokio tipo vaidmenys K. Kanišauskaitei labai tinka. Atkreipia dėmesį jos šokio tikslumas, preciziški sukiniai, aukšti ir lengvi šuoliai, kuriais ryškinamos efektingos variacijos, o kartu – gyva, sklandi vaidyba. Jos partneris Raimundas Maskaliūnas-Kolenas žavi fizinės ištvermės reikalaujančiu šokiu bei artistinėmis detalėmis, o šio spektaklio Marcelina – neabejotinai pats ryškiausias komiškasis Voldemaro Chlebinsko kūrinys; čia atsiskleidžia organiška artisto vaidybos maniera: personažo paveikslas kuriamas tvirtais štrichais, itin išraiškingas jo veidas, leidžiantis pajusti vaidmens dramaturgiją net iš atokesnių teatro salės vietų; V. Chlebinsko gestai kaip reta įtaigūs ir lengvai suprantami, o visas Marcelinos įvaizdis prisodrintas juokingiausių detalių. Valerijus Fadejevas, nedažnai turintis progą pademonstruoti savo artistinius sugebėjimus, vykusiai išryškina kvailelio Aleno personažą. Derindamas komiškus pasažus su techniškomis šokio formomis, tirštindamas groteskiškas spalvas, V. Fadejevas įtikinamai perteikia savojo tipažo turinį.

Ištrauka iš knygos „Lietuvos baletas šiandien“, Krantų redakcija, 2000 (redagavo Nijolė Kvaraciejūtė)

Daugiau šios ir kitų knygų ištraukų rasite čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!