Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. 19 lapkričio d. 23:28
Karantinas atvėrė naujus formatus: Lietuvos kultūra Italijoje pristatoma ir radijo bangomis

Pranešimo spaudai nuotr.

Pasaulį sukaustęs koronavirusas sukėlė sąstingį kultūros pasaulyje – menininkų gastrolės ir pasirodymai užsienyje buvo sustabdyti, stipriai apriboti arba visai uždrausti. Dalis Italijoje planuotų šventinių renginių, skirtų Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečio minėjimui, taip pat turėjo būti atšaukti. Tačiau ši pandemija atvėrė ir naujus kultūros eksporto kelius. Šį rudenį vietoj gyvų pasirodymų Lietuvos menininkų darbai pristatomi įvairiose Italijos žiniasklaidos priemonėse: žurnaluose, portaluose ir radijuje.

Lietuvos meno apžvalga – įtakingame Italijos leidinyje 

Neseniai Lietuvos vardas garsiai nuskambėjo viename pagrindinių Italijos kultūros leidinių „Artribune“. Plačią šalies kultūros apžvalgą žurnale kartu su Lietuvos kultūros institutu koordinavusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė teigia, kad toks leidinio dėmesys yra didelis įvertinimas šalies meno rinkai.

„Labai džiugu, kad Lietuvos meno rinkos apžvalga pasirodė didelę įtaką turinčiame leidinyje „Artribune“, kuris turi patikimo eksperto vardą ne tik Italijoje, bet ir už jos ribų. Tai galimybė mūsų šalies menininkams prisistatyti svetur, kai nėra įmanoma išvykti į užsienį ir gyvai dalyvauti renginiuose“, – komentuoja L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Žinoma kuratorė Marta Silvi minėtame leidinyje apžvelgė ir išskyrė svarbiausius Lietuvos kultūros atstovus, meno erdves bei renginius, kurie turi didelę įtaką šalies meno, architektūros ar teatro formavimuisi.

„Artribune“ Lietuva apibūdinama kaip viena dinamiškiausių Europos valstybių, kuri jau trisdešimt metų gali didžiuotis laisve. Atsiplėšimas nuo Sovietų Sąjungos, laisvi įvairių kultūros atstovų sprendimai aiškiai matomi vaizduojamojo meno, architektūros, teatro ar kino srityse bei apskirtai kultūriniame lietuvių sąmoningume.

„M. Silvi leidinyje kruopščiai analizuoja atskirų sričių asmenybes, išskirdama avangardinio kino pradininką Joną Meką, žinomą „Fluxus“ įkūrėją Jurgį Mačiūną, vieną Lietuvos paviljono autorių Liną Lapelytę, neišdildomą pėdsaką teatro pasaulyje palikusį Eimuntą Nekrošių, režisierių Oskarą Koršunovą. Tai tik dalis svarbių straipsnyje minimų mūsų šalies vardų“, – teigia L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Lietuvos menas italų akimis

Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė | Simos Šilingytės nuotr.

Leidinyje išryškinamos ir svarbiausios Lietuvos kultūros erdvės bei institucijos, kurių indėlis į šalies meną ir kultūrą itin labai reikšmingas. Pavyzdžiui, jau keletą metų Lietuvos kultūros institutas organizuoja vizitų programą, kurioje į Lietuvą kviečiami įvairūs kultūros srities profesionalai. Viena jų – dailės istorikė ir kuratorė Alessandra Troncone.

„Palyginti su kitomis buvusio sovietinio bloko šalimis, Lietuva bene aiškiausiai kalba tikrai europietiška kalba. Naujausios istorijos ženklai puikiai  matomi, tai suteikia neginčijamą žavesį; tuo pat metu mes suvokiame postūmį ateities link, kurio su didele atsakomybe siekia naujoji karta. Nepaisant didėjančio tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ vaidmens ir galerijų, veikiančių tarptautiniu lygmeniu, manau, kad komercinė meno veikla vis dar gana ribota iš dalies dėl sovietinės tradicijos ir dėl to, kad meno kolekcionavimas dar nėra populiarus“,– straipsnyje komentuoja A. Troncone.

Kita meno kritikė, kuratorė ir „Latituto Art Projects“ meno vadovė Benedetta Capri De Resmini, puoselėjanti glaudžius santykius su Lietuva, apžvelgia mūsų šalies meno lauką iš savo perspektyvos išskirdama labiausiai įstrigusius Lietuvos menininkus.

„Iš pradžių man Lietuvą atskleidė mylimas Jano Brokkeno romanas „Baltic Souls“, o vėliau rašytojo Romano Gary kūryba. Naujas kartas išskiria tikslus istorinės retorikos dekonstravimas ieškant kalbos, kuri neatitiktų masinės žiniasklaidos intonacijų. Visų pirma, pastebiu, kad meno kūrėjai vysto įdomias temas. Viena tokių kūrėjų įvardyčiau Liną Lapelytę, su kuria dirbau prieš keletą metų. Taip pat su susidomėjimu seku Kristinos Inčiūraitės darbus. Menininkė visada į paviršių iškelia naujus elementus, kurie siejasi ne tik su tapatybės ar smurto prieš moteris iššūkiais. Galiausiai norėčiau paminėti labai jauną fotografą Mykolą Juodelę, kuris rezidavo „Magic Carpets“ („Stebuklingi kilimai“) platformoje Romoje. Tikiu, kad jo laukia fotožurnalisto karjera“, – teigia B. Capri De Resmini.

Žurnalas kalbino žinomą italų menininkę Silvią Giambrone ir garsią kuratorę Cateriną Avataneo, kurios išskyrė Lietuvos kultūros potencialą.

„Pirmoji mano patirtis Lietuvoje buvo labai reikšminga ne tik dėl to, kad šios šalies istorija susikerta su svarbiausiais Europos istorijos momentais, bet ir dėl to, kad mane labai sujaudino žmonių apčiuopiamas poreikis kalbėti apie savo dabartį ir ateitį meno bei kultūros kalbomis, siekiant išsivaduoti iš sudėtingos praeities ir stengiantis ją paversti sąmoninga dabartimi. Kultūros troškulys, kurį atradau Lietuvoje, jau seniai išnyko Italijoje“, – leidiniui „Artribune“ pasakoja S. Giabrone.

Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje yra Lietuvos kultūros ir meno pristatymo leidinyje „Artribune“ partneris.

Anglišką leidinio versiją galima rasti čia.

Lietuvos vardas ir Italijos radijo festivalyje

Šią savaitę Italijoje prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui skirtas radijo festivalis. „Radio Rock“ radijo stotis kiekvieną savaitę net po valandą eterio skirs pokalbiams apie Lietuvos kultūrą ir 8 skirtingas jos sritis.

„Praėjusį pavasarį sukosi įvairių minčių, kaip galima būtų tęsti Lietuvos menininkų pristatymą užsienyje. Bendravome su italų ekspertas, kurie jau yra tiesiogiai dirbę su Lietuvos atstovais, tad vystėme idėją apie galimybę jiems papasakoti savo įspūdžius ir nuomonę apie mūsų šalies kultūrą. Radijo stotis „Radio Rock“ ėmėsi laidų ciklo, kuriame italai diskutuos apie įvairias Lietuvos kultūros sritis: kiną, muziką, vizualiuosius menus ar teatrą. Pirma laida, skirta roko muzikos įtakai nepriklausomybės atgavimui, supažindino su Lietuvos istorija ir sulaukė didžiulio susidomėjimo“, – sako L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Per kiekvieną festivalio laidą gros Lietuvos roko muzika. Muzikinę programą sudarė žinomas muzikologas Darius Užkuraitis.

Lapkričio 17 d. prasidėjęs radijo festivalio kitose šio rudens laidose apžvelgs lietuviško roko muziką, šalies kiną bei teatrą. 2021 m. sausį „Radio Rock“ tęs ciklą su laidomis, skirtomis Lietuvai Italijoje, vizualiesiems menams, Lietuvos paviljonui Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje.

Laidų įrašai prieinami ir tinklalaidžių formatu „Radio Rock“ internetiniame puslapyje www.radiorock.it

Pirmosios laidos įrašas: https://bit.ly/2IMZ2HJ 

Iki akcijos pabaigos

liko XX dienų / dienos / diena

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!