Kanutas Ruseckas, Autoportretas, XIX a. 4 deš.

„Vilniaus galerija“ dalinasi dar vieną ištrauka iš knygos „Vilniaus vardai“ (ankstesnius tekstus skaitykite čia). Joje autorius Tomas Venclova pristato tapytoją Kanutą Rusecką. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla. Knygą įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.

Kanutas Ruseckas, „Pjovėja“, 1844 m.

Ruseckas Kanutas (Kanuty Rusiecki, 1800–1860), dailininkas. Gimė netoli Panevėžio, Stebėkiuose. Studijavo Vilniaus universitete teisę ir gamtos mokslus (1816–1818), po to — dailę (1818–1821). Jono Rustemo, Kazimiero Jelskio ir ↑Juozapo Saunderso mokinys. 1821–1830 m., remiamas Adomo Jurgio Čartoriskio, tęsė dailės studijas Paryžiuje ir Romoje (be kitų, pas garsųjį danų skulptorių Bertelį Thorvaldseną ir prancūzų tapytoją Antoine’ą Jeaną Gros). Nutapė romantiškų peizažų, Romos ir Neapolio vaizdų, buitinių scenų, portretų, gaivių ir pasižyminčių meistriškais šviesos efektais (ypač vertinamas jo „Besijuokiantis italas“, 1823).

Matyt, 1831 m. Ruseckas grįžo į Vilnių ir nuo 1834 m. dėstė bajorų institute (vienas iš jo mokinių buvo Alfredas Römeris). Konservavo Šv. Kazimiero koplyčios freskas Vilniaus katedroje, atnaujino prancūzų kareivių apgadintą Šv. Teresės bažnyčios interjerą ir nutapė jai kelis paveikslus, taip pat Nukryžiuotojo freską Bernardinų bažnyčios frontone. Restauravo Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą. Paliko daug portretų, Vilniaus vaizdų ir buitinių scenų („Pjovėja“, 1844; „Lietuvaitė su verbomis“, 1847). Dauguma (128) Rusecko darbų saugomi Vilniuje, kai kurie Varšuvoje ir Krokuvoje.

Mirė Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse.