Vasara – puikus metas keliauti. Rygos muziejai ir meno parodos laukia Jūsų, tad kaip ir kiekvieną mėnesį paruošėme Jums Rygos muziejų ir galerijų parodų sąrašą.
Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Jānis Aivars Karlovs paroda „Nepaklusnumas“ 2022 07 08–2022 09 04
Jānis Aivars Karlovs. Trys žvaigždės delne. 2019 m. Granitas. Fot. Jānis Aivars Karlovs.
Jānis Aivars Karlovs gali būti vertinamas kaip įtikinamiausias vyresnės kartos menininkas, ambicingas savo kūrybinėmis apraiškomis, savo kelio sekėjas, kurio kūryba atspindi reikšmingiausius bendrus skulptūros raidos procesus.
Parodoje „Nepaklusnumas“ pristatomi naujausi autoriaus darbai, kurie atskleidžia akmens galimybių panaudojimo meninio vaizdo perteikimui niuansus. Savo darbuose skulptorius tarsi siekia, kad žiūrovas sustotų pakeliui į tam tikrų reiškinių supratimą, kad pažintų pasaulį ir jo apraiškas. Daugiau apie parodą.
Auseklis Baušķenieks. Autoportretas už stiklo. 1986. Kartonas, aliejus. LNMM kolekcija
Paroda „Epochos vizionierius. Auseklis Baušķenieks“ skirta menininko kūrybai, kurioje jis daugiausia dėmesio skiria žmogaus, visuomenės, mokslo ir technikos problemoms. Parodą sudaro keturios viena į kitą suaugančios sekcijos – žmogus kaip individas, žmogus ir šeima, žmogus ir visuomenė, mokslas ir ateitis. Parodą papildo trys Baušķeniekso sukurti kinetiniai objektai, apibūdinantys aistringą autoriaus domėjimąsi radiju. Daugiau apie parodą.
Gunārs Cīlītis. Iliustracija Karlo Skalbes pasakai „Pasaka apie Verdiną”. 1979 m.
Gunārs Cīlītis (1927–2007) – tapytojas ar grafikas? Pats Cīlītis galvojo ir jautėsi kaip tapytojas, tai buvo svarbiau už viską, bet visada atsirasdavo kažkas, kas tai pakeisdavo. Tačiau kad ir kas tai būtų – piešinys, lėlių filmo vaizdas, mažas animacinis filmukas, knygos ar žurnalo iliustracija – kiekvienam meno kūriniui tuo metu buvo skiriamas dėmesys kaip svarbiausiam. Daugiau apie parodą.
Paroda „Purvītis“ 2022 05 28–2022 10 09
Vizualinis Purvyčio parodos tapatumas. 2022 m.
Paroda „PURVĪTIS“ skirta žymaus latvių dailininko Vilhelmo Purvyčio 150 m. jubiliejui. Nacionalinės tapybos pradininkas ir ambicingiausias modernizuotojas Vilhelmas Purvytis (Vilhelms Purvītis, 1872–1945) yra pripažintas viena svarbiausių Latvijos XX a. pirmosios pusės vizualiojo meno asmenybių. Amžių sandūroje meistriški sniego ir ankstyvo šiaurinio pavasario tapytojo darbai stebėti Sankt Peterburge, Paryžiuje, Miunchene, Berlyne, Vienoje ir kituose Europos meno centruose. Žymiausias Pabaltijo moderniosios dailės atstovas taip pat įsitraukė į šiuolaikiškas peizažo žanro permainas ir sulaukė sėkmės užsienyje, pelnė autoritetą Rygos meno gyvenime ir nekintamai aukštą statusą Latvijos meno pasaulyje. Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XX a. 60–90 metų fotografijų serija ir atskiri fotografijos darbai iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus (LNMM). Kolekciją sukūrė Gunārs Binde, Māra Brašmane, Uldis Briedis, Zenta Dzividzinska, Andrejs Grants, Gunārs Janaitis, Gvido Kajons, Valts Kleins, Sarmīte Kviesīte, Aivars Liepins, Inta Ruka ir Egons Spuris. Daugiau apie parodą.
Hunt Slonem yra vienas iš tų menininkų, kurie savo kūriniais gali stebuklingai sukurti visą pasaulį. Slonemo pasaulis yra šviesus ir išraiškingas. Lygiai taip pat kaip Baltasis triušis Lewiso Carrollo istorijoje nukelia Alisą per triušio duobę į paralelinę realybę, Slonemo nupiešti zuikiai įtraukia žiūrovus į jo trapų vidinį pasaulį. Slonemas kviečia publiką sužinoti apie jį per jo darbus, įvaizdį, dirbtuves ir istorijas. Jis nevengia žiniasklaidos dėmesio, o siūlo ekskursijas po savo studiją ir namus, pasauliui demonstruodamas jų puikų interjerą, savo garderobą bei cilindrinių skrybėlių, arfų ir porceliano kolekcijas. Slonemas pasakoja apie savo išskirtinį tapybos stilių ir aistringai aiškina tokias temas kaip numerologija ir horoskopai. Daugiau apie parodą.
Daiga Grantiņa. Šventykla #3. 2020. Mediena, medžiaga, dažai, 45 x 67 x 5 cm. Fot. Steve James
Dailės muziejuje „Rygos birža“ pristatoma didžiausia iki šiol Latvijoje personalinė tarptautinį pripažinimą pelniusios latvių menininkės Daigos Grantinės darbų paroda.
Specialiai šiai parodai, kuri kartu yra ir sugrįžimas namo, Daiga Grantiņa sukaupė savo praktikoje išplėtotą skulptūrinį žodyną ir su juo susijusius elementus, pristatydama atkurtus ir naujai sukurtus su vieta susietus kūrinius. „Lauko erdvė“ signalizuoja apie simboliškesnį autoriaus kūrybos skaitymą, keičiant akcentus nuo procesu grįsto kūrybinio darbo į įsišaknijusias proto fiksacijas.
Šioje parodoje menininkės vizijos išdėstytos įsivaizduojama įstriža linija, juosiančia visą didžiulės salės perimetrą. Skulptūrų-tipologijų serija, atsekama įstrižai, suskaido ritmą ir atskleidžia gestų modelius, kurie palaipsniui susilieja, sukurdami visapusišką erdvės ir patirties pojūtį. Parodos centre integruotas apverstas skulptūrinis elementas – raudonas „bokštas“, kuris anksčiau buvo eksponuojamas Grantiņa ekspozicijoje „Saulės šuo“ Latvijos paviljone 58-ojoje Venecijos meno bienalėje. Šių objektų linijinį išdėstymą galima patirti kaip erdvinės kompozicijos įrašą, kaip skulptūrinių piešinių kalbą: „Lauko erdvė“ nuskaito fizinę erdvę kaip laisvą formą, į kurią galima patekti. Daugiau apie parodą.
Irano metalo apdirbimo tradicijos yra glaudžiai susijusios su islamu, kilusios iš Persų Sasanidų dinastijos (224–651 m.), kai meistrai perėmė ir sukūrė Romos, Bizantijos ir Vidurinės Azijos objektų pavyzdžius. Islamo metalo apdirbimas dažniausiai siejamas su Irano teritorija, kur yra metalo rūdos gavybos vietos.
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijoje esanti iranietiškų aromatų ir smilkalų paroda pagal gamybos technikų ir dekoratyvinių motyvų seką priklauso XIX ir XX amžiaus Irano metalo gaminiams, atspindintiems anksčiau susiformavusias Vakarų kelionių tradicijas. Daugiau apie parodą.
Paroda „Vêtements modeliai. Mados archetipai“ buvo sukurta bendradarbiaujant su Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejumi (Le Mucem) Marselyje (Prancūzija). 2020 metais ji buvo itin sėkmingai pristatyta Marselyje, o dabar Latvijos visuomenei pristatoma atnaujinta versija.
Kodėl marškiniai be rankovių šnekamojoje kalboje vadinami „maike“ ir mėlyni prancūzų darbininkų kombinezonai tapo mados industrijos pagrindu ir įkvėpimu? Kaip espadrilės, susijusios su konkrečia geografine vietove, paplito visame pasaulyje ir yra beveik kiekvienoje drabužių spintoje? O kokiais būdais treninginės kelnės iš sporto salės pateko į miesto kultūros centrą, taip pat įkvėpė aukštosios mados korifėjų Yves’ą Saint-Laurent’ą (1936–2008)?
Paroda, kurioje mada matoma kaip socialinės antropologijos reiškinys, leidžia atsekti drabužių kelionę per šimtmečius ir mados tendencijas. Nekeičiant savo originalaus dizaino, apatinis trikotažas, drobiniai batai, espadrilės, darbininkų sijonas, sportinis ir škotiškas kostiumai įrodo tvarumą, peržiūrint iš naujo jų koncepciją. Drabužiai, kurie iš pradžių buvo sukurti tam tikroms darbo funkcijoms atlikti, bėgant metams, išsaugant medžiagas ir technologijas, tapo archetipu – modeliu ir pagrindu tolimesnėms interpretacijoms. Iš naujo pristatyti ir išbandyti šie kostiumai atspindi socialinę istoriją, kuri kartais įgaudavo ir politinių įvykių, ir socialinių judėjimų pasisavinto simbolio statusą. Daugiau apie parodą.
Porceliano kūriniams įkvėpimo menininkė Ilona Romule semiasi iš gilaus kultūros, filosofijos ir meno istorijos supratimo, praturtindama ją neabejotinai išraiškingais kūrybinės fantazijos, susijusios su žmogaus prigimtimi, jo pasąmonės aistromisir troškimais, atskleidimais. Erdvinių objektų formos veikia sinergijoje su kruopščia tapyba rankomis ar grafiškai rafinuotu piešiniu. Idėja materializuojama hibridinėse figūrose, kurios profesionaliai nepriekaištingai atlikta porceliano kalba, dažnai pasitelkiant simbolius, pasakoja apie vidinę, neištirtą žmogaus esmę. Menininkė taip pat yra sukūrusi skulptūrinių šviesos objektų istorine litofano technika. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Taikomojo meno ir dizaino muziejų:
Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejus
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paroda „Ludolfas Libertas – art deco teatro karalius“ 2022 03 01–2022 12 30
Ludolfas Libertas (1895–1959) buvo vienas ryškiausių XX amžiaus 2–4 dešimtmečių teatro menininkų. Jo sukurti spektakliai išsiskiria išraiškinga fantazija, ryškiomis spalvomis ir formų turtingumu.
Libertas pasižymėjo ypatingu gebėjimu suvokti publikos troškimus, mokėjo scenoje užburti magišką pasaulį, stebinantį ir jaudinantį tiek kritikus, tiek žiūrovus. Pakėlus uždangą, Liberto scenografijos dažnai buvo sutinkamos ovacijomis, net šiandien žiūrint į šių spektaklių scenografijos eskizus ir nuotraukas toks jaudulys suprantamas. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejų:
Meno centras „Zuzeum“, Lāčplēša iela 101, Rīga
Baltijos šalių šiuolaikinio meno paroda „Išaugom? Užaugom?“ 2022 06 04–2022 11 20
Amanda Ziemele. Monotipija iš serijos „Žirgas“, 2019 m. Aliejus ant popieriaus VV fondo kolekcija. Fot. Ansis Starks.
Baltijos šalių šiuolaikinio meno paroda „Išaugom? Užaugom?“ Rygos meno centre „Zuzeum“ pristato itin ryškią Baltijos šalių šiuolaikinio meno kolekciją, kurioje akcentuojami socialiniai privataus kolekcionavimo aspektai. Tai projektas, kuriuo siekiama suvienyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos meno kolekcininkus ir palengvinti viešą bei tarptautinę prieigą prie privačiose kolekcijose esančio meno ir besikuriančios meno infrastruktūros Baltijos šalyse. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Zuzeum“:
Meno galerija MuseumLV ir kultūros centras Grata JJ
Andreja Pumpura iela 2, Rīga
Personalinė Jānis Deinats paroda „Jānis Deinats. Laikai. Taip miela“ 2022 05 26–2022 07 09
Žymus fotografas Jānis Deinats fotografuoja nuo 1989 m. Jis garsėja kaip išskirtinis portretistas, tačiau iki šiol jo portretų parodos nebuvo surengtos.
Jāņio Deinatso fotografiniai portretai yra vizualus jo amžiaus liudijimas. Paroda „Laikai. Taip Miela” parodys daugiau nei 70 Latvijos įžymybių, visuomenei gerai žinomų žmonių, įskaitant politikus, sporto žvaigždes, muzikantus, poetus ir aktorius, portretus. Tačiau būkime atviri, tai ir paroda apie užmarštį. Jeigu šiandien į parodą įeitų būrys jaunų žmonių, dauguma jų paklaustų, kas gi tie seni vyrai ir moterys. O kaip bus po 20 metų? Šiomis dienomis įžymybės greitai virsta anonimais. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno galeriją MuseumLV ir kultūros centrą Grata JJ:
Šiuolaikinio meno centras „Kim?“
Sporta iela 2 k-1, Rīga
Iljos Lipkino personalinė paroda „YOU are the model! YOU are the majority!“ 2022 06 03–2022 08 14
Šiuolaikinio meno centras „Kim?“ didžiuojasi galėdamas pristatyti Berlyne gyvenančio fotografo Iljos Lipkino naujus darbus – „YOU are the model! YOU are the majority!“. Per du seansus ir dviejose vietose (Berlyne ir Rygoje) sukurtose keturiolikoje nuotraukų užfiksuoti jauni paaugliai, išmesti iš „Instagram“ tinklo, neaiškiame, buitiniame ir apleistame bute Rygos centre. Grupė nevaržomų, fotogeniškų nepažįstamų žmonių atrodo kaip draugų šeima – jaukiai jaučiasi savo aplinkoje, užlipę ant nudėvėtos sofos. Už jų esantis savitas tapetas suteikia eklektišką atspalvį. Apleistos buities apsuptyje subjektai nukreipia žvilgsnį į netoliese esančius ekranus arba tarsi žiūri niekur. Neturėdami iš menininko išankstinių nudorymų, pozuojantys tiesiog elgiasi kasdieniškai. Jie atvyko atlikti performanso nežinodami, kaip bus užfiksuoti. Ištisas valandas sustingusi gyvų modelių grupė perteikė nuobodulį, nesidomėjimą ir pasyvumą, kartais atspindėdama vienas kito poveikį, tarsi bandydama išsiskirti dingdama arba susiliedama. Daugiau apie parodą.
Remiantis asmeniniu impulsu dar kartą peržiūrėti vaikystės nostalgiją ir kritiškai apsvarstyti griežtai (abėcėlės tvarka) suskirstytą, tačiau labai neaiškų Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) enciklopedijos turinį, Bi-Dža, Ge-Ilk, Mir-Nul montuoja naujus pamatus Elzos Sīlės kūriniams.
Parodos kontekste didaktinė (-ės) ideologinė (-ės) sistema (-os), paprastai užmaskuota (-os) ir pristatoma (-os) kaip gundantys vaizdai masinio platinimo kontekste, atveria kelią kintamo formato kūrinių serijai, kurioje atsižvelgiama į jų ideologinę konstrukciją. Sīle nuomone, plačiai paplitusio pasipriešinimo populistinei kalbai problema yra įskiepyta į individo kritinio mąstymo įgūdžius, kurie dar labiau įsipainioja į dominuojantį kultūrinį naratyvą ir daugybę ideologinių kovos laukų. Sīle tvirtina, kad tai yra kertinė (meninė) padėtis, kurią reikia užimti. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti šiuolaikinio meno centrą „Kim?“:
Rygos Art Nouveau stiliaus muziejus
Alberta iela 12, Rīga
„Neužmirštuolės“ 2022 05 25–2022 09 25
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu ir kūryba.
Kaip rasti Rygos Art Nouveau stiliaus muziejų:
Meno centras „Digital Art House“
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
„Stebuklingas Gaudi pasaulis“
Kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį Barselona?
Gatves užliejanti saulės šviesa, romantika, tvankios ispaniškos šypsenos ir kvapą gniaužianti architektūra. Žaviesi formų drąsa, ryškiomis akinančiomis spalvomis, netikėtais sprendimais. Mįslingojo Antonio Gaudžio architektūra.
Visa tai – ir Barselonos entuziazmas, ir Gaudi darbų magija – naujoje parodoje „Stebuklingas Gaudi pasaulis“!
Įsitaisykite patogiai. Einame pasivaikščioti į Park Güell, sustojame prie Guelio rūmų, kurie taip primena Venecijos rūmus. O kas tai per žvynais apaugusi besiranganti pabaisa? Batllo namas. Pažvelkime į Figueres namą ir Bellesguard bokštą – šviesos ir naujovių iliuziją visose detalėse. Čia yra ir Sagrada Familia. Sagrada Familia – garsiausias ir prieštaringiausias Gaudžio kūrinys.
Galbūt mūsų 20 minučių kelionė per Gaudžio miestą atskleis architektūros genijaus paslapčių šydą.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
„Digital Art House“ atidaroma personalinė Izraelio menininkės Polinos Pobereshsky paroda.
„Mano stilių galima pavadinti simbolika, bet šis žodis man atrodo apgailėtinas. Savo darbus vadinu istorijomis be žodžių. Man patinka, kad kiekvienas žiūrovas juos „skaito“ skirtingai, savaip. Kiekvienas mato savo istoriją. Tai yra gerai.“
„Svajonių knyga“ – tai istorijos, kuriose realybė persipina su fantazijomis, o veikėjai gyvena skirtingais laikais ir tuo pačiu toje pačioje erdvėje, tai yra taip, kaip įmanoma tik sapne.
„Nuo Monet iki Kandinskio“
Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra begalė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Atėjo laikas herojams sugrįžti. Šį kartą su svaiginančia technologija.
Vienas iš tokio pobūdžio Baltijos šalyse multimedijos centrų – „Skaitmeninio meno namai“ – šiuo metu rengia ambicingą animacijos projektą „Bearslayer. Hero sugrįžimas“, kuris nacionalinį epą vėl pristatys modernia, didelio masto forma. Su monumentaliais ekranais, kurie supa žiūrovus 360 laipsnių kampu. Leidžiantis į įtraukiantį potyrį, kuris sugrąžina jus į mitų ir legendų laikus, kai dievai buvo jauni ir bebaimiai, neįsivaizduojamos stiprybės herojai vaikščiojo žeme, o jų širdys degė drąsa.
Emocijos, spalvos, ugningas temperamentas, romų tautos istorija animuotose nuotraukose ir vaizdo projekcijose, papildytose nuostabia muzika. Klasikinio meno ir šiuolaikinių galimybių simbiozė. Unikali jaunosios menininkės Ornelos Rudevich paroda – ryškios spalvos ir čigoniškos sielos istorija naujoje parodoje „Čigonų menas“.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
