Varšuvos meno parodos ir muziejai rugsėjo mėnesį
Rugsėjis – puikus metas pažinti Varšuvą, tad tęsiame pažintį su Varšuvos meno kultūra. Varšuvos meno parodos ir muziejai rugsėjo mėnesį laukia Jūsų, tad planuokite kelionę ir leiskitės pažinti Varšuvos meną.
Varšuvos nacionalinis muziejus
Al. Jerozolimskie 3, Warsaw
Witkacy paroda „Pagreičio amžiaus seismografas“
2022 07 08–2022 10 09
Stanisław Ignacy Witkiewicz buvo akylas meno evoliucijos stebėtojas XX amžiaus pirmosios pusės civilizacijos įsibėgėjimo metu. Mokslinius atradimus, iš to kylančią technologinę pažangą ir gilius socialinius pokyčius jis siejo su vis didėjančiu gyvenimo mechanizacijos procesu. Nepaisant teminės orientacijos stokos, Witkacy kūriniai fiksavo moderniosios epochos virsmų ritmą, pajungdami tikrąją istorinę patirtį kūrinio konstrukcinės vienybės reikalavimui.
Ši paroda siūlo naują požiūrį į Witkacy kūrybą, įtraukiant ją į XX amžiaus ir šiuolaikinius teorinius kontekstus. Naujas interpretacijas palengvina sąsajų tarp menininko praktikų ir pasirinktų jo refleksijos temų atsekimas. Todėl vietoj chronologinio pasakojimo rodomi kūriniai buvo sugrupuoti į temines kategorijas, tokias kaip kosmosas, judėjimas, kūnas, meninė vizija, metafizinis pojūtis, istorija ar kultūrinė krizė.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Nacionalinį Varšuvos muziejų:
Xawery Dunikowski skulptūrų muziejus (Królikarnia)
ul. Puławska 113a, Warsaw
Paroda „Cirkas“
2022 05 13–2022 10 02
Tai, ką cirkas reiškė žmonėms praeityje ir ką jis reiškia mums šiandien, iš dalies formuoja asmeninė patirtis, iš dalies – jo reprezentacija mene ir literatūroje. Taip susiformavo kultūrinis cirko mitas. Cirkas – tai žaižaruojantis ir žavus reginys, stebuklų žvėrys, neįtikėtino ir net neįmanomo teatras, visiems suteikiantis galimybę pabėgti nuo kasdienybės nykumo. Tačiau cirkas nėra tik parašytų „numerių“ asortimentas. Tai bendras nuotykis, kolektyvo sulaikytas kvėpavimas, patirtis, vienijanti žiūrovus.
Paroda „Cirkas“ atsirado mūsų kuratoriui tyrinėjant Varšuvos nacionalinio muziejaus kolekcijas, kurių šiuolaikiniame ir senoviniame fonde yra apie šimtas cirkui svarbių objektų, neskaitant Plakatų muziejaus Vilanavo ir jo 370 cirko plakatų. Tai tokių menininkų darbai, kaip: Romanas Cieślewiczius, Paulas Klee, Ferdynandas Légeris, Janas Lenica, Leopoldas Lewickis, Maxas Liebermannas, Janas Młodożeniecas, Tymonas Niesiołowskis, Teresa Pągowska, Pablo Picasso, Henryk Tomaszewski, Witold Wojtkiewiczius ir Andrzejkiewiczius.
„Cirkas“ bus ne tradicinė paroda, o reginys, kupinas drąsių cirko ir meninių žygdarbių. Žiūrovai gali tikėtis spalvingo, nepagarbaus ir įvairiems skoniams turtingo šou. Kaip ir tikras cirkas, paroda skirta tiek suaugusiems, tiek vaikams, kurie galės mėgautis įspūdingais reginiais.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Xawery Dunikowski skulptūrų (Królikarnia) muziejų:
Modernaus meno muziejaus padalinys „Muzeum nad Wisłą“
ul. Wybrzeże Kościuszkowskie 22, Warsaw
Paroda „Tamsieji menai: Aleksandra Waliszewska ir simbolizmas iš Rytų ir Šiaurės“
2022 06 03–2022 10 02
Aleksandra Waliszewska. „Be pavadinimo“. 2020 m., akvarelė ir guašas ant popieriaus, 30,9 × 22,9 cm. Menininko sutikimu
Savo Varšuvos studijoje Aleksandra Waliszewska kuria ryškius, atmosferinius paveikslus, kalbančius didžiulei tarptautinei auditorijai. Jos darbai vienodai patinka muziejų ir galerijų žiūrovams, taip pat jos plačiajai tarptautinei socialinių tinklų auditorijai. Menininkės populiarumą galima sieti su jos vizualaus pasakojimo galia. Waliszewskos figūrinis menas yra pagrįstas daugybe šaltinių – gotikinių istorijų, pagonių mitologijos ir motyvų, pasiskolintų iš viduramžių rankraščių. Jos vaizdingas pasaulis apgyvendintas upiórs (slavų terminas, reiškiantis gyvus mirusius), vampyrų, apsėstų merginų, kraujo ištroškusių zombių, riterių ant arklių ir į žmones panašių kačių.
Ši paroda, pavadinta „Tamsieji menai“, yra didžiausia iki šiol vieša Aleksandros Waliszewskos darbų ekspozicija. Glaudžiai bendradarbiaudami su menininke, parodos kuratoriai nusprendė kartu su istoriniais kitų menininkų darbais rodyti ikoniškus jos didžiulės kūrybos pavyzdžius. Paroda kviečia pamatyti jos mitologinius tropus, apokaliptinius scenarijus, įkrautus peizažus platesniame kontekste. Jos paveikslų aplinka – miškai ir pelkės, prarasti greitkeliai, niūrūs mikrorajonai – žadina Lenkijos ir Baltijos kraštovaizdžio specifiką. Panašu, kad Waliszewskos kūriniai veikia pasitelkdami sapnų logiką, o jos temos užburia pirminėmis emocijomis: meile, troškimu ir mirties baime.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti „Muzeum nad Wisłą“:
Bródno skulptūrų parkas
Kondratowicza / Chodecka, Warsaw
Nuolatinė ekspozicija
Jens Haaning. „Bródno“. 2012. Fot. Bartosz Stawiarski
2009 m. birželį atidarytas Bródno skulptūrų parkas yra ilgalaikis projektas, kuriame dalyvauja menininkai, Bródno rajono gyventojai, miesto tarybos pareigūnai ir meno institucija – Varšuvos modernaus meno muziejus. Parkas labai greitai tapo viena iš labiausiai atpažįstamų viešojo meno erdvių šioje Europos dalyje.
Šis parkas, esantis Bródno gyvenamajame rajone, Targówek rajono dalyje, anksčiau nebuvo lankomas meno mylėtojų. Būdamas unikalus vietos iniciatyvos pavyzdys, parkas primena įvairias meno tradicijas, eksponuojamus ne galerijose ir muziejuose. Parkas padeda įgyvendinti „socialinės skulptūros“ ir apskritai viešojo meno formulę. Kiekvienas Bródno skulptūrų parke pristatomas darbas turi skirtingą charakterį, ilgaamžiškumą, stilių ir „funkcionalumo“ lygį.
Prie šio projekto prisidėjo šie menininkai: Paweł Althamer, Youssouf Dara, Olafur Eliasson, Jens Haaning, grupė Nowolipie, Susan Philipsz, Katarzyna Przezwańska, Monika Sosnowska ir Rirkrit Tiravanija.
Daugiau apie projektą.
Kaip rasti Bródno skulptūrų parką:
Modernaus meno muziejaus instaliacija
Generolo Šarlio de Golio žiedinė sankryža, Varšuva
Joanna Rajkowska instaliacija „Linkėjimai iš Jeruzalės alėjos“
Joanna Rajkowska instaliacija „Linkėjimai iš Jeruzalės alėjos“
Joannos Rajkowskos „Sveikinimai iš Jeruzalės alėjos“ – palmė, stovinti Šarlio de Golio žiedinėje sankryžoje Varšuvos širdyje, yra jos ikoniškiausias Lenkijos menininis projektas viešojoje erdvėje nuo 1989 m.
Palmė yra priminimas apie žydų bendruomenę, gyvenusią Varšuvoje iki holokausto. Tačiau palmė ne tik signalizuoja apie šį praradimą, bet ir yra naujosios miesto tikrovės simbolis. Tai duoklė chaotiškam, judriam Vidurio Europos didmiesčiui, duoklė įvairovei ir srautui, migracijai ir kaitai. Klimato krizei gilėjant, šis egzotiškas medis atkreipia mūsų dėmesį į vis pavojingesnius pokyčius ir tampa įspėjimu pačiame Varšuvos centre.
Palmė yra absurdiška ir įnoringa. Tai padeda mums išlaikyti atstumą per didelio pompastiškumo metu, dekonstruoja visuomenės ritualus ir leidžia pažvelgti į Jeruzalės alėją kaip į didžiulę sceną, skirtą visą parą besiskleidžiančio miesto reginiui.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Joannos Rajkowskos instaliaciją „Linkėjimai iš Jeruzalės alėjos“:
Ujazdovskio pilies Šiuolaikinio meno centras
Jazdów 2, Warsaw
Paroda „Įtakos mašina“
2022 06 24–2022 11 06
„Įtakos mašinos“ instaliacijos vaizdai Ujazdovskio pilies Šiuolaikinio meno centre. Fot. Daniel Czarnocki
„Įtakos mašina“ yra antropologinis tyrimas, skirtas Soroso šiuolaikinio meno centrams (SCCA) – precedento neturinčiam meno centrų tinklui, kuris dešimtajame dešimtmetyje egzistavo dvidešimtyje Rytų Europos sostinių.
Parodoje pristatoma pasaulinė svarbiausių šiandienos menininkų istorinio ir šiuolaikinio meno kūrinių apžvalga. Parodoje yra didelis archyvas apie visą SCCA tinklą, kuris leidžia pirmą kartą ištirti institucionalizuotas kuratorių praktikos strategijas pirmaisiais SCCA tinklo veiklos metais – įtakos trajektorijas, kurios veda į specifines kultūros produkcijos rūšis, kurios ir toliau rezonuoja mūsų šiuolaikiniame pasaulyje. Muziejaus salės yra suskirstytos į antropologines temas, tokias kaip neoliberacija, avangardo netikrumas, identiškumas ir taktinis žiniasklaidos raštingumas. Šios temos suteikia holistinį turą per šio pereinamojo laikotarpio šurmulį ir susiformavusią kultūrinės produkcijos lanką, tiriant, ką tai reiškia mūsų šiuolaikinio meno supratimui.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Ujazdovskio pilies Šiuolaikinio meno centrą:
Karaliaus Jano III rūmų muziejus Vilanove
ul. Stanislawa Kostki Potockiego 10/16, Warsaw
Paroda „Potockių kolekcija“
Nuolatinė ekspozicija
Pirmajame Vilanovo rūmų aukšte šiuo metu galima pamatyti puikių paveikslų iš Stanislovo Kostkos ir Aleksandros Potocki inicijuotos kolekcijos – įsk. garsųjį „Salvator Mundi“ („Pasaulio gelbėtoją“) – kadaise laikytą paties Leonardo da Vinci kūriniu.
Ši tapybos paroda daro viską, kad ištikimai atkartotų Stanisławo Kostkos Potockio kolekcionavimo aistras. Jo kelionės po Europą buvo persipynusios su apsilankymais garsiausiose meno galerijose. Tos užsienio kolekcijos buvo puikus įkvėpimo šaltinis. Perskaityti Potockio kelionių dienoraščiai įrodo, kad magnatas savo galeriją planavo jau pirkdamas įvairių istorinių laikotarpių paveikslus. Potockis savo sąsiuvinyje su menininkų parašų kopijomis (Steganographie des Peintres) vertina tapytojų kūrybą, skirdamas balus keturiose kategorijose: kompozicijos, piešimo įgūdžių, spalvų ir raiškos (vitrinoje pateikiama vieno lapo kopija). Aleksandros ir Stanislovo Kostkos Potockų 1805 m. viešai prieinama Wilanów kolekcija vargu ar buvo atsitiktinumas. Tai gerai apgalvotos ir nuosekliai sukurtos kolekcionavimo koncepcijos, kuri buvo įgyvendinta tinkamoje aplinkoje, atsižvelgiant į istorinės karališkosios rezidencijos genius loci, rezultatas. Kolekcijai sukurti reikėjo ne tik materialinių priemonių, bet ir intelektualinio, emocinio bei žinių kapitalo.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą Karaliaus Jano III rūmų muziejų:
Nacionalinė meno galerija „Zacheta“
pl. Małachowskiego 3, Warsaw
Susan Mogul paroda „Kas šiais laikais tampa legenda“
2022 08 05–2022 10 30
Susan Mogul paroda atidžiau apžvelgia jos novatorišką kūrybinę praktiką nuo 1970-ųjų iki šių dienų. Amerikietės menininkės – gimusios Niujorke, bet nuo septintojo dešimtmečio gyvenančios ir dirbusios Los Andžele – kūrybos pristatyme bus pateikiami vaizdo įrašai, naujausi jos filmai, objektai ir darbai ant popieriaus. Parodoje – ikoniški ir anksčiau retai rodomi Mogul darbai, taip pat naujausi darbai, paruošti specialiai „Zacheta“ galerijai.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Vakaro diskomfortas“
2022 07 16–2022 10 16
„Vakaro diskomfortas“ – tai daugiausia per pastaruosius trejus metus (2020–2022 m.) sukurtų darbų paroda, naudojant įvairiausias priemones: nuo pastaruoju metu didžiulio populiarumo sulaukusios tapybos iki piešimo, skulptūrinės instaliacijos, video, fotografijos, keramikos, tekstilės, pasirodymų ir veiksmų. Tarp 1985–2000 m. gimusių menininkų yra ir naujausių debiutantų, ir nusistovėjusias pareigas bei pripažintą meninę praktiką turinčių menininkų, kurių darbai Zachėtoje dar nebuvo rodomi. „Jaunystė“ yra problematiška ir miglota kategorija, o meninių reiškinių stebėjimas per kartų objektyvą gali atrodyti nesuderinamas su šiuolaikiniais laikais, todėl amžius nėra lemiamas kriterijus.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Žaidimai ir žaislai“
2022 07 29–2022 10 09
„Žaidimai ir žaislai“ – tai paroda, kurioje pristatomi žaidimai, kurie linksmina, moko ir sujungia kartas, taip pat jaunųjų lenkų dizainerių sukurti žaislai ir daiktai poilsiui. Šiais daiktais gali naudotis ir vaikai, ir suaugusieji. Jie yra tiek iš analoginio, tiek ir virtualaus pasaulių. Daugelis jų edukaciniai, skatinantys intelektinį vystymąsi ir naujų įgūdžių įgijimą, o kiti yra labiau sportinio pobūdžio. Visi jie leidžia naudingai leisti laisvalaikį, lavina kūrybiškumą bendraujant su kitais žmonėmis ir kartais net griauna barjerus.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti nacionalinę meno galeriją „Zacheta“:
Varšuvos arkivyskupijos muziejus
Dziekania 1, Warsaw
Paroda „Šeimos lagaminas“
2022 08 30–2022 10 02
Minint 83-iąsias Antrojo pasaulinio karo metines, Varšuvos arkivyskupijos muziejus pristato kūrinį „Šeimos lagaminas“.
Lagaminas apklijuotas spalvingais lipdukais ir surištas supintais žmogaus plaukais. Tačiau lipdukai neprimena atostogų kelionių į kurortus, o tiesiogiai nurodo vietas, kur buvo priverstinai ištremti ir žuvo lenkai, o kasa siejama su koncentracijos stovyklų kalinių nuskustomis galvomis. Lagaminas simbolizuoja milijonų lenkų šeimų, patyrusių Antrojo pasaulinio karo žiaurumą, likimą.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Düreris: Marijos gyvenimas, didžioji aistra, apokalipsė“
2022 06 28–2022 09 18
Varšuvos arkivyskupijos muziejaus kolekcijoje yra neįkainojami kūriniai – trys Albrechto Diurerio medžio raižinių serijos: Marijos gyvenimas, Didžioji aistra ir Apokalipsė. Medžio raižiniai išleisti 1511 m., atspausdinti ant rumbuoto popieriaus ir įrišti į vieną tomą. Saugumo sumetimais jie rodomi retkarčiais. Paskutinį kartą jie buvo pristatyti 2019 metais parodoje „Apokalipsa“.
Albrechas Diureris dirbo prie medžio raižinių 1497–1511 m. Seniausią ciklą – Apokalipsę – sudaro 16 graviūrų, kurios pirmą kartą buvo išleistos 1498 m. Menininkas juose sukūrė ryškią pasaulio pabaigos viziją – dramatišką, išraiškingą ir įtaigią. Impulsas dirbti prie Apreiškimo knygos iliustracijų ir šv. Jono vizijos buvo istoriniai įvykiai (vykstantys karai, maras) ir tikėjimas, kad artėja pasaulio pabaiga. Didžiosios aistros serija, kurią sudaro 12 medžio raižinių, buvo pirmasis Diurerio aistros ciklas. Marijos gyvenimo ciklas (20 scenų) pasižymi Marijos gyvenimo įvykių patalpinimu į autoriui žinomas realijas – tokias kaip kostiumai, architektūra ir kasdieniai daiktai.
Daugiau apie parodą.
Olos Krawczenko paroda „Gylis“
2022 06 23–2022 09 11
Parodos pavadinimas „Gylis“ reiškia pasinerimą į tradiciją, stiprybės ir įkvėpimo semtis iš šaltinio, sklindančio iš pasaulio kūrimo. Tai sukuria supratimą, kas yra evoliucija, pokytis, suteikiantis gyvenimui naujumo, nors ir persunktą tradicijomis.
Ola Krawczenko sukurti paveikslai įkvėpti senųjų ukrainiečių dainų ir giesmių tekstų ir melodijų. Dainininkė Maria Oneszczak ir garso prodiuseris Oleś Kowal suteikė jiems šiuolaikišką skambesį. Paveikslai nutapyti senąja temperos technika. Menininkė naudojo pagrindines priemones ir spalvas, iš kurių paimama tūkstančiai atspalvių ir nuo kurių prasidėjo menas: kreida, molis, anglis. Kreida – tai balta spalva, reiškianti dainavimą, orą, lengvumą ir sklandumą. Molis – terakota, spalva to, kas materialu ir natūralu. Anglis – tai juoda spalva, nurodo į nežinomą ateitį, naujas technologijas ir sintetiškumą. Visos šios reikšmės susijusios su kompozicijos simbolika, o jose esantys vaizdai kilę iš protėvių tikėjimo, įterpto į ukrainiečių dainas ir giesmes.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Šventas ir profaniškas“
Nuolatinė ekspozicija
Muziejaus kolekciją sudaro įspūdinga liturginės tekstilės, auksakalių, skulptūrų, paveikslų, piešinių ir grafikos kolekcija. Ankstyvosios tapybos kolekcijos puošmena – italų dailininko Francesco Bassan „Piemenų garbinimas“ (1575 m.). Lenkų tapybai, be kita ko, atstovauja Matejko, Rustemas, Simmleris, Wyspiańskis, Pankiewiczius, Malczewskis, Vlastimilas Hoffmannas. Atskirą vietą kolekcijoje užima lenkų šiuolaikinė tapyba, ypač nepriklausomas 1980-ųjų menas, įskaitant išeivijos menininkų (Józef Czapski, Jan Lebenstein, Adam Kossowski) kūrinius.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Varšuvos arkivyskupijos muziejų:
Galerija „lokal_30“
Wilcza 29a/12, Warsawa
Paroda „Plakite, nuplaukite, pakartokite: A.I.R. Galerija, Niujorkas“
2022 06 24–2022 09 16
„Plakite, nuplaukite, pakartokite“ yra pirmoji iš dviejų menininkių mainų parodų, vykstančių Varšuvoje (Lenkija) ir Niujorko mieste (JAV). Galerija Niujorke ir „lokal_30“ Varšuvoje yra skirtos sudaužyti stiklines lubas, slegiančias moteris ir nebinarinės lyties menininkus. Vykdydamos šias programas, organizacijos siekia ištirti moterų ir nebinarinių menininkų praktikos bendrumus ir skirtumus JAV ir Lenkijoje.
Paroda „Plakite, nuplaukite, pakartokite“, eksponuojama „lokal_30“, tyrinėja formalias ir metaforines teiginių ir pasikartojimų pasekmes moterų mene, jo įvaizdžius ir vietą viešajame diskurse. Metafora, kad reikia pakartotinai nuplauti ir nuplauti, pripažįsta marginalizuotų istorijų pažeidžiamumą ir būtinybę, nes dažnai jas reikia perpasakoti, kad būtų patvirtinta jų „istorinė svarba“. Ši metafora ypač stipri A.I.R. menininkams. Galerija, kurios penkiasdešimties metų misija visada buvo remti menininkų, kurių kūryba buvo sistemingai nepakankamai atstovaujama ir kritiškai nepakankamai pripažinta, demografinę grupę. Jų feministiniai norai ir reikalavimai buvo įtraukti į galerijos struktūrą ir toliau atsiskleidžia jų meninėje praktikoje. Iki šiol kai kurie A.I.R. menininkai aiškiai kuria feministinius projektus, o kiti kreipiasi į feminizmą abstraktesniais būdais. Tikslas nėra nustatyti esmines savybes. Vietoj to, paroda parodo, kaip feministės menininkės šiandien skatina moterų menininkių rūpesčius formaliomis ir emocinėmis technikomis.
Daugiau apie parodą.
Elka Krajewska & KrajM ir svečiai „Tu turi būti čia!“
2022 09 29–2022 12 02
Elka Krajewska jau beveik dvidešimt metų lydi savo mamą Mariją (KrajM) kūrybos procese – ji yra jos mentorė, darbų bendraautorė, parodų organizatorė ir vadovė meno pasaulyje. KrajM iš tikrųjų yra dviejų moterų potencialo derinys – viena kitą palaikančios, įkvepiančios, išgyvenančios šią mamos ir dukros kūrybą Matrijoje, bendroje erdvėje, švelniai ir atkakliai siejančios tikrovę su meno, vaizduotės ir emocijų pasauliu.
Kelerius metus Marija kovojo su Alzheimerio liga. Tapyba ir piešimas tapo labai svarbiu elementu, padedančiu išlaikyti tokią būklę, kuri leistų kuo ilgiau funkcionuoti kasdieniame gyvenime. KrajM mirė šios vasaros rugpjūčio 1 d. Paskutinis jos darbas sukurtas 2021 m. yra „Tu turi būti čia!“, todėl tai ir atsigręžimas į tam tikrą tarpsnį, pasinėrimas į tai, kas buvo, kūrinys iš čia ir dabar.
„Tu turi būti čia!“ yra istorija apie kalbą jos praradimo ir naujų bendravimo būdų kūrimo kontekste. Tai emocinga ir neapsakoma kelionė per ligą ir viską, kas su ja susiję. Parodoje eksponuojami Elkos Krajewskos darbai, įsk. „Dromoi Pros Matria“, dokumentinis vaizdo koliažas su nuostabia Felice Rosser muzika, nuotraukomis, instaliacijomis ir paveikslais. Svarbus parodos elementas – įtraukti ir kiti menininkai, kurie Elkos Krajewskos kvietimu prisijungs prie atsisveikinimo su KrajM.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „lokal_30“:
Galerija „Raster“
ul. Wspólna 63, Warsawa
Paroda „200 apreiškimų“
2022 07 09–2022 09 24
Geležinkelių remonto gamyklos Olavoje (Lenkija) darbininkas Kazimierzas Domańskis gavo daugiau nei 200 apreiškimų, kuriuos paskatino jo gilus tikėjimas ir misionieriškas uolumas. Tačiau Katalikų bažnyčia niekada nepripažino nė vieno iš šių apreiškimų. Mūsų paroda skirta šioms pilkoms vaizduotės sritims – religiniam įkarščiui ir vizijoms, kylančioms iš metafizinių dirgiklių pertekliaus arba, priešingai, iš tokių dirgiklių trūkumo ir dvasingumo ilgesio pasaulyje, kuriame dominuoja kasdieninio pragmatizmo ekonomika. Mus domina psichodelinio nusižengimo momentas, kai tikėjimas skatina elgesį, viršijantį tradicinę, konvencinę socialinę ar bažnytinę tvarką. Liaudies regėjimai, apsireiškimai ir haliucinacijos, dažniausiai gėdingai nustumti į viešojo gyvenimo paraštes, geriausiu atveju randa namus bulvarinėje spaudoje arba pigioje kvazidokumentinėje literatūroje. Jų sąjungininkai – masinės, religinės ir dažnai mėgėjiškos meninės raiškos formos: medžio raižiniai, stiklo tapyba, vitražai. Jie sudaro didžiąją parodos dalį, atskleidžia savo anarchinį, fantastinį, antiinstitucinį potencialą per šiuolaikinių menininkų darbus.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „Raster“:
Galerija „Le Guern“
ul. Katowicka 25, Warsawa
Darijos Karnauhovos, Olgos Lisowskos, Tashos Katsubos, Olenos Shtepura, Anastasijos Rydlevskayos, Annos-Kristinos Zinchenko paroda „Revoliucija“
2022 09 03–2022 09 08
Meno projektą „Revoliucija“ sudaro 12 meninių trumpametražių filmų apie Baltarusijos revoliuciją ir žmogaus teises, represuotų baltarusių menininkų parodos ir diskusijos apie meną. Projektas savo kelionę pradėjo 2020 m., kai represuota režisierė Dasha Brian ir prodiuserė Maria Kruk dar būdamos Baltarusijoje sukūrė savo pirmąjį meninį filmą. Deja, dėl politinio persekiojimo jos turėjo palikti šalį ir persikelti į Varšuvą. Čia jos nusprendė tęsti tai, ką pradėjo, ir sukūrė projektą, kuriame per meninius filmus kalbama apie svarbius įvykius, kurie dabar vyksta jų tėvynėje, apie karą Ukrainoje ir keliamą požiūrio į pabėgėlius problemą.
Kiekvieną mėnesį įvairiose Varšuvos galerijose vyksta naujų filmų premjeros su parodomis, instaliacijomis, meno diskusijomis ir galimybe paaukoti humanitarinei pagalbai Ukrainai. Kalbant apie karą Ukrainoje, komanda savo darbu parodo, kad baltarusiai nepalaiko Putino ir kovoja už savo laisvę nuo 2020 m.
Daugiau apie parodą.
Tomeko Sikoros paroda „Praėjo metai“
2022 09 17–2022 09 24
„Praėjo metai“ – tai fotografinis vienerių metų proto būsenos įrašas. Kasdienis savęs įrašymas 365 dienas sukūrė šį laiko bėgimo ir kasdienių emocijų, dažnai labai stiprių, ištrūkstančių iš atminties veržiantis į priekį, dokumentaciją. O kai trumpam sustojame, paaiškėja, kad vėl praėjo metai.
Tomek Sikora gimė 1948 m. Varšuvoje. Fotografas, tapytojos Irenos ir skulptoriaus Stanislovo sūnus, skulptoriaus Mateušo tėvas. Aštuntajame dešimtmetyje jis dirbo fotožurnalistu savaitraštyje „Perspektywy“ ir bendradarbiavo su pagrindiniais Lenkijos grafikos dizaineriais kurdamas kino ir teatro plakatus. Dešimčių personalinių parodų visame pasaulyje ir 86 autorinių leidinių autorius.
Daugiau apie parodą.
Jiři David paroda „Metastazės“
2022 09 29–2022 10 02
Per pastaruosius metus sukurtuose kūriniuose Jiři David savo prisiminimus, emocionalumą ir vaizduotės intymumą gretina su krize, galia ir smurtu. Jis įtraukia žiūrovą, kurio pojūčiai ir empatija, susidūrus su formaliai neįvertintais vaizdais, balansuoja tarp skaitymo aktų ir nesusipratimų.
„Žiūrint į skirtingus madonų, vienuolių, moterų su chalatais veidus, mus jaudina tai, kad jų akys paslėptos, tačiau jų netrūksta. Figūrų dvasingumą sugeria materialus pasaulis. Per išpuoselėtas erdvines struktūras išnyra salos, pilnos erozinių žemėlapių, teritorijos, kuriose slypi ne tik pavojai, bet ir intymus grožis. Jų dviprasmiškumas netikėtai nustebina žiūrovą, priversdamas nusiteikti. Dainavimas su dėkingumu, jis gaudo Dievo kvapą. Viską išbando vaizduotė. Tačiau niekada nebūna pirmųjų asociacijų, o kultūrinės sąvokos, tokios kaip tikėjimo idealizavimas, klasikinė ikonografija ir fragmentiškas suvokimas. Pasaulis ir protas. Šiose scenose esame įkelti į daugialypių reikšmių, jų sluoksniavimosi ir besikeičiančių interpretacijų erdvę, kai viskas, kas asmeniška, yra vaizduotė. Kai ejakuliacija yra hipergarsinė. Kai tyla nėra tik tyla. […] Kai to, kas matoma, negalima perskaityti ar patikrinti, nes iškyla galimas nesuvokimo principas. Kur visa vaizduotė yra asmeninė. Kur vaizduotė yra intymi. Ten, kur nepolitinė valdžia yra intymi. Kur visas instinktas yra išsipildymas ir džiaugsminga empatija.“ (Jiři David)
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „Le Guern“:
Šioje apžvalgoje pateikiame 2022 metų rugsėjo mėnesio Varšuvos meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sarąšus rasite čia.
