Pavasaris ne už kalnų. Belaukdami jo, susiplanuokite trumpą kelionę ir aplankykite daugiau muziejų. Ryga – puikus pasirinkimas trumpai kelionei. Leiskitės į šią kelionę ir aplankykite Rygos muziejus ir parodas. Peržiūrėkite, kiek daug įdomių renginių vyksta – Rygos muziejai ir meno parodos vasarį laukia Jūsų!
Naujoji paroda skirta Latvijos šiuolaikinio meno avangardiniam vaidmeniui Latvijos valstybės nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, kai dėl 1985 m. pradėtos Michailo Gorbačiovo atvirumo ir persitvarkymo politikos prasidėjo reikšmingi liberalizacijos procesai visuomenėje, taip pat tarp rašytojų, muzikantų, menininkų. Tai įkvėpė Latvijos visuomenę ir turėjo įtakos politiniams sprendimams. Šis nesenas istorijos laikotarpis, kai menas tapo pasipriešinimo forma ir pokyčių skatintoju, primena kultūros ir kūrybinės laisvės svarbą. Daugiau apie parodą.
Imants Lancmanis. Autoportretas prie Sejas ąžuolo 2019 m. rugsėjo 27 d. 2021 m. Aliejus, drobė. LNMM kolekcija. Fot. Normunds Braslinš
Nors Imanto Lancmanio kūrybą galima priskirti prie šiuolaikinės postmodernios tapybos, pats menininkas savo kūrybą priskyrė prie konceptualaus romantizmo. Senųjų amatų palikimo supratimas, gamtos studijos ir ryški vaizduotė – visa tai paveikė jo kūrinių vaizdinius.
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Didžiojoje salėje pagal temas sugrupuoti Imanto Lancmanio paveikslai, sukurti nuo 1958 m. Imantas Lancmanis 1966 metais baigė Latvijos dailės akademijos tapybos studijas. Nuo tada jis išugdė savo individualų braižą ir įkūnijo savo pasaulio viziją visuose klasikiniuose tapybos žanruose. Kelis paveikslų ciklus – kūrinius Biblijos tema ir iš „Ąžuolų“ciklo – žiūrovas pamatys pirmą kartą. Parodoje taip pat eksponuojami portretai, kamerinio stiliaus natiurmortai ir peizažai. Daugiau apie parodą.
Skulptorė Lea Dāvidova-Medene su operos solisto Jano Zaberio portretu
Parodoje akcentuojama viena stipriausių XX amžiaus antrosios pusės Latvijos skulptūros figūrų – Lea Dāvidova-Medene (1921–1986), kurią pelnytai galima vadinti nepralenkiama portreto žanro plėtotoja Latvijos mene. Daugiau apie parodą.
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Kupolo salėje bus eksponuojama „Purvītis Prize, 2021“ laureatės Amandos Ziemele personalinė paroda. Projekto akcentas – įvairios tapybos terpės galimybės ir apraiškos, tampant erdvės atžvilgiu instaliacija, kviečiančia lankytojo žvilgsnį.
Amanda Ziemele (1990), 2021 metais gavusi Purvīšos prizą už parodą „Kvantiniai plaukų implantai“ šiuolaikinio meno centre „Kim?“, yra viena ryškiausių ir nepaprasčiausių menininkių Latvijos šiuolaikinio meno scenoje. Tuo metu žiuri išskyrė autorės įgūdžius sukurti atvirą erdvę, kurioje „nieko nėra per daug ir nieko netrūksta; tai suteikia tam tikrą laisvės pojūtį visiems ir viskam“. Daugiau apie parodą.
Paroda „Gyvenimas šia akimirka. Jāzepo Grosvaldo menas“ per paveikslus, piešinius ir objektus pasakoja apie įvairiapusio latvių menininko Jāzepo Grosvaldo gyvenimą ir kūrybą.
Jāzepas Grosvaldas (1891–1920) laikomas modernizmo Latvijos mene pradininku, savo kūryboje sėkmingai derinusiu europietiškumą ir tautiškumą.
Parodos pagrindas – Vermlando muziejaus kolekcijoje esančios Jāzepo Grosvaldo kompozicijos iš Pirmojo pasaulinio karo metu sukurtų ciklų „Archers“ ir „Eastern“. Antrojo pasaulinio karo metais šie kūriniai iškeliavo į Švediją, kur emigravo Jāzepo Grosvaldo seserys. XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sesuo Margareta Groswalde, kuri rūpinosi paveldo išsaugojimu, padovanojo Vermlando muziejui 221 Jāzepo Grosvaldo kūrinį. Daugiau apie parodą.
Dailės muziejus „Rygos birža“ bendradarbiaudamas su „Galerie Les Noms“ bei remdamas Ukrainos menininkų ir galerijų pastangas išsaugoti kūrybinio proceso tęstinumą karo metu, pristato Ukrainos menininko Ivano Marčuko personalinę parodą „Nutrūkęs dialogas“.
Parodoje rodomi Ivano Marčuko (Іван Марчук) darbai priklauso privačiai galerijos „Galerie Les Noms“ įkūrėjo Jurijaus Gutsu (Юрій Гуцу) kolekcijai ir niekada nebuvo eksponuoti Baltijos šalyse. Projekto kuratorė ir galerijos atstovė Latvijoje – jaunoji ukrainiečių menininkė ir visuomenės veikėja Marija Volina (Мария Волина). Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojama Indijos muziejaus meno kolekcija, parodanti glaudų ryšį tarp meno ir kasdienybės Indijos kultūroje.
Ekspozicijoje galima pamatyti kasdienius daiktus – drabužius ir aksesuarus, indus, tekstilę, religinius ir ritualinius daiktus iš įvairių Indijos regionų, pasakojančius ne tik apie jų panaudojimą ir meninę vertę, bet ir apie skirtingas gaminimo technikas bei tradicijas.
Jānis Straupe paroda „Ne-daiktai“ 2023 01 28–2023 03 26
Paroda „Ne-daiktai“ pirmą kartą sujungia menininko ir dizainerio Jāņo Straupės kūrybą, apimančią pastaruosius dvidešimt metų, taip pat pristato naujus darbus – ambicingus skulptūrinius ir kinetinius objektus.
Paroda nušviečia pastarąjį Latvijos dizaino istorijos laikotarpį, siūlydama susipažinti su vienu neįprasčiausių autorių, kuris kūrė tarpdisciplininį meną, laikėsi griežtų sovietinio režimo stilistinių suskirstymų, įrodančių, kad medžio skulptūra arba medis kaip žaliava taip pat gali nustebinti ir atrodyti šiuolaikiškai. Jānis Straupe ir toliau aktyviai dirba eksperimentinio dizaino ir meno srityse, o jo nauja tvarumo paradigma tapo ypač aktuali šiandieniniame kontekste.
Paroda „Ludolfas Libertas – art deco teatro karalius. II dalis“ 2022 09 27–2023 02 25
Ludolfo Liberto meno paroda
Ludolfas Libertas (1895–1959) buvo vienas ryškiausių XX amžiaus 2–4 dešimtmečių teatro menininkų. Jo sukurtos spektaklio scenografijos išsiskiria išraiškinga fantazija, ryškiomis spalvomis ir formų turtingumu.
Libertas pasižymėjo ypatingu gebėjimu suvokti publikos troškimus, mokėjo scenoje sukurti magišką pasaulį, stebinantį ir jaudinantį tiek kritikus, tiek žiūrovus. Pakėlus uždangą, Liberto scenografijos dažnai buvo sutinkamos ovacijomis, ir net šiandien žiūrint į šių spektaklių scenografijos eskizus ir nuotraukas, toks jaudulys suprantamas. Daugiau apie parodą.
Paroda „Vidiniai dialogai. Aleksandros Belcovos korespondencija, dienoraščiai, mažiau žinomi meno kūriniai“ 2023 02 28–2024 01 27
A. Belcova. „Prisiminimai apie septintojo dešimtmečio Pietų Prancūziją“
Paskutinė Aleksandros Belcovos (1892–1981) darbų paroda Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje surengta 2019 m., siūlanti plačiausią iki šiol tapytojos kūrybos retrospektyvą. Daugelio lankytojų nuomone, viena įdomiausių ekspozicijos skilčių buvo citatos iš Aleksandros Belcovos dienoraščių ir susirašinėjimo. Tragiški 2022 m. politiniai įvykiai suteikia ypatingą skambesį ir aktualumą tiek tam, ką parašė menininkė, tiek ir faktams iš jos biografijos. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejų:
Meno centras „Zuzeum“
Lāčplēša iela 101, Rīga
Paroda „Švęsk porcelianą su Kuznecovu“ 2023 02 10–2023 08 06
Daugiau nei 1000 porceliano, fajanso ir molio objektų iš Zuzāns kolekcijos bei archyvinės medžiagos papasakos Kuznecovo porceliano gamybos istoriją.
Žodžiai „Kuznecovo porcelianas“ žinomi beveik kiekvienam, ir galima teigti, kad latvių porcelianas daugiausia siejamas su Kuznecovo vardu. Tačiau tik nedaugelis žino, kad XIX amžiuje Rusijoje veikė 13 Kuznecovo vardu pavadintų gamyklų, iš kurių viena buvo Rygoje. Būdama pirmoji porceliano manufaktūra, įkurta Latvijos teritorijoje, veikė nuo 1841 m. iki Antrojo pasaulinio karo ir užėmė svarbią vietą Kuznecovo porceliano istorijoje, nes vienintelė tarpukariu turėjo Kuznecovo vardą, kai visos kitos Kuznecovų šeimos gamyklos Sovietų Rusijoje jau buvo nacionalizuotos. Šis laikotarpis sutapo su dideliais pasauliniais pokyčiais, kurie atsispindėjo ir mene, formuojantis visiškai naujiems, savitiems meno stiliams. Natūralu, kad tai galima pastebėti ir šio laikotarpio Kuznecovų porceliano gamyboje kartu su unikaliomis vietinėmis savybėmis, kurias sukūrė Latvijos menininkai. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Zuzeum“:
Meno galerija MuseumLV ir kultūros centras Grata JJ
Simbolis yra Ilzės Preis meninės praktikos, apimančios tapybą ir grafiką, raktinis žodis. Šią koncepciją galima pritaikyti visiems elementams, su kuriais susiduriame Preis mene – vaizduojamiems objektams ir naudojamoms spalvoms. Jie sujungti siurrealizmo kupinose kompozicijose, o tai skatina žiūrovą atsiduoti kūrinių turinio vertimo azartui. Ilzė Preis savo darbuose naudoja graikų mitus ir biblinius motyvus, tačiau nenubrėžia konkrečių siūlomų simbolių supratimo ribų. Dažnai biblinių siužetų ir antikinės mitologijos veikėjai šiuolaikiniame kontekste tampa tiksliais dabartinių epochos idėjų reiškėjais. Mitologinių motyvų buvimas, su kuriuo susiduriame Preis darbuose, yra dažnas šiuolaikinio meno reiškinys, rodantis mitologinės temos nesenstamumą. Kūriniuose vyrauja nuorodos į pasaulio kultūros paveldo vaizdinius, tačiau, išryškindama tą ar kitą siužetą, menininkė akcentuoja jai svarbias asmenines istorijas. Per mitologinius personažus menininkė kalba apie žmogaus prigimtį, žmogaus savybes – aistrą, išdavystę, pyktį, meilę. Žmogaus prigimtis nesikeičia. Vadinasi, šių vaizdinių kuriamos asociacijos puikiai praverčia išryškinant vieną ar kitą žmogaus prigimties aspektą. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno galeriją MuseumLV ir kultūros centrą Grata JJ:
Šiuolaikinio meno centras „Kim?“
Sporta iela 2 k-1, Rīga
Grupinė paroda „Tarpusavyje: Technokultūra ir Baltijos šalys“ 2023 02 24–2023 04 08
Paroda „Tarpusavyje: Technokultūra ir Baltijos šalys“ organizuojama kaip pirmojo RTRU (Riga Technoculture Research Unit) sezono kulminacinis renginys, kuris prasidėjo inauguracine paroda ir pasirodymu Niujorke, o po to buvo pristatyta internetinė platforma ir žurnalas rtru.org. Parodos esmė – tarpdisciplininis ir į techniką orientuotas požiūris į šiuolaikinio meno programavimą. Sąvoka „technokultūra“ reiškia technologijų ir kultūros sąveiką ir politiką. Tik aktyviai tarpininkaujant ir studijuojant galima efektyviai stebėti „technokultūros“ statymus, ribas ir neištirtas savybes šiuolaikinėje vizualinėje kultūroje, kuri ne tik papildo, bet ir iš esmės ugdo prielaidas šiandieninei tikrovei. Tarptautinės kartos menininkus, mokslininkus, programuotojus, dizainerius ir tyrinėtojus iš Baltijos šalių, Jungtinių Valstijų ir Europos suburianti programa „Tarpusavyje: Technokultūra ir Baltijos šalys“ atskleidė, kokį poveikį technokultūra padarė meninei produkcijai per pastaruosius penkiasdešimt metų.
Dalyviai: Becca Abbe (JAV), Uģis Albiņš (LV), Valdis Celms (LV), Jānis Dzirnieks (LV/NL), Flo Kasearu (EE), Oliveris Laric (AT/DE), Deimantas Narkevičius (LT), Normanas Orro & Joonas Timmi (EE), Adriana Ramić (JAV), TARWUK (JAV), Evita Vasiljeva (LV/NL). Daugiau apie parodą.
Kaip rasti šiuolaikinio meno centrą „Kim?“:
Rygos Art Nouveau stiliaus muziejus
Alberta iela 12, Rīga
Nuolatinė ekspozicija
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Rygos Art Nouveau stiliaus muziejų:
Galerija „Art Platz“
Alberta iela 4-9, Rīga
Andrea Michaela Weiss personalinė paroda „Blyksnis dėl empatijos“ 2022 11 01–2023 02 15
Šiuolaikinio meno atstovės Andrea Michaela Weiss personalinę parodą „Flash for empathy“ sudaro devynios didelio formato abstrakčios kompozicijos, kurios persmelkia asmeninį menininkės emocinį pasaulį, jos požiūrį ir žinią, kuria nori pasidalinti su publika. Pagrindinė kūrybos tema – šiuolaikinis pasaulis, žmonių santykiai ir būtis.
Andrea M. Weiss yra menininkė iš Miunsterio, Vokietijos. Surengė 11 personalinių parodų, dalyvavo grupinėse parodose Vokietijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje. Ji taip pat eksponavo savo darbus vienoje reikšmingiausių šiuolaikinio meno parodų Šiaurės Vokietijoje „NordArt“ (Kunstwerk Carlshütte). Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „Art Platz“:
Galerija „ISSP“
Berga Bazārs, Marijas iela 13 k.3, Rīga
Ieva Epnere paroda „Laidi“ 2023 02 02–2023 03 16
Foto: Ieva Epnere
Menininkės Ievos Epner parodos „Laidi“ metu bus rodomas dokumentinis filmas, pasakojantis apie paskutiniuosius – 101-uosius – Laidos pagrindinės mokyklos gyvavimo metus, bei eksponuojamos fotografijos.
Dokumentinis filmas tuo pačiu pavadinimu „Laidi“ pasakoja apie paskutinius Laidžių pradžios mokyklos gyvavimo metus Laidžių dvare. Ieva Epner 2021 metų rudenį atvyko norėdama Laidos kūrybinės rezidencijos metu susipažinti su parapijos istorija, pasakomis ir pasisemti įkvėpimo naujam meno kūriniui. Rezidencijos metu gimė idėja bendradarbiauti su mokyklos teatro grupe, o pasikvietus choreografę Eliną Gedinę buvo sukurtas judesio šou „Laidos legendos“. Lygiagrečiai plėtojant laidos idėją, menininkė sužinojo apie Kuldygos apskrities tarybos sprendimą likviduoti mokyklą. Nerimą kelianti naujiena paskatino menininkę Ievą Epner užfiksuoti šį įvykį filme. Dėl to sukurtas dokumentinis filmas, apimantis visus metų laikus, kasdienybė jame derinama su pasiruošimu mokyklos susitikimui ir atsisveikinimui vienu metu. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „ISSP“:
Meno centras „Digital Art House“
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
„Išsvajotoji Japonija“
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Mėgstate staigmenas? Ateikite į „Digital Art House“ savaitės parodą. Kiekvieną savaitę parodome parodą, kurios tvarkaraštyje nėra. Tai bus tiesiog maloni staigmena.
Galite paskambinti į „Digital Art House“ ar parašyti žinutę į pokalbio meniu ir sužinosite, kuri savaitės paroda šiandien! Savaitės paroda atnaujinama kas septynias dienas! Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Digital Art House“:
Šioje apžvalgoje pateikiame 2023 metų vasario mėnesio Rygos meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sąrašus rasite skiltyje Rygos muziejai ir parodos.
Ką pamatyti Rygoje, kai visos meno parodos aplankytos? Čia rasite 10 įdomiausių Rygos objektų, kuriuos parinkome Jums.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
Paroda „Ne-daiktai“ pirmą kartą sujungia menininko ir dizainerio Jāņo Straupės kūrybą, apimančią pastaruosius dvidešimt metų, taip pat pristato naujus darbus – ambicingus skulptūrinius ir kinetinius objektus.
