Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 19 sausio d. 16:53
Nepralenkiama portreto žanro plėtotoja Latvijos mene – skulptorė Lea Dāvidova-Medenė

Paroda „Skulptorė Lea Dāvidova-Medenė“. Fot. Sindija Švāne

Latvijos dailės muziejuje Rygoje vyksta išskirtinė paroda „Skulptorė Lea Dāvidova-Medenė“. Parodoje akcentuojama viena stipriausių XX amžiaus antrosios pusės Latvijos skulptūros figūrų – Lea Dāvidova-Medenė (1921–1986), kurią pelnytai galima vadinti nepralenkiama portreto žanro plėtotoja Latvijos mene.

Lea Dāvidova-Medenė

Skulptorė Lea Dāvidova-Medenė. 1981 m. Fot. Uldis Briedis

Lea Dāvidova-Medenė gimė nepriklausomoje Latvijoje, Sātiņu valsčiuje, Kuldīgos rajone, tačiau akademinį išsilavinimą įgijo Sovietų Latvijoje – 1949 m. baigė Latvijos TSR valstybinės dailės akademijos Skulptūros meno studijas su baigiamuoju darbu „Bėgikas“ (kuratorius Teodoras Zaļkalns). Pirmieji savarankiški menininkės darbai atitiko metodiškai griežtai įgyvendintus ir akademijoje jau nusistovėjusius socialistinio realizmo principus. 1951 metais Dāvidova-Medenė pradėjo dalyvauti parodose, buvo padaryti pirmieji užsakymai, patvirtinantys to meto nuostatas: menas buvo ideologinis įrankis, realistiškas savo forma, socialistinis turiniu. 1956 m. skulptorė priimta į LPSR Dailininkų sąjungos narius ir išrinkta į valdybą.

Tačiau jau šeštojo dešimtmečio antroje pusėje, atėjus Chruščiovui, atnešusiam didesnę laisvę mene, Lea Dāvidova-Medenė pradėjo ugdyti individualų braižą ir parodose prisistatė kaip talentinga portretistė. Jos nuostabūs darbiniai sugebėjimai, akademinė mokykla, kurią ji gavo iš skulptūros klasikų – Teodoro Zaļkalno ir Emīlo Melderio, taip pat pasirinkimas orientuotis į portretą, populiarų sovietiniame mene ir laikomą vienu aukščiausių žanrų hierarchijoje, leido Dāvidovai-Medenei visapusiškai save realizuoti profesionaliai.

1960 metais Daugumaloje, Komjaunatnės krantinėje, naujai pastatyti Menininkų namai buvo svarbūs tiek skulptorės kūrybos plėtrai, tiek visam Rygos menininkų gyvenimui. Pirmame pastato aukšte veikė skulptorių dirbtuvės, kuriose nuo 1962 metų dirbo Lea Dāvidova-Medenė ir kiti meistrai. 1960-ieji buvo ir akmens skulptūros bumo metas – lygiagrečiai su portretais, liejamais iš bronzos, menininkė, kaip ir jos amžininkai, daugiausia dėmesio skyrė granito ir marmuro kalimui. Tiek akmens skulptūros tradicijai, tiek septintojo dešimtmečio atšiauraus stiliaus principams buvo būdingas apibendrinimo ir herojiškumo polinkis. Skulptoriams tai reiškė domėjimąsi plastiškai konstruktyvių elementų naudojimu, o tai padėjo pasiekti vaizdo apibendrinimo formą.

Susiję:

Vėlesniais metais Medenės kūryba išlaikė realistinį charakterį, tačiau vystėsi portretų tektoninis aiškumas, formų sąlygiškumas, drąsi stilizacija, taip pat sąmoningi perdėjimai – pailgi kaklai, staigūs veido posūkiai, įtemptos išraiškos, hiperbolizuotas atskirų veido elementų išryškinimas ir tuo pačiu – mažų smulkmenų atsisakymas. „Menininkas turi būti pakankamai stiprus, kad būtų paprastas. Viskas, kas apsunkina suvokimą, kenkia darbui. Tai drumstumas, kuris plaukia paviršiuje – ir vandeniui, ir gyvybei, ir menui. Kaip sakė Zaļkalns – menininkas turėtų fiksuoti giliau“, – apie savo darbo metodą pasakojo skulptorė.

Meistrė kviesdavo kruopščiai atrinktus pozuotojus į savo studiją – pažįstamuose, kolegose, panašiai mąstančiuose asmenyse, taip pat darbininkuose Lea Dāvidova-Medenė ieškojo netipinių, stiprių charakterių. Taigi paroda sumanyta kaip rinkinys, kuris apžvelgia visas menininkės karjeros stadijas, atskleidžia modelių portretus kaip menininkei svarbias giminingas sielas – pradedant nuo ankstyvojo portreto „Rucavos žvejė“ (1958), kurio prototipas yra Anna Baltais, Lea motinos sesuo, tęsiant jos pirmuoju iškaltu kūriniu iš juodojo granito, kuris pelnė jaunajai skulptorei aukštą pripažinimą – žymaus latvių grafiko Pēterio Upīčio (1960) portretas, ir baigiant artimų menininkės bičiulių vaizdavimu bei kitais puikiais darbais iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos.

Per savo gyvenimą Lea Dāvidova-Medenė buvo pripažinta kritikų ir valdžios: 1965 metais jai suteikta Latvijos TSR valstybinė premija, 1966 metais – Latvijos TSR nusipelniusios artistės garbės vardas. Dāvidovos-Medenės dirbtuvėse lygiagrečiai nuolat buvo kuriami keli darbai, ji aktyviai dalyvavo parodų (surengė daug personalinių parodų) bei visuomeniniame gyvenime – interviu, diskusijose, Dailininkų sąjungos suvažiavimuose – skulptorės balsas skambėjo įtikinamai, dažnai aštriai, turėjo svorio. 1985 m. Vērmanes sode buvo atidengtas Dāvidovos-Medenės suprojektuotas paminklas Krišjāniui Baronui. Autorės iškilių kultūros asmenybių portretus galima pamatyti urbanistinėje aplinkoje ne tik Rygoje, bet ir kitose Latvijos vietose – Madonoje, Skriveriuose, Tadenavoje ir kitur.

Šiuo metu nuo skulptorės Dāvidovos-Medenės gimimo praėjo kiek daugiau nei šimtas metų, tačiau galimybės susipažinti su Latvijos XX amžiaus antrosios pusės daile muziejų ekspozicijose yra labai ribotos, todėl natūralu, kad meistrės vardą dažniausiai žino tik meno žinovai.

L. Dāvidovos-Medenės gyvenimas apėmė sunkų Latvijos meno laikotarpį, ji taip pat susidūrė su kompromisais, susijusiais su socialistine ideologija ir jos apraiškomis mene ir kasdieniame gyvenime. Tačiau žvelgiant į autorės kūrybinį paveldą šių dienų akimis, akivaizdu, kad jis peržengia sąvokos „sovietinis menas“ etiketę. Tai profesionalaus skulptoriaus ir stiprios asmenybės sukurtas menas, kuris geba ir skelbti savo laiką, ir stebinti savo gyvybingumu, ir emociškai patraukti šiuolaikinį žiūrovą.

Siekiant priartėti prie Dāvidovos-Medenės asmenybės ir amžininkų, parodą papildo dokumentai iš menininkės šeimos bei Latvijos valstybinio kino ir fotografijos dokumentų (Latvijos nacionalinis archyvas) archyvų.

Tekstą paruošė Arta Varpa.

Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 19 d. Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje (Jaņa Rozentāla laukums 1, Ryga) vyksta paroda „Skulptorė Lea Dāvidova-Medenė“. Muziejaus darbo laikas ir kita informacija pateikta čia.

Ryga – kupinas kultūros miestas, kiekvieną mėnesį parodos keičia viena kitą, vis nustelbdamos temų ir stilių gausybe. Todėl kiekvieną mėnesį mes pateikiame Rygos parodų apžvalgą, kurią rasite čia.

Ką pamatyti Rygoje, kai visos meno parodos aplankytos? Čia rasite 10 įdomiausių Rygos objektų, kuriuos parinkome Jums.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!