Talino meno parodos ir muziejai vasarį

Planuodami trumpas atostogas, apsvarstykite galimybę aplankyti Taliną ir jo meno muziejus bei galerijas. Talinas garsėja ne tik savo senamiesčiu, bet ir moderniu menu bei išskirtinėmis parodomis. Pažiūrėkite, kiek daug įdomių parodų vyksta, ir leiskitės į kelionę. Talino muziejai ir meno parodos vasarį laukia Jūsų!

KUMU meno muziejus

Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn

Paroda „Menas ar mokslas“
2022 10 14–2023 03 19

Iliustracija A. Postels ir F. J. Ruprecht knygai „Illustrationes algarum“ („Dumblių iliustracijos“). Sankt Peterburgas, 1840 m.

Dabartiniais posttiesos laikais ir skaitmeninio sprogimo eroje meno ir mokslo mainams skiriama vis daugiau dėmesio. Šioje parodoje dėmesys skiriamas meno ir gamtos mokslų sąsajoms, daugiausia XIX a. ir XX amžiaus pradžioje. Joje nagrinėjama menininkų ir mokslininkų sąveika tiriant ir reprezentuojant botaniką ir zoologiją, mediciną, klimatologiją, paleontologiją ir kt. Rusijos imperijos Estijos ir Livonijos gubernijose bei tarpukario Estijos Respublikoje. Platesnis projekto tikslas – pripažinti reikšmingą vizualinės kultūros vaidmenį ne tik perteikiant mokslines idėjas, bet ir kuriant, formuojant bei kontroliuojant žinias.
Daugiau apie parodą.

„teamLab“ paroda „Nepertraukiamos gėlės, plūduriuojančios nuolatinėje jūroje“
2022 11 11–2023 05 07

„teamLab“, „TeamLab“ parodos vaizdas: Nepertraukiamos gėlės, plūduriuojančios nuolatinėje jūroje. 2022. Kumu meno muziejus, Talinas © teamLab, Pace Gallery

2001 m. įkurta „teamLab“ yra viena žinomiausių skaitmeninio meno kūrėjų pasaulyje. Jų įspūdingos erdvinės instaliacijos pakeitė skaitmeninėmis technologijomis sukurto meno suvokimą ir padarė jį prieinamą milijonams žiūrovų visame pasaulyje. Tai menas be ribų: per technologijas jis supa ir panardina fiziškai įsitraukusį žiūrovą visais pojūčiais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Atminties archeologai: Vitols šiuolaikinio meno kolekcija“
2022 11 18–2023 04 09

Leonardas Laganovskis. Perspektyva. 2009 m. Aliejus. Vitols šiuolaikinio meno kolekcija, Ryga

„Atminties archeologai“ yra pirmoji paroda, siūlanti nuodugniai pažvelgti į Vitols Contemporary – vieną labiausiai intriguojančių meno kolekcijų Baltijos šalyse, orientuotą į šiuolaikinį Vidurio ir Rytų Europos meną. Kolekcijoje yra beveik 1000 meno kūrinių iš daugiau nei 150 menininkų. Kolekcininkų Irinos Vītolos ir Mārio Vītolso žodžiais, jų kolekciją įkvėpė jų domėjimasis didžiuliais socialiniais ir politiniais pokyčiais Vidurio ir Rytų Europoje po Berlyno sienos griuvimo 1989 m., taip pat kultūrine regiono įvairove. Parodoje pristatomi meno kūriniai iš Latvijos, Rumunijos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Lietuvos, Estijos, Gruzijos, Slovakijos, Albanijos ir Ukrainos.
Daugiau apie parodą.

Projektinė erdvė I: „Menas arba mokslas: geologiniai kraštovaizdžiai“
2022 10 14–2023 03 19

Augustas Matthiasas Hagenas. Porfyro siena Hoglando švyturyje. 1835 m. Tartu universiteto biblioteka

„Geologiniai peizažai“ yra platesnės parodos „Menas arba mokslas“ dalis, vizualinės kultūros studija, kurioje tyrinėjamos mokslinės iliustracijos iš Estijos atminties ir švietimo institucijų kolekcijų bei meno ir mokslo sąveika. Šioje projekto erdvėje nagrinėjama abipusė geologijos ir peizažo tapybos įtaka.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija

Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija

Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus

Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija

Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus

Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti KUMU meno muziejų:

Kadriorg dailės muziejus

Weizenbergi 37, Tallinn

Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31

Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus

Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda

Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:

Mikkel muziejus

Weizenbergi 28, Tallinn

Paroda „Pakartotinis susitikimas: Jakovo Rubinšteino meno kolekcija. Geologijos ir peizažo tapybos įtaka“
2022 10 01–2023 04 30

Jurijus Pimenovas. Harmonikos grotuvas. 1929 m. Akvarelė ir guašas. Tanya Rubinstein-Horowitz kolekcija

Jakovas Rubinšteinas (g. 1900 m. Varšuvoje – 1983 m. Maskvoje) buvo vienas pirmųjų sovietų meno kolekcininkų, pradėjęs kolekcionuoti Stalino priespaudos valdymo metais ir septintajame dešimtmetyje nubrėžęs kryptį plačiau paplitusiam meno kolekcionavimui. Rubinšteino kolekcija buvo sukurta per 25 metus. Tai buvo viena iškiliausių privačių kolekcijų, daugiausia dėmesio skiriančių XX amžiaus pirmųjų trijų dešimtmečių Rusijos menui.

Nors Rubinšteinų šeimos žinioje likusi kolekcijos dalis yra palyginti nedidelė, ji sukuria kolekcijos įspūdį, tokį, koks buvo kadaise. Kolekcija verta dėmesio dėl to, kad atspindi XX a. pradžios Rusijos meno įvairovę ir išsaugo įvairių totalitarinio režimo meno apraiškų pėdsakus. Daugelis menininkų, kurių kūryba pristatoma kolekcijoje, dėl savo meno turėjo paaukoti laisvę ar net gyvybę.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus

Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Mikelio muziejui 25. Rytietiškas porcelianas“
Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Bijin (grožio) figūra Imari spalvų schemoje. Japonija. Apie 1750 m. Porcelianas. Estijos dailės muziejus, Johanneso Mikelio kolekcija

Estijos dailės muziejaus filialas, skirtas privačiai Johanneso Mikelio kolekcijai, buvo atidarytas 1997 m. 2022 metais Mikelio muziejus su specialia programa mini 25 metų jubiliejų, o jo atidarymo akordas bus atnaujintos Rytų porceliano parodos atidarymas. Šį kartą daugiau dėmesio skiriama kūrinių atsiradimui Mikelio kolekcijoje, taip pat daiktų istorijai, paskirčiai ir gamybos būdams.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Mikkel muziejų:

Adamson-Eric muziejus

Lühike jalg 3, Tallinn

Paroda „Nešiok mane: 100 metų rankinėms“
2022 10 07–2023 03 12

Šioje parodoje gilinamasi į rankinės istoriją per pastaruosius 100 metų. Joje demonstruojami garsiausi kiekvieno dešimtmečio krepšiai ir apžvelgiama, kaip laikui bėgant keitėsi stiliai, tipai, funkcijos ir medžiagos. Rankinė, kaip vienas elementariausių moteriškų aksesuarų, atspindi besikeičiantį moters vaidmenį visuomenėje. Parodoje taip pat tiriama popkultūros, popmuzikos ir įžymybių įtaka rankinių tendencijoms ir stiliams. Eksponuojami krepšiai, kurie tapo nesenstančia klasika, pavyzdžiui, ikoniškų krepšių modeliai, kuriuos nešiojo Grace Kelly, Jacqueline Kennedy, princesė Diana ir kiti.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
Nuolatinė ekspozicija

Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus

Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:

Fotografijos muziejus „Fotografiska“

Telliskivi 60a-8, Tallinn

Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lai 17, Tallinn

Paroda „Natiurmortai tautiniais motyvais“
2022 10 22–2023 04 02

Menininkas Jaanusas Samma jau seniai domėjosi, kaip konstruojama nacionalizmo idėja. Šioje parodoje jis remiasi medžiaga iš savo asmeninės kolekcijos ir Estijos muziejų saugyklos, kad sukurtų 12 teminių kompozicijų, kuriose nagrinėja tautinių raštų ir motyvų panaudojimą Estijos taikomojoje dailėje ir estampuose nuo XX amžiaus trečiojo iki šeštojo dešimtmečio. Samma daugiausia domisi, kaip nacionalinė ikonografija yra susijusi su valdžia ir kaip ji suformavo estų įvaizdį. Šiai parodai Samma sukūrė tris naujus kūrinius, kurie nagrinėja nacionalinį-konservatyvų meno kanoną ir suteikia galimybę jį pervertinti iš šių dienų perspektyvos.
Daugiau apie parodą.

Raili Keiv paroda „Kambarys“
2023 01 21–2023 04 02

Kaip dizainerė Raili Keiv visada domėjosi pramonės ir keramikos sąlyčio taškais. Iki šiol jos praktika gali būti vertinama kaip daugybė jautrių intervencijų, kurių metu įprasta įgavo naują prasmę.

Šioje parodoje ji savo dėmesį nukreipė į kasdienius, įprastus, beveik nematomus objektus – industrinę keramiką iš sovietinės Estijos. Ji atrinko keletą kūrinių ir dizainerių iš gana tankiai apgyvendintos industrinio meno scenos ir sujungė juos į naują įkvepiančią žvaigždyną, tyrinėdama jų foną ir papildydama jų įkvėptą parodą dar vienu sluoksniu.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija

Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m², yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo ​​Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:

 Galerija „Hobusepea“

Hobusepea St 2, Tallinn

Tarvo Varres personalinė paroda „Aja shadow“
2022 12 14–2023 01 09

Tarvo Varreso personalinė paroda „Aja shadow“ – tai tam tikrai vietai pritaikyta teksto instaliacija, kuri įformina Maurice’o Blanchot sakinių pasirinkimą ir kaip skulptūrinius, ir kaip konceptualius objektus. Be savęs ir laiko konceptualizavimo, kuriame buvo atsižvelgta ir į jų daugialypumą ir daugiamatiškumą, Varreso kūrinius taip pat įrėmina dviprasmiškumo, prieštaringumo ir ribinės patirties sampratos.

Maria-Kristiina Ulas paroda
2023 01 11–2023 02 06

Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:

Galerija „Draakon“

Pikk 18, Tallinn

Taavi Rekkaro personalinė paroda „Ačiū už viską“
2022 12 13–2023 01 07

Ilgiems santykiams netikėtai nutrūkus, autorius atsiduria visiškoje tuštumoje. Gyvenimo draugas pasiima visus savo daiktus, su juo dingsta visa prasmė. Tik ant veidrodžio palikta menka atsisveikinimo žinutė „ačiū už viską“ primena, kad kažkoks pasaulis egzistavo kartą ir kažkur anksčiau. Tačiau žvelgiant atgal į veidrodį – gyvenimas, atrodo, negrįžtamai žlugo. Studijuota specialybė yra tik diplomas, o ne pašaukimas. Ilgametis meilužis susirado geresnį žmogų. Kambarys tuščias.

Maria Erikson paroda
2023 01 09–2023 02 04

Kaip rasti galeriją „Draakon“:

„Kai“ meno centras

Peetri 12, Noblessner, Tallinn

Holger Loodus  paroda „18 pavasario akimirkų“
2023 01 21–2023 04 23

Holger Loodus „Kavos laikas“ (2022). Kadras iš vaizdo įrašo. Menininko sutikimu

Tai pirmasis universalaus menininko naujų meno kūrinių pristatymas. Loodus, dirbantis su tapyba ir medijų menu, šį kartą demonstruoja dvi vaizdo instaliacijas, kurios suteikia visapusišką erdvinę patirtį.

Paroda sukurta kaip spiralė: žiūrovas gali tyrinėti ją kaip pilvakojų kiautą ir pačioje jos širdyje rasti mažytį perliuką. Skirtingai nuo nuolatinio skubėjimo ir šiuolaikinio gyvenimo fragmentiškumo, Loodus stengiasi sulėtinti tempą ir tai darydamas savo idėjomis ir metodais dalijasi su žiūrovais. Parodoje su visa apimančia ir kiek fantastiška atmosfera, sustiprinta garsu, netrūksta ir geranoriško humoro, primenančio, kad į daug ką nereikėtų žiūrėti per daug rimtai.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno centrą „Kai“:

Galerija „Tallinn Art Hall“

Vabaduse Väljak 6, Tallinn