Abdonas Korzonas, viena pirmųjų Vilniaus nuotraukų, 1860 m.
Spaudos fotografija įamžina žmones ir įvykius, kurių atvaizdai naudojami žiniasklaidoje. Temos gali būti itin įvairios: nuo sporto renginių iki įžymybių fotografavimo, taip pat politinių konferencijų, konfliktų ir stichinių nelaimių dokumentavimas. Spaudos fotografija neatsiejama nuo fotožurnalistikos, tačiau spaudos fotografija išlaiko fotografo individualų braižą, stilių ir tuo skiriasi nuo fotoreportažinio dokumentavimo, nes perteikia ne tik įvykio istoriją, bet ir vyraujančią emociją, nuotaiką, šviesą.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. gruodžio 27 d. portale vilniausgalerija.lt
Spaudos fotografiją galima būtų priskirti prie meninės fotografijos žanro, tačiau iškyla akivaizdūs skirtumai. Visų pirma, įvykiai spaudos fotografijoje negali būti surežisuoti – nuotraukos turėtų neutraliai fiksuoti situaciją; būtina remtis etikos kodeksu, nes fotografas yra atsakingas už teisingą ir sąžiningą situacijos vaizdavimą. Spaudos fotografijoje griežtai reglamentuojamas nuotraukų apdorojimas kompiuterinėmis programomis.
Fotografijų naudojimas naujienų iliustravimui prasidėjo XIX a. viduryje, atsiradus spaudos ir fotografijos techninėms galimybėms. Pirmoji nuotrauka, panaudota kaip iliustracija laikraščio istorijai, tai prancūzo Charles Francois Thibault 1848 m. fotografija „Barikados Saint-Maur gatvėje“. Sparčiai vystantis fotografijos technikai ir fotografiniams procesams, fotožurnalizmas tapo itin aktualus didžiųjų pasaulio karų metais. Deja, netrukus fotografija tapo ne tik oficialiu informacijos šaltiniu, bet ir propagandos įrankiu, siūlančiu gyventojams saugiai stebėti sušvelnintas karo naujienas namuose, apsaugant nuo tikrojo siaubo. Pamažu pradėjo formuotis diskusija, kaip išlaikyti fotografijos nepriklausomybę ir šališką faktų perteikimą.
Charles Francois Thibault, „Barikados Saint-Maur gatvėje“, 1848 m.
1955 m. Nyderlandų fotožurnalistų sąjungos nariai sumanė sukurti tarptautinį konkursą, papildantį nacionalinio konkurso „Zilveren Camera“ programą. Organizatoriai tikėjosi įgauti tarptautinės patirties ir žinių. Šią tendenciją „World Press Photo“ išlaiko iki šiol – tai ne tik konkursas, paroda ir apdovojimas, svarbų vaidmenį atlieka šviečiamieji ir komunikaciniai elementai. Jau pirmasis organizuojamas konkursas sukėlė audringą diskusiją apie spaudos fotografijos prigimtį, netrukus išryškėjo ir politiniai ginčai. Visgi „World Press Photo“ pavyksta išlaikyti nepriklausomybę ir Šaltojo karo metais, ir šiomis dienomis. „World Press Photo 2020“ paroda buvo eksponuojama Lietuvoje praėjus 30 metų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, simboliškai pažymėdama šią svarbią datą. Daugiau apie „World Press Photo“ rasite čia.
Laura Vansevičienė, Auksinis kadras. „Lietuvos spaudos fotografijos“2021 nugalėtoja
Idėja kurti Lietuvos spaudos fotografijos klubą gimė 1998 m. vasarą. Iš pradžių tai buvo neformalus „Canon“ fotoaparatais fotografuojančių fotografų klubas, 2001 m. tapęs Lietuvos spaudos fotografų klubu. Vienas pagrindinių klubo uždavinių – rengti kasmetinį „Lietuvos spaudos fotografijos“ konkursą, kurio rezultatas – paroda ir albumas. Kaip teigia klubo atstovai – tikslas yra populiarinti Lietuvos spaudos fotografiją ne tik šalies ribose, bet ir užsienyje, bendradarbiauti su kitų šalių panašiais klubais ir organizacijomis. Daugiau apie „Lietuvos spaudos fotografiją“ rasite čia.
