Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 3 spalio d. 14:59
Tarptautinėje meno bienalėje aukso apdovanojimas skirtas lietuvei Milenai Pirštelienei

Pranešimo spaudai nuotr.

Bene viena rimčiausių Europos šiuolaikinės keramikos bienalių vyksta visai netoli mūsų, Daugpilio Marko Rothko meno centre. Šiemet renginys sulaukė 685 menininkų paraiškų iš 71 šalies. Bienalėje apdovanojimai skiriami dvejoms kategorijoms – Latvijos ir tarptautinei. Būtent pastarojoje prestižinis „Martinsons Award“ auksinis prizas įteiktas lietuvei Milenai Pirštelienei už kūrinį „Panikos kambariai“. Tai jau antra bienalė iš eilės, kai pagrindinę vietą pelno menininkės iš Lietuvos. 2021-aisiais laimėjo Agnė Šemberaitė, jos parodą „Baimės užkalbėjimas“ pristatoma šių metų bienalės kontekste.

Tarptautinė žiuri atrinko kūrinį karinio nerimo tema

Šių metų VI-osios Latvijos keramikos bienalės tema – drumsti vandenys. Paraiškas vertinančią komisiją sudarė ne tik praėjusios bienalės aukso nugalėtojai, bet ir garsūs užsienio kuratoriai iš Italijos, Rumunijos, Portugalijos, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos. Simboliška, nes šių metų tarptautinės kategorijos nugalėtoja Milena Pirštelienė vandens motyvus ir metaforas naudoja daugiau nei dešimtmetį, o paskutinioji jos paroda Marko Rothko meno centre „Vanduo“ buvo pristatyta kelios savaitės iki prasidėjusio karo Ukrainoje.

Šiemet autorė komisijai pristatė sudėtingą šešiolikos dalių kūrinį kiek mažiau atpažįstamoje stilistikoje „Panikos kambariai“, kuriuose pagrindinė Ukrainos karo tema atsiskleidė netiesiogiai, sąmoningai buvo užslėpta tiek nuo žiūrovų, tiek nuo komisijos. Pirmą sykį kūrinys pristatytas 2022 m. Art Vilniuje ir 2023 m. grupinėje parodoje „Trys metai žmogaus“.

„Po mano personalinės parodos ,,Vanduo” buvau labai emociškai pavargusi, paroda tik atsidarė ir prasidėjo karas Ukrainoje. Išsigandę stebėjome įvykius, galvojome tik apie karą. Visuotino nestabilumo ir neteisybės metu gyventi įprastą gyvenimą, užsiimti keramika atrodė kažkokia nesąmonė. Su laiku pradėjau šia tema eskizuoti, tai virto savotiška terapija. Realizuoti kūrinį keramikos priemonėmis truko apie pusę metų. Tuose, iš pirmo žvilgsnio gražiuose, spalvotuose piešiniuose paslėpiau savo nerimą ir intuityviai atkurtus vaizdus, kuriuos teko matyti stebint karo įvykius ekrane“, – pasakojo menininkė.

Menininkė Agnė Šemberaitė šalia savo parodos. Pranešimo spaudai nuotr.

Jau ne vienerius metus autorės kūryboje dominuoja monochrominės, juodai baltą grafiką ar fotografiją primenančios erdvės, rūstūs miestų ir gamtos vaizdiniai, uždari, abstrahuoti kambariai, namai ir atviros jūros. Šįsyk „Panikos kambarių“ elementai daugiau primena kompiuterinį žaidimą, o spalvos, apibendrintų formų stilizacija prislopina dramatiškus kadrus.

„Žmonės pripranta prie karo. Mūsų protai, kūnai negali gyventi nuolatiniame įtampos režime, prislopina baimes, jas užrakina kažkur giliai. Atsiranda užsimiršimo, abejingumo rizika. Šis laimėjimas yra didžiausias mano kūrybos įvertinimas, džiaugiuosi, kad jis neša ir tam tikrą žinutę, primena apie neabejingumo svarbą“, – teigė Milena Pirštelienė.

Kiti šių metų bienalės menininkai, pelnę apdovanojimus: Marta Radics iš Vengrijos (sidabras), Ziwen Xu iš Kinijos (sidabras), Remy Dubibe iš Prancūzijos (garbės raštas), Kaiting Chan iš Taivano (garbės raštas), Latvijos kategorijoje – Sanita Ābelīte (auksas), Dainis Lesins (sidabras), Haralds Jegodzienskis (bronza), Olga Melehina-Zolotova (garbės raštas), Juta Rindina (garbės raštas).

Pranešimo spaudai nuotr.

Pranešimo spaudai nuotr.

Pranešimo spaudai nuotr.

Ritualinis vabalų pasaulis praėjusios bienalės nugalėtojos parodoje

Vienas iš pagrindinių prizų laimėjus „Martinsons Award“ apdovanojimą – galimybė Marko Rothko meno centre pristatyti parodą. Praėjusios bienalės nugalėtoja Agnė Šemberaitė šiemet atvėrė teatrališką ekspoziciją „Baimės užkalbėjimas“. Tamsoje apšviestos vabzdžių skulptūros atrodo tarsi totemai, ant sienų meta ritualinį šokį primenančius šešėlius. Kūriniai primena pasakas suaugusiems, yra kupini literatūrinių, draminių, tarpkultūrinių kontekstų, grotesko elementų. Fone groja atlikėjos Migloko sukurtas garso takelis, parodos visumai kviečiant į nejaukų pasivaikščiojimą po vaikystės baimes.

„Pasaulis apimtas kataklizmų, kaip niekada anksčiau jaučiame savo trapumą, gyvename apimti egzistencinių baimių. Vaikas, besileidžiantis į tamsų rūsį, kartoja sau – aš nebijau, visai nebijau. Kviečiu peržengti tas baimes, pažiūrėti joms į akis“, – pasakojo menininkė Agnė Šemberaitė.

Lietuvos keramikų garsinimu užsiima latviai

IV Latvijos keramikos bienalė organizuojama nuo 2016 metų. Pagrindinis prizas skiriamas pasaulinio garso latvių menininko Pēterio Martinsons vardu. Latvija jau kurį laiką pasižymi itin aktyvia ne tik savo šalies, bet viso Baltijos regiono menininkų sklaida. Didžiausią darbą šiuolaikinių keramikos parodų organizavime ir reprezentacija užsienyje užsiima Daugpilyje veikiantis Marko Rothko meno centras bei pagrindiniai jo kuratoriai Valentīns Petjko, Aivars Baranovskis. Paskutinį sykį daug dėmesio užsienyje susilaukusi šiuolaikinės Baltijos šalių keramikos paroda „Saugūs horizontai“ pristatyta 2022-2023 metais Pietų Korėjoje, Gyeonggi keramikos dizaino muziejuje, tačiau Lietuvoje apie šį įvykį beveik nekalbėta.

„Ironiška, tačiau Lietuvos keramikos meno viešinimu pasaulyje užsiima Latvija. Nors šiuolaikinė keramika sparčiai populiarėja tarp Lietuvos žiūrovų, tačiau mums vis dar trūksta specialistų, kuratorių, galinčių aktyviau užsiimti organizacine veikla, tą darbą neretai atlieka patys menininkai, atsitraukę nuo pagrindinio savo amato. Bene aktyviausia yra Panevėžio dailės galerija, tačiau Vilnius, deja, vis dar neturi kryptingai šiuolaikinės keramikos kolekciją renkančio ir pristatinėjančio muziejaus, centro. Labai džiaugiamės latvių iniciatyvumu, jie yra didžiuliai mūsų ambasadoriai užsienio žiūrovams“, – pasakojo Agnė Šemberaitė, be kūrybos dirbanti ir Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus keramikos sekcijoje pirmininkės pareigose.

Latvijos keramikos bienalė organizuojama kartu su Latvijos šiuolaikinės keramikos centru ir yra didžiausias tokio pobūdžio renginys Rytų, Šiaurės Europoje. Agnės Šemberaitės paroda „Baimės užkalbėjimas“ veiks iki lapkričio 19 d., tuo tarpu bienalės ekspoziciją žiūrovai kviečiami pamatyti iki kitų metų vasario 18 d.

Teksto autorė meno kritikė Kamilė Pirštelytė Virbičianskė.

Pranešimo spaudai nuotr.

Pranešimo spaudai nuotr.

Pranešimo spaudai nuotr.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!