Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2024 m. 24 rugsėjo d. 08:22
Juozapo Čechavičiaus palikimas: daugiau kaip 200 fotografijų su XIX a. Vilniaus atvaizdais

Juozapas Čechavičius. Pilies gatvė (apie 1863). VU bibliotekos archyvo nuotrauka

XIX a. Vilniaus fotografo Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, Czechowicz-Lachowicki, 1818-1888 m.) palikimas – daugiau kaip 200 fotografijų su Vilniaus atvaizdais. Tai viena didžiausių XIX a. Vilniaus vaizdų kolekcija.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2023 m. sausio 17 d. portale vilniausgalerija.lt

J. Čechavičius apie 50 metų gyveno ir dirbo įvairiuose Rusijos imperijos miestuose: Kijeve, Černigove, Vitebske. Tuo metu jis daug keliavo: lankėsi Varšuvoje, Liubline, Paryžiuje, Peterburge. 1865 metų rugpjūtį fotografas įsikūrė Vilniuje ir čia praleido visą likusį gyvenimą. 1888 m. sausio 1 d. fotografas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse.

Susiję:

Manoma, kad J. Čechavičius Paryžiuje susipažino su naujausiomis fotografijos technologijomis, ten apsirūpino modernesne fotografavimo įranga.  Grįžęs iš užsienio, iš pradžių Kijeve, paskui Vitebske atidarė fotografijos studijas, tačiau 1863-iųjų metų sukilimo metu pateko į valdžios nemalonę, mat patikrinimo metu pas jį buvo rasta vieno sukilėlio fotografija. Studija buvo uždaryta, o ją vėl atverti leista tik fotografui parašius gausybę paaiškinimo raštų, sumokėjus 200 sidabrinių rublių ir raštu pažadėjus nefotografuoti sukilimo dalyvių bei „politinę suirutę primenančių vaizdų“.

J. Čechavičius su didžiuliu susidomėjimu  fotografavo įvairias to meto žemės ūkio ir pramonės sritis, tačiau tam pasipriešino liūdnai pagarsėjęs generalgubernatorius Michailas Muravjovas. Tai paskatino fotografą uždaryti savo fotoateljė Vitebske ir 1865 metų pavasarį visam laikui persikelti į Vilnių. Po metų Čechavičiui buvo išduotas leidimas fotografuoti Šiaurės Vakarų krašte. Ilgą laiką jis buvo vienintelis, turėjęs oficialų to meto valdžios leidimą fotografuoti Vilnių ir jo apylinkes.

1868 m. Pilies kalno papėdėje, priešais Botanikos sodo vartus, J. Čechavičius išsinuomojo sklypą ir ten pasistatė namą su paviljonu, bet pradėti mėgstamą veiklą užtruko dar aštuonerius metus. Įspūdinga, kad šis pastatas yra išlikęs iki mūsų dienų, tik ne toje pačioje vietoje – 1892 m. namas perkeltas į Šnipiškes, kur iki šiol stovi Giedraičių g. 32.

Juozapas Čechavičius. Geležinkelio tunelis Paneriuose (apie 1873).VU bibliotekos archyvo nuotrauka

Gyvendamas Vilniuje J. Čechavičius aktyviai fotografavo Vilnių ir jo apylinkes. Fotografą domino Vilniaus panoramos, miesto kraštovaizdžiai, architektūros paminklai bei miesto erdvės, bažnyčių interjerai – antkapiniai paminklai ir paveikslai.

Juozapas Čechavičius yra užfiksavęs ir tai, ko mieste nebeliko dėl carinės Rusijos vykdomos kolonizacijos bei rusifikacijos politikos: Pranciškonų bažnyčios varpinę, Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčią ir net jų griovimus. Fotografas dokumentavo ir miesto modernėjimą –  geležinkelio stoties, kanalizacijos tiesimo, žemės ūkio darbus bei muges.

Nors to meto Vilniuje buvo ir kitų fotografų, tačiau jie savo ateljė darė portretines nuotraukas. Nevaržomas konkurencijos, J. Čechavičius miestą fotografavo pasikliaudamas savo profesinėmis žiniomis, meniniu skoniu, gamtos grožio, architektūros kompozicijos pojūčio ir vedamas noro visa tai perteikti fotografijose.

J. Čechavičiaus Vilniaus vaizdų fotogalerija.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!