Anykščiai, 2019 m. | Arūno Baltėno nuotr.

„Vilniaus galerija“ publikuoja foto apybraižą iš Arūno Baltėno fotografijų ciklo „Gyvenimo aistra“. Šįkart susipažinkite su aviamodelių konstruktoriumi Rimu Steponėnu.

Rimas Steponėnas: Šitie aviamodeliai skirti skraidyti patalpose – viduj būna pakankamai daug konvekcijos, o lauke jie neišgyventų. Tokiems modeliams reikalavimų nedaug, bet jų yra: sparnų ilgis – iki 55 cm, modelio svoris – ne daugiau 1,4 gramo (be variklio). Gumos variklio svoris – ne daugiau 400 miligramų. Varžybų tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti ore (modelio greitis nesiekia vieno metro per sekundę). Per varžybas paprastai būna šeši bandymai, du geriausi – įskaitiniai. O modelių gali turėti kiek nori. Su vienu vykti į varžybas labai pavojinga – jie trapūs, ir gali būti visokių nutikimų. Europos čempionate lyderiai ore išsilaiko apie 23 minutes, lietuvių modeliai – 16–17 minučių.

Kai modelis skrenda, galima jį su meškere pasiekti ir pavairuoti. Tokie modeliai priklauso laisvo skrydžio klasei, juose nėra jokių bangų, jokių aparatūrų, padaryta, kad skristų ratu, ir viskas. Aukštesnėse salėse modeliams pavairuoti naudojami helio balionai, bet jais reguliuoti skrydžio kryptį gana sudėtinga.

Pagrindinė kambarinių aviamodelių konstrukcinė medžiaga – balzos mediena. Ji auga atogrąžų miškuose, kur nors Ekvadore ar panašiai. Ir Papua Naujojoje Gvinėjoje yra plantacijos. Ta mediena gali būti apie dešimt kartų lengvesnė, negu lietuviškų medžių. O pagal savo tankį, tai pakankamai tvirtas medis. Kadangi mums svarbiausia yra svoris, ta mediena turi būti kuo jaunesnių medelių.

Anykščiai, 2019 m. | Arūno Baltėno nuotr.

Iš balzos gaminamos įvairios plokštelės, iš tų plokštelių gali būti daromi pagaliukai. Tikslas yra pasiekti tam tikrą svorį. Anksčiau modeliams buvo kitokie reikalavimai: jų svoris neturėjo viršyti 1,2 gramo, tai turim nemažai detalių, kurios buvo išbrokuotos dėl, sakykim, papildomų dvidešimties miligramų. Kiekviena dalis turi būti pakankamai stipri, standi ir neviršyti tam tikro svorio. Kažkada buvo reikalaujama, kad modeliai svertų ne mažiau vieno gramo, bet gumos variklio svoris nebuvo ribojamas. Dabar, jeigu modelio svoris viršija ribą iki 50 miligramų, tai jis dar laikomas konkurencingu.

Gamyklinio paruošimo guma yra vienokio pločio, o mums reikia kitokio, tad yra specialios pjaustyklės, kuriomis galima atpjauti reikiamo pločio juostelę. Kiekviena iš gamintojo gaunama gumos partija būna truputį kitokia: nors jos cheminė sudėtis ta pati, savybės gali skirtis 5–10 procentų. Pramoniniu būdu nelabai apsimoka gaminti tokios gumos – kiek jos viso pasaulio modeliuotojams tereikia! Tad gerą gumą turėjom tol, kol Tigeris Woodsas golfe naudojo kamuoliukus su natūraliu kaučiuku. Dabar dar turime geros gumos, kuri pagaminta maždaug prieš dvidešimt metų. Savybes ji po truputį praranda, bet vis tiek yra geresnė, nei dabartinė guma iš sintetinio kaučiuko.

Anykščiai, 2019 m. | Arūno Baltėno nuotr.

Polietilenas yra minkštas ir per tam tikrą laiką išsitampo. Tad mes naudojame kitokios medžiagos plėveles, jos standesnės. Anksčiau patys darydavom mikroplėvelę: ant vandens paviršiaus būdavo išpilamas Nitro lakas, o paskui nuimama susidariusi plėvelė. Ta plėvelė yra lengvesnė, plonesnė, bet daug opesnė. O su šita gamykline plastikine plėvele modeliai išgyvena žymiai ilgiau.