Budos statulos | UNESCO nuotr.

Vos 200 kilometrų nuo Afganistano sostinės Kabulo plyti Bamijano slėnis – tarp kalnų nusidriekęs ruožas, nuo senų senovės veikęs kaip prekybos ir kultūros koridorius tarp Rytų bei Vakarų. Šiuo koridoriumi per Afganistaną  nuvingiavo ne tik garsusis Šilko kelias, bet ir daugybė kitų Afganistano bei pasaulio istoriją pakeitusių reiškinių. Vienas iš jų – budizmas. Ir nors iš pirmo žvilgsnio ši islamiška šalis su budizmu visai nesisieja, dar visai neseniai Bamijano slėnyje slėpėsi vienos įspūdingiausių pasaulyje (tiek dydžio, tiek kultūrine prasme) Budos statulų. Paradoksalu, bet į UNESCO paveldo sąrašą (nr. 208rev) šios statulos įtrauktos tik 2003 metais – praėjus keleriems metams po to, kai jas beveik visiškai sunaikino Talibano režimas.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. vasario 25 d. portale vilniausgalerija.lt

Budizmo kompleksas klifuose

Metams bėgant patogi ir populiari Šilko kelio stotelė, pro kurią pražygiavo ir Aleksandras Didysis, ir Čingischanas, ir Timūras bei kiti užkariautojai, tapo savotišku religiniu bei kultūriniu centru, o joje pynėsi įvairiausios įtakos: nuo persų iki indų, nuo graikų iki romėnų. Vis dėlto ilgiausiai šioje žemėje  karaliavo budizmas: jis klestėjo beveik 700 metų (maždaug nuo II iki IX a.) ir tik laikas nuo laiko jį pakeisdavo islamas. Senųjų keliautojų šaltiniuose minima, kad Bamijano slėnyje veikė net keliasdešimt budistų vienuolynų, kuriuose vienu metu apsistodavo po kelioliką tūkstančių vienuolių. Tačiau įdomiausia tai, kad daugelis jų gyvendavo… kalno šlaite iškastuose urvuose.

Budos statulos | UNESCO nuotr.

Budos statulos | UNESCO nuotr.

Budos statulos

Tokius urvus kasti buvo patogu dėl specifinių slėnį supančių kalnų savybių: uoliena čia yra minkšta, tiksliausia ją vadinti tiesiog klifu. Per daugybę metų šiuose klifiniuose šlaituose iškasta visa urvų sistema, kuri, žvelgiant į kalną iš tolo, primena kažką tarp Niujorko dangoraižių ir kregždžių lizdų upės atodangoje – iš viso urvų yra beveik 1000! Jų viduje – buvę svečių namai, gyvenamosios, meditacijos bei maldos patalpos ar net freskomis bei skulptūromis puoštos prabangios salės. Įdomu tai, kad paskutinis šlovės laikotarpis, kuomet į Bamijano slėnį plūdo budistai iš viso pasaulio, buvo dar XX a. 6 deš., – šiek tiek anksčiau, nei čia ėmė įsigalėti Talibanas.

Atsižvelgus į tai, kad dalyje urvų net ir po naikinimo išliko autentiškų artefaktų, atspindinčių budizmo kismą, į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos ne tik garsiosios Budos, bet ir šie, tame pačiame šlaite esantys urvai. Deja, visiškai juos apsaugoti kol kas sudėtinga: jau keliasdešimt metų urvuose gyvena žmonės. Daugelis iš jų – vietiniai slėnio gyventojai, netekę namų, kai 1990 m. Talibano režimas užėmė ir dalinai sunaikino didžiausią šio regiono miestą – Bamijaną (šio miesto vardu ir pavadintos garsiosios Budos). Ir nors gyvenimas akliname urve yra tikras iššūkis, vietiniai į jį kabinasi kiek įmanoma: vaikštant po teritoriją galima išvysti net ir iš tamsių uolos angų kyšančių palydovinės televizijos antenų.

Budos statulos

Budos statulos

Budos statulos

Aukščiausios Budos toliausiai į Vakarus

Pačios didžiausios nišos visame urvų komplekse buvo išskaptuotos būtent dviem garsiosioms Budos statuloms (V-VI a.), kurių aukštis siekė net 38  ir 55 metrus (kaip pavyzdį galime įsivaizduoti maždaug 14-16 aukštų namus). Statulos iškaltos taip pat iš pačio kalno smiltainio, kai kurias detales, (pavyzdžiui, rūbų klostes) formuojant iš purvo maišyto su šiaudais bei padengiant tinko sluoksniais. Manoma, kad abi Budos buvusios spalvotos, o jų veidai – dekoruoti medžio, bronzos ar netgi aukso detalėmis. Be to, kad šios Budos statulos buvusios aukščiausios stovinčios Budos statulos pasaulyje (didžiausia senovinė  sėdinčio Budos statula yra Kinijoje), jas neabejotinai galima vadinti vienu svarbiausių objektų Budizmo pasaulyje, na ir, žinoma, vienu įspūdingiausių žmogaus meno kūrinių visoje planetoje. Įdomu ir tai, kad jos net kelis tūkstančius kilometrų nutolusios nuo vietų, kuriose užgimė budizmas!

Deja, bet 2001 m., valdančiojo Talibano režimo lyderio nurodymu, statulos susprogdintos kaip islamo draudžiami stabai (tam pasitelkus net žemė-žemė raketas). Nors daugybė šalių pasiūlė prisidėti prie Budų atstatymo pasiūlydamos sprendimų ar tiesiog finansinę paramą, vis dar vyksta diskusijos, kaip atkurtos Budos turėtų atrodyti. Viena iš labiausiai palaikomų idėjų – iš likučių atkurti tik vieną iš statulų, o kitos likučius palikti kaip skaudų priminimą apie tai, kas įvyko.

Daugiau UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui priklausančių objektų rasite čia.