Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Nors Imanto Lancmanio kūrybą galima priskirti prie šiuolaikinės postmodernios tapybos, pats menininkas savo kūrybą priskyrė priekonceptualaus romantizmo. Senųjų amatų palikimo supratimas, gamtos studijos ir ryški vaizduotė – visa tai paveikė jo kūrinių vaizdinius.
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Didžiojoje salėje pagal temas sugrupuoti Imanto Lancmanio paveikslai, sukurti nuo 1958 m. Imants Lancmanis 1966 metais baigė Latvijos dailės akademijos tapybos katedrą. Nuo tada jis išugdė savo individualią rašyseną ir įkūnijo savo pasaulio viziją visuose klasikiniuose tapybos žanruose. Kelis paveikslų ciklus – kūrinius Biblijos tema ir iš „Ąžuolų“ciklo – žiūrovas pamatys pirmą kartą. Parodoje taip pat eksponuojami portretai, kamerinio stiliaus natiurmortai ir peizažai.
Daugiau apie parodą.
Parodoje akcentuojama viena stipriausių XX amžiaus antrosios pusės Latvijos skulptūros figūrų – Lea Dāvidova-Medene (1921–1986), kurią pelnytai galima vadinti nepralenkiama portreto žanro plėtotoja Latvijos mene.
Daugiau apie parodą.
Paroda, skirta Latvijos banko šimtmečiui, sukurta bendradarbiaujant su Latvijos nacionaliniu dailės muziejumi, kviečia vertinti pinigus ne tik kaip neatskiriamą racionalaus ekonominio pasaulio dalį, bet ir kaip ilgalaikį kultūros ir istorijos simbolį, Latvijos tautos istorijos ir dvasinių vertybių įkūnijimą. Legendinė sidabrinė penkių latų moneta, liaudyje vadinama Milda – ryškus Rihardo Zariņšo meninis kūrinys – kiekvienam latviui asocijuojasi su šalies nepriklausomybe, yra gerbiama, paveldima iš kartos į kartą ir iki šiol yra atpažįstamas Latvijos ženklas.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Gyvenimas šia akimirka. Jāzepo Grosvaldo menas“ per paveikslus, piešinius ir objektus pasakoja apie įvairiapusio latvių menininko Jāzepo Grosvaldo gyvenimą ir kūrybą.
Jāzepas Grosvaldas (1891–1920) laikomas modernizmo Latvijos mene pradininku, savo mene sėkmingai derinusiu europietiškumą ir tautiškumą.
Parodos pagrindas – Vermlando muziejaus kolekcijoje esančios Jāzepo Grosvaldo kompozicijos iš Pirmojo pasaulinio karo metu sukurtų ciklų „Archers“ ir „Eastern“. Antrojo pasaulinio karo metais šie kūriniai iškeliavo į Švediją, kur emigravo Jāzepo Grosvaldo seserys. XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sesuo Margareta Groswalde, besirūpinanti paveldo išsaugojimu, padovanojo Vermlando muziejui 221 Jāzepo Grosvaldo kūrinį.
Daugiau apie parodą.
Biruta Baumanė (1922–2017) gimė prieš šimtą metų, ir 70 metų ji tapė. Latvijos mene tai dinamiškas tapybos ir gyvenimo derinys. Galbūt Baumanės menas yra vienas asmeniškiausių, o meno objektas jame – ji pati. Gyvenimas yra gražesnis už meną, bet tapyti – tai gyventi. Biruta Baumanė yra su tais, kuriuos jaučia ir piešia tai, ką atliepia jos širdis.
Daugiau apie parodą.
Doma laukums 6, Rīga
Dailininkas Antonio Francesco Brina (Antonio Francesco Brina / Del Brina / Brini, 1540–1586) – Renesanso ir manierizmo meistras, gyvenęs ir dirbęs Florencijoje, savo talentą ugdęs globojant Michele Tosini (1503–1577). Jo darbų galima rasti Florencijos ir Vinci bažnyčiose (Florencijos Santa Felicita bažnyčia; Vinci Santa Croce bažnyčia ir kt.), įvairių šalių muziejuose (Prado, Uffizi ir kt.) bei privačiose kolekcijose (G. Barati). ir kt.).
Nuo 2022 m. gruodžio 1 dienos dailės muziejuje „Rygos birža“ bus eksponuojamas menininko paveikslas „Dievo Motina su vaiku“, kuriam į muziejų atkeliauti padėjo Giorgio Barati antikvarinės parduotuvės depozitas.
Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojama Indijos muziejaus meno kolekcija, parodanti glaudų ryšį tarp meno ir kasdienybės Indijos kultūroje.
Ekspozicijoje galima pamatyti kasdienius daiktus – drabužius ir aksesuarus, indus, tekstilę, religinius ir ritualinius daiktus iš įvairių Indijos regionų, pasakojančius ne tik apie jų panaudojimą ir meninę vertę, bet ir apie skirtingas gaminimo technikas bei tradicijas.
Skārņu iela 10, Rīga
Paroda „Amatai“ kviečia iš XXI amžiaus perspektyvos susipažinti su kelių Latvijos tekstilininkų kartų palikimu, saugomu Dekoratyvinio meno ir dizaino muziejaus kolekcijose, apžvelgdama Latvijos tekstilės meno raidą ir atskleidžianti įvairiapusę, spalvingą ir stulbinančiai individualią meno stilių apžvalgą.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Ne-daiktai“ pirmą kartą sujungia menininko ir dizainerio Jāņo Straupės kūrybą, apimančią pastaruosius dvidešimt metų, taip pat pristato naujus darbus – ambicingus skulptūrinius ir kinetinius objektus.
Paroda nušviečia pastarąjį Latvijos dizaino istorijos laikotarpį, siūlydama susipažinti su vienu neįprasčiausių autorių, kuris kūrėtarpdisciplininį meną, laikėsi griežtų sovietinio režimo stilistinių suskirstymų, įrodančių, kad medžio skulptūra arba medis kaip žaliava taip pat gali nustebinti ir atrodyti šiuolaikiškai. Jānis Straupe ir toliau aktyviai dirba eksperimentinio dizaino ir meno srityse, o jo nauja tvarumo paradigma tapo ypač aktuali šiandieniniame kontekste.
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Ludolfas Libertas (1895–1959) buvo vienas ryškiausių XX amžiaus 2–4 dešimtmečių teatro menininkų. Jo sukurti spektakliai išsiskiria išraiškinga fantazija, ryškiomis spalvomis ir formų turtingumu.
Libertas pasižymėjo ypatingu gebėjimu suvokti publikos troškimus, mokėjo scenoje užburti magišką pasaulį, stebinantį ir jaudinantį tiek kritikus, tiek žiūrovus. Pakėlus uždangą, Liberto scenografijos dažnai buvo sutinkamos ovacijomis, net šiandien žiūrint į šių spektaklių scenografijos eskizus ir nuotraukas toks jaudulys suprantamas.Lāčplēša iela 101, Rīga
Užeikite į Mažąją parodų salę ir pasimėgaukite meno kūriniais iš Zuzāns kolekcijos. Specialiai atrinkti kūriniai – tai kolektyvinis apmąstymas apie besikeičiančią ateitį ir išliekančią viltį dėl žmogaus būsenos dabartiniais neramiais laikais.
Daugiau apie parodą.
Šį Kalėdų sezoną meno centre „Zuzeum“ vyks antroji „Zandele“ meno mugė, kurioje bus pristatoma daugiau nei 1000 Latvijos menininkų kūrinių – tapybos, grafikos, dekoratyvinės dailės, plakatų, porceliano, parodų katalogų ir knygų iš „Zuzāns“ kolekcijos.
Šiuolaikinio meno mugės populiarėja visame pasaulyje kaip būdas skatinti meno prieinamumą. „Zandele“ sukurta kaip būdas susidominti Latvijos menu ir tapti pirmuoju žingsniu kuriant privačias kolekcijas. Mūsų tikslas – padaryti meną prieinamą visiems. Kūrinių kainos sieks nuo dešimties iki kelių tūkstančių eurų.
Daugiau apie parodą.
Andreja Pumpura iela 2, Rīga
„Dabartį fiksuoju kaip artefaktą, įtraukdama ją į ateitį ir siūlau pažvelgti į sceną, kurioje vienintelis išbrauktas kintamasis pateiktoje lygtyje yra žmogus. Žmogus, tapęs artefaktu.
Neatmesdama dabarties, nekurdama naujos realybės, kviečiu pažvelgti į tikėtiną ateitį ir įvertinti praradimą – civilizacijos, sukūrusios mokslą ir religiją, meną ir mediciną, technologijas ir sportą… Civilizacijos, kurios egzistavimas šiuo metu sparčiai artėja prie neapgalvoto savęs naikinimo žingsnio.
Siūlau susidaryti savo nuomonę apie kiekvieno žmogaus gyvenimo vertę, apie šiuolaikinės civilizacijos egzistavimo išskirtinumą ir pasiekimus bei, remiantis patirtimi ir praeities paveldu, pasirinkti gyvenimo kryptį. Kiekvienas gyvenimas yra svarbus. Kiekvienas gyvenimas turi vertę. Bet koks gyvenimas dabar yra svarbus“.
Daugiau apie parodą.
Sporta iela 2 k-1, Rīga
Trečioji Evelinos Deičmane personalinė paroda šiuolaikinio meno centre „Kim?“ yra giliai asmeninis / jautrus rūpestis, kurį vis dėlto motyvuoja socialiniai procesai – susitvarkyti su meno būtimi ir išlikti gyvam.
Daugiau apie parodą.
1995 m. viešėdamas Berlyne, Leonardas Laganovskis Barbaros Weiss galerijos patalpose surengė fotografijų serijų parodą, perteikiančią „šiuolaikinės vokiečių galerininkės“ įvaizdį. Jam šis naujai atrastas vaidmuo susiejo meno ir pinigų tarpusavio santykių / priklausomybės dinamiką su ypatingu režimo ir veiklos, reikalingos įvaizdžiui, jaunystei, psichinei ir fizinei sveikatai palaikyti, supratimu. Galima ginčytis, kad Laganovskis šiandien galėtų sukurti serialą.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 12, Rīga
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 4-9, Rīga
Šiuolaikinio meno atstovės Andrea Michaela Weiss personalinę parodą „Flash for empathy“ sudaro devynios didelio formato abstrakčios kompozicijos, kurios persmelkia asmeninį menininkės emocinį pasaulį, jos požiūrį ir žinią, kuria nori pasidalinti su publika. Pagrindinė kūrybos tema – šiuolaikinis pasaulis, žmonių santykiai ir būtis.
Andrea M. Weiss yra menininkė iš Miunsterio, Vokietijos. Surengė 11 personalinių parodų, dalyvavo grupinėse parodose Vokietijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje. Ji taip pat eksponavo savo darbus vienoje reikšmingiausių šiuolaikinio meno parodų Šiaurės Vokietijoje „NordArt“ (Kunstwerk Carlshütte).
Daugiau apie parodą.
Berga Bazārs, Marijas iela 13 k.3, Rīga
Parodoje eksponuojama per ilgus metus kurta fotografijų serija, kurioje autorius daugiausia dėmesio skyrė įvairių, dažniausiai nuo mūsų paslėptų, erdvių vizualiniam tyrinėjimui.
Daugiau apie parodą.
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Parodos trukmė: 37 min.
Daugiau apie parodą.Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra begalė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Parodos trukmė: 57 min.
Daugiau apie parodą.
Mėgstate staigmenas? Ateikite į „Digital Art House“ savaitės parodą. Kiekvieną savaitę parodome parodą, kurios tvarkaraštyje nėra. Tai bus tiesiog maloni staigmena.
Galite paskambinti į „Digital Art House“ ar parašyti žinutę į pokalbio meniu – ir sužinosite, kuri savaitės paroda šiandien! Savaitės paroda atnaujinama kas septynias dienas!
Daugiau apie parodą.